Dienoraštis

Gegužės 16–21 dienos, 2022 metų 20 savaitė

E. Blaževič nuotrauka / LRT

Gegužės 16 diena, pirmadienis, 82-oji karo diena. Šiandien su savo bičiuliu profesoriumi akademiku Limu Kupčinsku dalyvavome laidos apie sveikatą filmavime mano biure Kaune. Artėja hepatito C diena, o juk pagaliau pavyko iškovoti profilaktinės hepatito C patikros programos Lietuvoje finansavimą. Bus kuo pasigirti. Limas nuolat geranoriškai konsultuoja mane sveikatos politikos klausimais, ypač – kovos su vėžiu tema, o juk hepatitas C tiesiogiai susijęs su kepenų vėžiu. Tą veiklą pradėjome pernai, o jos „derlius” užderės dar šią gegužę. O, beje, Limas yra ir mano neseniai išleistos knygos svarbus veikėjas.

Vakare dalyvauju priėmime Izraelio ambasadoje. Apskritai, visą šią savaitę, o ir kitą, darbotvarkėje dominuos tarptautinių santykių su „trečiosiomis šalimis“ peripetijos.

Gegužės 17 diena, antradienis, 83-oji karo diena. Po devintos valandos vakaro – skrydis Kaunas–Kelnas. Briuselio savaitės pradžia Kelne. Pasitikęs lietuvis viešbučio darbuotojas nustemba, kur link susiruošiau, atskridęs iš Lietuvos?! „Aš į Briuselį“, – sakau, –  „nuo čia tik dvi valandos traukiniu.” O Kelno centrinė geležinkelio stotis yra prie pat Kelno katedros. Buvau kažkaip tai pamiršęs… ir miesto nebeatpažįstu. Simboliška tai, kad prieš gerus du dešimtmečius čia, Kelne, mane mokė „Europos dėstymo”, o „parodyti Briuselio” vežė ne pirmos jaunystės autobusėliu. Šio bei to išmokau. Paskui tikrai ilgai dėsčiau tą „Europą”. Dabar atkartoju maždaug tą patį kelią. Kaunas–Kelnas lėktuvu ir Kelnas–Briuselis traukiniu. Greitu tokiu. Šilta, pavasaris…

EP Aplinkos komitete balsavome dėl priemonių iki 2030 metų mažiausiai 55 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (garsusis „Fit for 55“ paketas). Tai – teisės aktai, pavyzdžiui, aviacijos srityje, taip siekiant mažinti CO2 kiekius ES ekonomikoje. Žinoma, dėl kai kurių dalykų aš ir mano frakcija balsavome „prieš”. Pavyzdžiui, nepalaikėme „žaliųjų“ emocijomis paremto numatomo įsipareigojimo iki 2035 m. pasiekti klimato neutralumą miškininkystės ir žemės ūkio sektoriuose. Taip pat balsavome prieš Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo sukūrimą. „Prieš“ – ne todėl, kad būtume priešiški iš principo, bet kad manome, jog reikia tą mechanizmą tobulinti. Balsavome komitete (šiomis dienomis balsavau nuotoliu iš pačių įvairiausių lokacijų…), o viso EP mastu spręsim birželį. Žalinimo svarba yra labai didelė. Tiek pandemijos, tiek karo Ukrainoje akivaizdoje mes privalome didinti ES energetinę nepriklausomybę, o kartu ir gerinti europiečių gyvenimo kokybę. O ar pasivažinėsiu kada nors vandeniliniu dviračiu, karikatūristės atvaizduotu ant mano knygos viršelio, tai net nežinau.

Sužeisti Ukrainos kariai pradėti evakuoti iš Rusijos kariuomenės apgultos „Azovstal“ gamyklos.

Ką gali liežuvis

kalbėti kalbėti kalbėti apie karą

iš ryto dieną vakare ir naktį

vis prakeikti ir prakeikti priešą

laižytis žodžiu žaizdas

pasakoti pasaką kiekvienąkart kitą bet visada apie karą

Taip rašo Lesyk Panasiuk (o iš ukrainiečių kalbos vertė Marius Burokas).

ankštoje slėptuvėje kaip pirštinėj klausomės kaip būbsi

tik šitos pirštinės niekas nepametė

mes patys ją pasiuvome iš drabužių paskutinių skiautelių

Laikas sustojo 

karas kas rytą prasidėjo vakar

jau savaitė kai prasidėjo vakar

mėnuo du trys kai prasidėjo vakar

o kažkam taip jau aštuonerius metus

sustojo laikas bet širdis nestoja

Gegužės 18 diena, trečiadienis, 84-oji karo diena. Ir vėl traukinyje. Šįkart jau Kelnas–Briuselis. Pasitariame su EP vicepirmininku Raineriu Wielandu, kaip dar kartą paminėti Matthias Erzbergerį. Toliau darbotvarkėje – diskusijos apie priemones, kaip už karo nusikaltimus Ukrainoje atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn: „Nuo agresijos Ukrainoje pradžios Rusijos pajėgos Bučoje ir kitose Ukrainos vietose įvykdė karo nusikaltimus, pažeidžiančius tarptautinę bei humanitarinę teisę“. Vėliau ir balsavimai dėl rezoliucijos šia tema. O mano draugas Serhijus kalba – ne tik apie Bučą. Černihivas, jo apylinkės patyrė ne mažesnį siaubą. Kolyčevka, Ivanovka, Jagodnoje, Lukaševka… kažkada jis tas vietoves apvažiavo dviračiu, aplankė su kuprine ant pečių. O dabar renka ir bando apibendrinti Rusijos kariuomenės žvėriškumų tose vietovėse faktus.

EP sesijoje – ir vėl klausimai skirti Rytų kaimynystei: Moldovai, Ukrainai, Baltarusijai. Moldovos prezidentė Maja Sandu taikliai ir tiksliai nusakė situaciją, kurioje mes visi atsiradome Rusijai užpuolus Ukrainą – mūsų regionas išgyvena sunkiausius laikus: „ES vertybės – mūsų vertybės“, – teigė M. Sandu ir įvardijo, kad Moldova tikisi didesnės ES paramos ir šalies kandidatės į ES statuso. O Julija Tymošenko, buvusi Ukrainos premjerė, mūsų frakcijos posėdyje kalbėjo dar aiškiau ir konkrečiau. Emocingai ir įtikinamai. Jokių diskusijų apie taiką su Maskva. Ukrainiečių tauta turi tik vieną siekį – pasiekti pilną pergalę ir visiškai išvyti Rusijos kariuomenę iš Ukrainos žemių. EP narius Julija Tymošenko regi bendraminčiais šiuo klausimu, tad prašo (reikalauja!) visų pirma teikti Ukrainai modernių ginklų: „Kitos išeities, negu visiška Ukrainos pergalė, tiesiog nėra“, – kartojo ji. Taigi sutikau dvi tvirtas moteris: Tymošenko ir Sandu. Na, o aš pats, kalbėdamas plenarinėje sesijoje, konstatavau, kad dabartinis Baltarusijos vadeiva tapo galutinai nebekontroliuojamas ir nebeatsakingas. Kaip ir jo globėjas Kremliuje. Deja, per tokius Lukašenkos veiksmus Baltarusija tapo karo prieš Ukrainą de facto dalyve.

Ukraina susiduria su didelėmis finansų trūkumo problemomis, Europos Komisija teikė siūlymus spręsti tai neatidėliojant. Pristatytas Ukrainos ilgalaikio atstatymo planas „REPowerEU“, apie jį trumpai pasisakė Komisijos pirmininkė, pridurdama: „ES toliau teiks trumpalaikę finansinę paramą Ukrainai, kad patenkintų jos poreikius ir užtikrintų pagrindinių paslaugų teikimą. Esame pasirengę imtis vadovaujamojo vaidmens tarptautinėse atstatymo pastangose, kad padėtume atkurti demokratinę ir klestinčią Ukrainą. Tai reiškia, kad investicijos bus vykdomos kartu su reformomis, kurios padės Ukrainai eiti Europos link“. Būtina pertvarkyti visą Europos energetikos sistemą tam, kad ES nebebūtų priklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro (kurį toji valstybė naudoja kaip ekonominį ir politinį ginklą).

Gegužės 19 diena, ketvirtadienis, 85-oji karo diena. Šiandien tiek visko viename! Mano gimtadienis, taip pat ir kitų, ne mažiau iškilių asmenybių gimtadieniai. Man ta proga garsiai ir toli nueinančiu ilgais Briuselio koridoriais nuaidėjo „Ilgiausių metų“. Dainavo iš Lietuvos atvykusi mano lankytojų grupė, taip pat kolegos europarlamentarai, padėjėjai. O diena tai vis reikšmingesnė! Minima Pasaulinė hepatito C diena, Vyshyvankos diena (mano draugo Serhijaus sesuo Larisa yra įvaldžiusi šį nelengvą amatą), savo gimtadienį mini ir Prezidentas Gitanas, ir aktorė Regina Varnaitė. O dar prisiminkime ir maestro Vytautą Kernagį. Jam šiandien būtų suėję 71-eri.

Gegužės 20 diena, penktadienis. Ruošiuosi skrydžiui už Atlanto, į Lotynų Ameriką, kurioje, beje, dar niekada nebuvau. Dalyvausiu Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto misijoje Santjage, Čilėje. Aptarinėsime 2002 m. ES ir Čilės asociacijos susitarimo atnaujinimo pažangą. Abi pusės tuo rimtai suinteresuotos. Kalbėsimės su aukščiausio rango pareigūnais, verslininkais, visuomeninėmis organizacijomis. Man, kaip Aplinkos komiteto atstovui, rūpi: kiek realūs jų „žaliojo vandenilio“ projektai? Čilė gi turi ir saulėtų dykumų, ir vėjuotų pakrančių, tai, atrodytų, tik „siurbk” iš ten energiją! Na, pažiūrėsim.

Gegužės 21 diena, šeštadienis. Nuotoliniu būdu dalyvauju Šiaulių kultūros centro forume, tema „Tautinio ir pilietinio tapatumo paieškos: sankirtos ir edukacinės perspektyvos“. Pasakoju apie tautinės simbolikos svarbą, iliustruodamas unikaliais pavyzdžiais iš savo asmeninės kolekcijos.

Gegužės 22 diena, sekmadienis. Jau lėktuvas tupi Santjage. Spėjau pasiruošti  kitos savaitės renginiams. Bet apie tai – kada nors.