Dienoraštis

Gegužės 9–15 dienos, 2022 metų 19 savaitė

Liudo Mažylio knygos pristatymas. Nuotrauka Arūno Sartanavičiaus

Gegužės 9 diena, pirmadienis, 75-oji karo diena. Švenčiame Europos dieną. Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje pristačiau knygą „Europos pusdiplomis“. Tai jau antroji knyga nuo mano kadencijos pradžios. Ištraukas skaitė Audronė Bielinienė, politinius komentarus teikė Ingrida Unikaitė – Jakuntavičienė, kažką pridūriau ir aš pats. Labai linksmų nuotaikų nebuvo: daug apie karus, pandemiją, kitas ligas… Bet tokia gi ir buvo toji EP kadencijos atkarpa nuo fukso iki pusdiplomio.

Prieš tai dar suspėjau nulėkti į Prienus, kur susitikau su bendruomene – daugiausiai jaunimo atstovais. Kaip gi kitaip: ateitis gi jų!  O ES institucijų vadovams buvo įteikti piliečių pasiūlymai dėl ES reformų ir pateiktos galutinės Europos ateities konferencijos išvados. Jose apibendrintos, kaip teigiama, „precedento neturinčios“ metus laiko trukusios piliečių ir politikų diskusijos bei pasiūlymai. EP pirmininkės Robertos Metsola komentaras: „Piliečiai, ypač jaunimas, yra mūsų Europos ateities vizijos pagrindas. Jie tiesiogiai nulėmė konferencijos rezultatus. Gyvename Europos integracijai svarbiu momentu, todėl būtina vertinti visus pokyčių pasiūlymus. Nebijokime suteikti Europai galią keisti žmonių gyvenimus į gerąją pusę“. Nebijome. Tik va kad iššūkiai tolesnei būtinybei vienytis man atrodo stringantys: iššūkiai Europai labai jau panašiai ir 2001-aisiais atrodė… O kodėl švenčiame tą „Europos dieną“? Gegužės 9-ąją 1950-aisiais irgi neva „nieko neįvyko“, tik buvo paskelbtas šešių tuometinių Europos „šerdies“ valstybių planas vienytis. Na, tada proveržiai tikrai buvo kur kas labiau dinamiški.

Gegužės 10 diena, antradienis, 76-oji karo diena. Kelionė į Sedą. Vytauto Mačernio gimnazijoje moksleiviams pasakojau apie Lietuvos ir Ukrainos istorinius likimus, jų panašumą bei skirtumus. Buvo smagu susitikti su naujos kartos Sedos gimnazistais, o juk ir Vytauto Mačernio vardas man turi magišką reikšmę. Vėliau iškart vykau į Mažeikius, į susitikimą su TAU nariais. Kalbėjau ta pačia tema. Šioje kelionėje mane lydėjo ilgametis mano bičiulis Serhijus, atvykęs Lietuvon per Velykas iš Černihivo srities. Jis bando apsiprasti Kaune, yra nusiteikęs kovingai kūrybine prasme, gali daug ir rišliai pranešti pasauliui apie Rusijos agresorių baisybes vykdomas Ukrainoje. Šį gražų pavasarį negalim pamiršti nei ankstesnių skaudžių patirčių, nei karo, kuris vyksta ČIA ir DABAR.

Svarbus sprendimas šiandien priimtas LR Seimo: vienbalsiai priimta rezoliucija, kuria Lietuvos parlamentas pripažino Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu. „Ne veltui rezoliucijoje yra minima Seimo 2005 m. rezoliucija dėl Holodomoro prilyginimo genocidui, tuo parodant, kad Rusija nepasikeitė. Nuo caro laikų ji yra iš esmės autokratinė valstybė, ir Putinas tęsia Stalino darbus,“ – komentavo Seimo Pirmininko pavaduotojas. Visiškai pritariu, kad Rusijos vykdomiems Ukrainoje veiksmams apibūdinti tinka žodis „genocidas“. Patsai irgi tą terminą, pasisakydamas Europos Parlamente, vartoju.

O EP: Užsienio reikalų komiteto ir Saugumo ir gynybos pakomitečio nariai susitiko su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovu Rafael Mariano Grossi, aptarti „branduolinių įrenginių saugumą ir apsaugą karo metu Ukrainoje. Daugiausia dėmesio bus skiriama TATENA priemonėms sumažinti branduolinių avarijų, galinčių sukelti dideles pasekmes žmonių sveikatai ir aplinkai, riziką“. Apie okupantų sukeliamas grėsmes Ukrainos atominėms elektrinėms ir aš pats pasisakiau, kreipiausi į Europos Komisiją ne kartą.

Gegužės 11 diena, trečiadienis, 77-oji karo diena. Skaičiau paskaitą Kaišiadorių bendruomenei, tema: „Ukrainos ir Lietuvos istorinė bendrystė ir šių dienų aktualijos“. Tarp klausytojų – ir meras Vytenis Tomkus, kadaise buvo gabiuoju mano studentu. Jo gebėjimai pateikti taiklius klausimus nei kiek nesumenkėjo – o gal net ir paaštrėjo! Ir atsakyk gi tu jam išsyk ir negalvodamas: kodėl Bresto sutartyje 1918 m. nedalyvavo Lenkija?! Ukraina dalyvavo (jos delegacijos sudėtyje yra ir lietuvis Augustinas Voldemaras, būsimasis mūsų ministras pirmininkas), o Lenkija – ne?..

EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete balsavome dėl taisyklių projekto, numatančio sugriežtinti išmetamų anglies dvideginio teršalų normas naujuose lengvuosiuose automobiliuose ir transporto priemonėse. Šiąja Žaliojo kurso projekto iniciatyva siekiama kuo labiau mažinti klimato kaitą.

NETEKTIS – tarp daugybės kitų netekčių Ukrainoje… Mirė pirmasis nepriklausomos Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas. Pastatęs pamatus nepriklausomai Ukrainos valstybei ir, kaip ir kiti Ukrainos prezidentai, išrinkti po jo, daug prisidėjo prie  demokratinės Ukrainos kūrimo. Kai 2010-aisiais rinkau medžiagą knygai apie Rytų kaimynystės valstybes, susidariau nuomonę, kad ukrainiečių tauta yra labai reikli savo lyderiams, ta prasme, kad jie asmeniškai turį tiesioginę atsakomybę „formuoti Ukrainos tapatybę“. Na, Kravčiukas neabejotinai irgi prisidėjo prie to.

Gegužės 12 diena, ketvirtadienis, 78-oji karo diena. Tęsiu parodos „Skausmo ir vilties laiškai iš šalčio žemės“ pristatymus, šįkart Pasvalio krašto muziejuje. Antrą dieną paeiliui manęs įdėmiai klausosi merai. Šiandien Pasvalio rajono meras ir administracijos direktorius negailėjo klausimų istorinės atminties tema. Lankantis Pasvalio krašto muziejuje liko geri įspūdžiai, eksponatai puikiai ir išsamiai atspindi šios Šiaurės Lietuvos dalies istoriją. O iš Šiaurės Europos taip pat šiandien ypatingai geros žinios – Suomijos prezidentas ir premjerė palaiko šalies siekį tapti NATO nare. Pozityviai nusiteikusi ir Švedija, tikėkimės, taip ir bus, tai būtų istorinis sprendimas, esmingai padidinsiantis regiono saugumą.

Europos Komisija šiandien pristatė veiksmus, kuriais siekiama padėti Ukrainai eksportuoti savo žemės ūkio produkciją. Rusijai vykdant invaziją į Ukrainą ir blokuojant jos uostus, iš Ukrainos nebeįmanoma išvežti grūdų ir kitų žemės ūkio prekių… Dabar kuriami solidarumo koridoriai, pagalbai Ukrainai eksportuoti žemės ūkio prekes.

Susisiekimo ministerija po visuomenės svarstymų patvirtino „Rail Baltica“ trasos alternatyvą nuo Kauno iki sienos su Lenkija. Trasa apeis Marijampolę, Kalvariją ir Kazlų Rūdą. Numatoma kelionės ja trukmė – 19 minučių. Išliks ir dabartinė, jau eksploatuojama trasa.  „Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje jungs Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną (įsivaizdavimui: kelionė iš Kauno į Varšuvą truks 3,5 val., o iš Vilniaus Lenkijos sostinę pasieksime per kiek daugiau nei 4 val.)

Gegužės 13 diena, penktadienis, 79-oji karo diena. Europos Komisija didina finansavimą vakcinų ir kitų COVID-19 priemonių paskirstymui ir skiepijimui Afrikoje. Ursula von der Leyen apie didesnę ES paramą paskelbė antrajame COVID-19 aukščiausiojo lygio susitikime: „Skiepijimo tempai turi neatsilikti nuo vakcinų tiekimo, ypač Afrikoje. Šiandien svarbiausia užtikrinti, kad kiekviena turima dozė būtų panaudota. Ir, kadangi žinome, kad geriausias atsakas į bet kokią galimą būsimą sveikatos krizę yra prevencija, skiriame daugiau paramos sveikatos priežiūros sistemoms ir pasirengimo pajėgumui stiprinti“.

Praėjusiąją savaitę Europos Parlamente priėmėme rezoliuciją dėl dabartinės ES ir Moldovos bendradarbiavimo būklės. Moldova yra padariusi didelę pažangą ir perspektyvoje galėtų tikėtis narystės ES. Tačiau, jeigu Kremlius ryžtųsi dar labiau eskaluoti konfliktą Ukrainoje ir aplinkinėje erdvėje, tada tikėtina, kad Moldova atsidurtų karštajame tokios rizikos taške.

Gegužės 14 diena, šeštadienis, 80-oji karo diena. Magiški sutapimai Lietuvai ir jos atstovei Monikai Liu „Eurovizijos“ dainų konkurse Turine: 14-tą dieną, pasirodydama 14-uoju numeriu, užėmė 14-ąją vietą. O „Euroviziją“ laimėjo – Ukraina. Tuo tarpu mano draugas Serhijus rinko ir sistemino medžiagą apie agresoriaus žiaurumus Černihivo srityje. Juk buvo ne tik Buča… Kada nors ateis atpildo valanda, o tarptautiniam tribunolui reikės turėti visų tų nežmoniškų veiksmų įrodymus. Linkime ir dar vienos pergalės Ukrainai!

BBC News nuotrauka. „Kalush Orchestra“ dainos „Stefania“ vaizdo klipo stopkadras

Šiandien lygiai 50 metų nuo Romo Kalantos pasiaukojimo. Man buvo 18 metų. Išliko fragmentuoti prisiminimai. Bet ryškūs. Nors ir nebuvau tarp tų, kurie aktyviai ėjo ir reiškėsi protestuodami prieš tuometinę valdžią. Mane tėvai „saugojo“ nuvarydami apsikirpti, kad tik milicininkams „neužkliūčiau“. Vėlesniais laikais vis daugiau apie tai sužinodavau, ir vis ryškiau skleidėsi Kalantos aukos prasmė.

Gegužės 15 diena, sekmadienis, 81-oji karo diena. Vėl svarbi kalendorinė data: Steigiamojo Seimo susirinkimo diena, – jau praėjo 102 metai nuo tos datos.

Iš Suomijos ateina žinių: jų vyriausybė teikia Suomijos parlamentui sprendimą dėl narystės NATO. To ir buvo tikėtasi!