Dienoraštis
Rugsėjo 5–11 dienos, 2022 metų 36 savaitė
Nuotrauka iš svetainės unsplash.com
Rugsėjo 5 diena, pirmadienis. Poatostoginiai darbai EP netruko įsibėgėti: čia ir energetika, ir mano sveikinimas dumblių temos konferencijoje Kaune nuskambėjo, ir jaunosios ELP pamainos iš įvairių ES valstybių desantas Briuselyje. Tik Rusijos agresyvus karas Ukrainoje, žinoma, koreguoja viską.
Darbams prasidedant, išvykstu į Briuselį. Darbotvarkėje – atsinaujinančios energetikos šaltinių klausimas. Buvo proga permąstyti aplinkosauginius tikslus brangstant energetikos ištekliams. Kas yra pirminė ir antrinė biomasė, – besitęsiančią diskusiją laikas išspręsti. Ar ją laikyti atitinkančią Atsinaujinančių energetikos šaltinių direktyvoje apibrėžta sąvoka? Apie tai diskutavau ir Vilniuje su organizacijos „Žiedinė ekonomika“ atstovu Domantu Tracevičiumi. Diskusijų akcentai kinta dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. Biomasė yra alternatyva dujoms, o jos brangsta ir neša pelną Rusijai: nuo kovo pradžios Rusija iš energetikos išteklių tiekiamų vien tik į ES jau uždirbo beveik šimtą milijardų eurų. O kur dar pardavimai kitom valstybėms, kaip tat Kinija… Lietuvoje jau važinėja biometanu varomas traktorius. Anot Jerzy Buzeko, per kelis artimiausius mėnesius naujoje šviesoje iškils ir vandenilio energetikos problematika. Peter Liese komentavo, kad būtina numušti energetikos išteklių kainas trumpuoju laikotarpiu, neatsisakant ilgalaikių tikslų.
Grįžta ir COVID-19 tema. Komercinių operacijų vyresnysis viceprezidentas šiandien kalbėjo apie tolesnius veiksmus vaistų gamyboje. Apie išmoktas pamokas „Moderna“ generalinis direktorius: „Mūsų vakcinos patvirtinimas užtruko tik 11 mėnesių. Lenktyniavome su virusu. Turėjome pagrindinį tikslą – apsaugoti kuo daugiau žmonių. 2020-ųjų spalio mėnesį pranešėme apie savo pirmąją gamyklą Afrikoje. Vėliau jau šiemet pradėjome ir mRnR mechanizmu grindžiamos vakcinos gamybą, tikimės veiksmingai taikyti ją“.
Rugsėjo 6 diena, antradienis. EP koridoriai prisipildė jaunimu. Savaitės Briuselyje nuotaiką formavo mūsų ELP „šeimos” jaunųjų politikų vizitas. O aš taigi žinau, kad su jaunimu bendraudamas ir pats tik jaunėju. Žinau tai dar nuo tos dienos, kai tik pradėjau dėstyti universitete. Nk nj. Tik, va, ir jaunimas jaunimui nelygu. Buvo ir devyniolikmečių ir 35-mečių. Na, kai man buvo 19-ka, tai mano 28-erių pusbrolis man atrodė visai kitos epochos gyventojas. Dabar, aišku, man atrodo jau kitaip. Juk, kaip ką tik pasakiau, vien tik jaunėju! Kiekvienas ELP europarlamentaras į šią jaunimo savaitę galėjo pasikviesti po keturis dalyvius. Vytautas atstovavo studentų sąjungai (jis jos pirmininkas), Danielius ir Laurynas tiesiog studentijai (ir Jaunųjų konservatorių lygai), o Tautvydas – savivaldai. Mano kolegos europarlamentarai buvo pasikvietę ir Seimo narių, tik kad mes į tą Seimą kažkodėl neskubame jaunų rinkti. Diskutuojant apie visus įmanomus pasaulio reikalus, laikas visai neprailgo (bent jau man).
O vakarieniavome su ELP „šeima“ ir jaunaisiais dalyviais ne bet kur, o automobilių muziejuje.
Rugsėjo 7 diena, trečiadienis. ELP frakcijoje – apie iššūkius artimiausiam pusmečiui: infliacijos suvaldymas, energetikos išteklių brangimas, sudėtinga ekonominė situacija. O kaip su alternatyvomis rusiškoms dujoms? Pavyzdžiui, man keistoki atrodo bandymai nuvertinti biomasę kaip vieną iš atsinaujinančių išteklių. Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste dar tik betrūko „karo prieš biokurą“.
Apskritai, „rutininė” politinės savaitės Briuselyje dalis buvo gana prėska. Bene labiausiai „užkabino” raginimas imtis lyderystės dėl Ukrainos (nes tuo klausimu Europa, EP ir ELP traukiasi į gynybines pozicijas). Na, dar aistros dėl biomasės, kai ją taikstomasi išbraukti iš aplinkai palankių energetikos šaltinių (o dujinės elektrinės ir atominė energetika neva „žalios”!). Įdomių diskusijų žada, dar ir siekis europiniu lygmeniu sureglamentuoti kraujo perpylimą. Taigi, įsibėgėsim.
Rugsėjo 8 diena, ketvirtadienis. Šiandien pasirodė straipsnis su mano įžvalgomis apie Tarptautinės atominės energetikos agentūros atstovų vizitą į Zaporižios atominę elektrinę Ukrainoje. Ir aš, ir kiti Europos Parlamento nariai ne kartą aliarmavome apie Rusijos karinių pajėgų užgrobta laikomą Zaporižios atominę elektrinę. Milžiniška įtampa nuolat tvyro ir tvyro dėl tiesioginių karo veiksmų elektrinės teritorijoje. Mums buvo atsakoma, kad visos viltys į TATENA (Tarptautinės atominės energetikos agentūros) atstovų vizitą. Sunku buvo su tuo nesutikti. Pagaliau rugsėjo pradžioje tas ilgai lauktas TATENA vizitas įvyko. Ironiška, kad praėjus mažiau nei 48 val. po vizito Zaporižios AE vėl buvo visiškai atjungta nuo elektros tiekimo tinklų dėl eilinio susišaudymo, o naujausioje TATENA ataskaitoje vis dar vengiama kritiškai įvardinti kaltininką – Rusiją.
Rugsėjo 9 diena, penktadienis. Kada ASMENIŠKAI pradėjau suvokti savo santykį su karaliene Elžbieta II? Turbūt tada, kai mano albume atsirado kanadietiški pašto ženklai, kuriuos atsiuntė tėvo pusseserė Vera Efertienė. Ant jų puikavosi tobulas karališkas jaunos moters profilis. Panašiu laiku iš Australijos kita mano teta, Aldona Mikužienė, atsiuntė pašto ženklą su irgi jaunos ir labai gražios karalienės Viktorijos (na, tada ji buvo jau seniai mirusi) atvaizdu. In memoriam karalienėms.
Karalienė mirė – tegyvuoja karalius. Saulėtuose Briuselio bulvaruose tą išskirtinį ketvirtadienį pamačiau sunkiai klibikščiuojantį, lazdele besiramsčiuojantį juodaodį. Kažkodėl nepagalvojau: „Cha, o aš, va, šuoliuoju trigubai greičiau už jį”. Kažkodėl pagalvojau: „Štai, laisvas žmogus, gali eiti kur tik užsigeidžia”. Buvau nejučiomis sulyginęs du kitus žmones, tai mano draugą Serhijų ir britų karalienę Elžbietą. Ir Serhijui, ir karalienei daktarai buvo uždraudę keltis ir vaikščioti. Dėl ligų. Praėjo kažkiek valandų, ir aš, ir Serhijus, ir tasai nepažįstamas juodaodis (turbūt) esame gyvi. O karalienės – netekom. Dabar valdys Karolis Trečiasis. Iš tikrųjų tai jis buvo ir bus Čarlzas (jo senelis tai vardą keitė, buvo Albertas, pavirto Jurgiu Šeštuoju), Čarlzas Trečiasis. Tik kokia čia lietuvių kalbos maniera, tai nesuprasi. Visus Čarlzus vadiname Čarlzais (dar vakar ir tą būsimą karalių taip šaukėme), o štai vieną iš jų nuo šiol Karoliu. Koks jis bus karalius, nežinome. O jo pirmtakus, Karolį Pirmąjį ir Antrąjį, žinome neblogai. Aš tai žinau dėka Aleksandro Diuma. Nukirsdinus Karolį Pirmąjį, stojo bekaralmetis, o tada sostan įžengė jo sūnus. Na, ir Šerlokas Holmsas gi Karolio Pirmojo dingusios karūnos paslaptį išpainiojo. „Kam tai priklausė?”, – norisi klausti. „Tam, kurs išėjo”, – pats atsakau. „O kam tai priklausys?”, – „Tam, kurs ateis”.
Rugsėjo 10 diena, šeštadienis. Nusiaubėm Latežerio spanguolynus.
Rugsėjo 11 diena, sekmadienis. 200-oji karo diena. Elžbieta II pradeda paskutinę kelionę. Karolis III jau 3 dienas – naujas valdovas.