Dienoraštis

Rugsėjo 26 – spalio 2 dienos, 2022 metų 39 savaitė

Nuotrauka iš svetainės unsplash.com

Dienos ir valandos supresuotos standžiai. Gali jaustis įveikęs visą Europą: nuo Kauno, dar neseniai buvusią rugsėjo 1-ąją, per Islandiją (Įstatymų uola) į Kretą (ten autentiškas Minotauro labirintas). Trumpi vizitai į tolimas epochas, ir mūsų dienų karą. Kasdien…

Rugsėjo 26 diena, pirmadienis. Šios savaitės pagrindinė „vinis“ – Europos liaudies partijos studijų turas Kretoje. Buvom suplanavę čia suskristi dar užpernai, bet stojo COVID-19 karantino draudimai, paskui sutrukdė įvykęs žemės drebėjimas. „Siela keliauja kupranugario greičiu“, – sakydavo senovėje keliauninkai. Tai ir šį kartą kūnas skubinamas atsirasti Graikijon, o mintys – lieka rusų užgrobtose Ukrainos žemėse, kur „jie“ spėriai vykdo neva „referendumus“. Na, mes žinom, kaip tai „daroma“. Suklastojami balsavimo lapai (biuletenių nesivargina prigaminti nė „dėl akių“). Sudeda juose 99 procentus „pliusų“, esą ten kažkas „nori“ rusų. Visur – net nušluotame nuo žemės Mariupolyje, kur nė gyvų žmonių nebelikę.

Rugsėjo 27 diena, antradienis. Mūsų frakcijos studijų savaitė. Pirmasis frakcijos posėdis vietovėje su simboliniu pavadinimu – Chersonisos. Tai bendrinis graikų kalbos žodis, reiškiantis „pusiasalį“. Toks miestas (tik daug didesnis) yra ir Ukrainoje. Dabar jis užvaldytas rusų, jie jame „vykdo“ pseudoreferendumą, kaip ir dar trijose užgrobtose teritorijose. Tai nenauja Rusijos užvaldytose žemėse, o šįkart glumina ir pribloškia pati proceso anatomija, beribis pasityčiojimas iš bet kokių tarptautinių normų: tos teritorijos pilnai net nekontroliuojamos Maskvos, gyventojai yra jau pabėgę arba ištremti, visur vien griuvėsiai, dykra. Ateina okupacinės valdžios pareigūnas į kurį nors dar išlikusį būstą, sudėlioja kryžiukus – ir „jau“: Chersone 93 procentų „panoro“ vergijos, kitose teritorijose kone visas šimtas. Kremlius mato, kad negali užgrobtų teritorijų išlaikyti, tai ir imasi visų įmanomų desperatiškų metodų: mobilizacija nesiseka, taktinis branduolinis smūgis reikštų karo pradžią jau ir Rusijos teritorijoje. Todėl kas beliko – aneksija referendumais? Dūma patvirtins, ir Ukrainos regionai „taps“ Rusijos dalimi. Europos Sąjungos šalys, Jungtinė Karalystė, Vakarai ir kitos demokratijos nei praeityje, nei šiuo metu, nei ateityje tokio veiksmo nepripažins.

Rugsėjo 28 diena, trečiadienis. Šią ELP studijų savaitę – neatidėliotini politiniai sprendimai ir judinama 2024-ųjų rinkimų (kurie jau sparčiai artėja) programa.

Europos Komisija jau paruošė naujas gaires sankcijoms, kurios apims eksporto produktus ir, tikėtina, Rusijai kainuos papildomus 6,7 mlrd. eurų. Septintasis sankcijų paketas, tikėtina, nustatys importuojamos naftos kainos lubas bei palies Rusijos piliečių judėjimą Šengeno zonoje. Spalio viduryje ES Užsienio reikalų ministrai galutinai patvirtins visas naujojo sankcijų paketo priemones.

Taip pat Europos Komisija pasiūlė priemones, kaip kovoti su energijos resursų brangimu. Posėdyje diskutavome dėl ELP pozicijos. Iš kokių resursų kompensuoti tą brangimą verslui ir namų ūkiams? Pavyzdžiui, Lietuvai, tam reikės mažiausiai milijardo. Pagal kokią schemą čia turėtų prisidėti Europa? Pagal tai, jog Europa privalo turėti vieningą energetikos sistemą, „staiga“ ėmė deklaruoti visi. Tačiau, kai pradedama diskutuoti apie konkrečią infrastruktūrą, apie jungtis – tuoj išlenda atskirų valstybių interesai. Juos suderinti sunku, bet būtina. O kalbėdami apie strateginę programą iki 2024-ųjų metų, dėliodami konkrečias programines nuostatas visai Europai, vis nepamirštame pasidžiaugti, kad ELP „šeimos“ atstovai vadovauja valstybių vyriausybėms. Arba dalyvauja jų darbe. Na, Italijoje „mūsiškiai“ dėsis su tokia Meloni, tai įdomu, ar Italija nepasuks pernelyg toli „į dešinę“. Meloni frakcijos atstovai Europos Parlamente posėdžiauja kartu su lenkų Kačinskio partija. Pagrindiniai reikšminiai žodžiai: Dievas, šeima, atsargiai dėl migrantų, gėjų ir abortų, ji moteris, ji už Ukrainą.

Rugsėjo 29 diena, ketvirtadienis. Žvelgdamas į žydrą jūrą ir stūksančias salas, gali pasijusti išties Europos paribyje. Kreta – kryžkelėje į Afriką, Aziją, tad čia net ir dabartinių politinių aktualijų svarstymas prasismelkia filosofija: kas toji šiandieninė Europa, kur jos geografinės, juolab – vertybinės ribos? Kam mes reikalingi pasauliui? Esame Graikijoje, tad šįkart labiausiai įsiklausome į graikiškąją politikų argumentaciją… Kodėl Europa, skirdama daugiau negu bet kas paramos trečiojo pasaulio valstybėms, nėra jų pamėgstama, o Rusija ir Kinija, nieko neskirdama – lengvai? Kaip elgtis su Turkija, kurios retorika (skundžiasi graikai) vos ne kaip rusų „kaltinimai“ Ukrainai? Europa patiria pačias įvairiausias negandas, bet vis dėlto iš jų išeina užsigrūdinusi ir tvirta. Tokia buvo vyraujanti šios dienos diskusijų dvasia čia, Kretoje, kur slūgso tūkstantmečių kultūrų nuogulos. Suirę rūmai – pirminis autentiškas labirintas (dvejopų galių erdvė). „Mus vejoja minotaurai po prakeiktą labirintą“, – rašė poetas lietuvis. Eilėraštis Sąjūdžiui brėkštant buvo tapęs visiems geriausiai žinoma daina, priedainis: „Pakabinkit, pakabinkit ant Kalėdinės eglutės“… Tekstas, užkodavęs artėjančią (pasirodo, dar nesibaigusią) epochą.

Rugsėjo 30 diena, penktadienis. Užnemunėje, Sudarge, atidengtas paminklas, kurį fundavo Lietuvos bajorai. Jis skirtas prieš 600 metų pasirašytai Melno taikai, užbaigusiai du šimtmečius užtrukusią karų epochą, kurios kulminacija, buvo mūsų laimėtas Žalgirio mūšis.

Lietuvos valstybė įgijo stabilią vakarinę sieną ilgiems šimtmečiams. Šiandien agresyvus karas į Rytus nuo Lietuvos mums primena, kokioje nestabilioje erdvėje gyvenome visus tuos šimtmečius ir tebegyvename. O šis sankirtos taškas gal paradoksaliai, bet simbolizuoja mūsų valstybės sienos stabilumą. Tada, prieš 600 metų ir Žemaitija, ir Sūduva visiems laikams ir nekintamai tapo, o ir buvo kaimynų pripažintos integraliomis Lietuvos dalimis. O tąja taika nustatyta laisva prekyba, įsipareigota grąžinti pabėgėlius ir paleisti belaisvius. Tai ar daug kas pasikeitė per 600 metų? Ką ilgainiui laimėjo Lietuva? Klestinčią Suvalkiją. Žemaičių vyskupiją. Melno taika mus pamoko keleto dalykų: kad taikos pasirašymas dar ne viskas, nes po jo laukia sunkios diplomatinės ir fizinės kovos; kad pasirašyti dokumentai gali dingti, bet jų dvasia išlieka ir mistiniu būdu veikia! Taip atsitiko su Melno taikos dokumentais, taip paskui įvyko ir su Vasario 16-osios Aktu. Dokumentai gali dingti ir vėl atsirasti, bet idėjos išlieka ir jos nugali. Visa tai liudija mūsų tautos tvirtybę ir įsišakojimą visiems laikams mūsų Žemėje. Mūsų žemėje – tada ir visados.

Šviesų vidudienį esu prie žydros jūros – KONTRASTUI? Tobulinu savo ukrainiečių kalbos žinias, kartodamasis Ukrainos poeto klasiko eiles apie tamsią naktį: „blyškus mėnulis, apuokai gojuje, niekas nė krust, kriokia ir dejuoja Dniepras…“, „o čia, prie Egėjo jūros, tik čerškia cikados nakčia“ (čia jau dar vieno lietuvio poeto eilių parafrazė). Nors kartais atrodo, kad cikadų čerškesį nematomas operatorius įjunginėja ir išjunginėja per nuotolį (turi tokį cikadų koncerto valdymo pultelį…)

Spalio 1 diena, šeštadienis. Politika neįmanoma be dviejų dalykų: be artėjančių rinkimų ir be dairymosi „o kaip ten kaimyninėse valstybėse“. Šiandien Vilniuje TS-LKD taryba patvirtino kandidatų į merus sąrašą 2023-ųjų kovo 5-ajai. Sąrašas įspūdingas. O man bus proga agituoti už tuos, už kuriuos agitavau ir ankstesniuose rinkimuose. Tik pradėk vardinti: Andrius Raseiniuose, Justinas Pakaunėje, Vytenis Kaišiadoryse – tai tie, kurie visai arti nuo Kauno. O dar kur Vakarų krantas ir didieji miestai… Na, ir visa Lietuva. Įvardinti pavardes dar nepakanka. Kovo 5-oji negreitai, tai darbelio dar bus tikrai.

Latvijos Saeimos rinkimai jau šiandien. Jie pas juos tradiciškai vyksta šeštadieniais. Latvija – svarbus „centro dešinės“ bastionas: kaip ir Lietuva, kaip ir Estija, kaip ir Graikija. Buvo svarbu Latvijoje išlaikyti pozicijas, ir, panašu, tai pavyko. Laimėjo partijos, kurios palaikys to paties ministro pirmininko Krišjanio Karinio vyriausybę. Mūsų kolegės europarlamentarės Inesė ir Sandra gali būti patenkintos.

Spalio 2 diena, sekmadienis. Kažkur priekyje sušmėžuoja Frankfurtas. Tai įprasta. O rytoj jau ir vėl šmėžuos Strasbūras.