Dienoraštis

Spalio 3–9, 2022 metų 40 savaitė

Nuotrauka iš svetainės unsplash.com

Savaitės pradžioje niekada nežinai, kokių siurprizų patirsi. Na, kad sužinosim, kas taps naujaisiais Nobelio taikos premijos laureatais – laukėm. Kad ateis žinia apie dukros disertacijos būsimo gynimo datą – tai dar gal buvo galima nujausti. Bet kad glostysiu dramblį?! Kad pamatysiu GYVĄ Nobelio premijos (ankstesnių metų) laureatą?! Kad čiupinėsiu kvantų kompo hardą?! Pasakok pasakas, – sakytų man… o savaitės eigoje būtent visa tai ir įvyko, turiu tam neginčytinų įrodymų.

Spalio 3 diena, pirmadienis. Jau spalis, tik kad dar nelyja. Gražiai rudenėjančiame Strasbūre vėl startuoja Europos Parlamento plenarinė sesija. Beje, pirmoji (nes bus ir dar viena šį mėnesį).

Šiandien darbotvarkėje – apie nesibaigiantį iššūkį kurti veiksmingą ir ateities problemoms atsparią Europos sveikatos sąjungą. O nuo rytojaus darbotvarkėje visiška temų įvairovė. Taip pat rytoj sulauksiu savo lankytojų iš Lietuvos, o trečiadienį, kone svarbiausia šios savaitės tema: Rusijos vis labiau eskaluojamas jos pačios karas prieš Ukrainą. Rengsiuosi pasisakyti labai nelengvu klausimu „kaip atsverti antieuropietišką ir prieš Ukrainą nukreiptą Maskvos propagandą“.

Savaitės pabaigoje, po paskutinių šios sesijos balsavimų lauks dar viena kelionė. Trimis traukiniais keliausiu į Šveicarijos federalinės asamblėjos ir Europos Parlamento eilinį, 41-ąjį posėdį.

Spalio 4 diena, antradienis. Šiandien pasitikau savo lankytojus iš Lietuvos. Tarp daugelio mielų veidų – Kauno deputatų klubo nariai. Kai manęs paklausia (o vis dar kai kada paklausia), kokia mano, kaip politiko patirtis – visada nurodau ir tai, kad ją sukaupiau per penkerius metus Kauno miesto taryboje (tik tuos trejus metus Europos Parlamente vis kažkaip pamirštu priskaičiuoti…). Na, kadangi atvyko labai politizuota publika, seni bendražygiai, tai „pamėtėjau“ jiems klausimą, tą patį, kuriuo turėsiu pasisakyti rytoj plenariniame posėdyje: kaip atsispirti Putino sėbrų Europoje propagandai? Žinoma, pataikiau, nes pažiro idėjos. Jas kruopščiai suregistravau, ir va – rytoj turėsiu kuo pasiremti savo pasisakyme įsiklausęs į žmonių mintis.

Brangstant elektrai, numatomas taupymas Europos Parlamento patalpose: šaltuoju metų laiku šildant patalpas nuo šiol bus palaikoma ne aukštesnė, negu 19 laipsnių temperatūra, o šiltuoju laiku vėsinant patalpas, ne žemesnė, kaip 25 laipsniai. Taip bus darbo dienomis, o ne darbo dienomis šildymo ar vėsinimo prietaisai apskritai nebus įjungiami. Per metus tikimasi sutaupyti 2 milijonus eurų. Bus atsisakoma ir perteklinio apšvietimo.

Šiandien EP buvo priimtas naujas teisės aktas – nuo 2024 metų pabaigos USB-C tipo jungtis taps standartine jungtimi išmaniems elektroniniams prietaisams. Rezultatas skaidrus, paprastas ir prasmingas, tik to pasiekti nebuvo taip jau lengva. Na, bus galima atsikratyti nenaudojamų ir skirtingų įkroviklių šūsnimis.

Spalio 5 diena, trečiadienis. Aštri tema: kaip kovoti su Putino bičiuliais Europoje bei jų antieuropietišką ir prieš Ukrainą nukreiptą Maskvos propagandą. Pasisakiau debatuose apie tai. Dėl Europos valstybių ir jų vadovų solidarumo Ukrainai klausimų nekyla, kadangi pastarieji septyni sankcijų paketai bei finansinė ir karinė parama parodė bendrijos lyderystę. Tačiau nėra paslaptis, kad atsiranda pavienių asmenų, interesų grupių ir politinių judėjimų Europoje, kurie bando manipuliuoti karo Ukrainoje diskursu, specialiai keliant abejones dėl Kremliaus nusikaltimų ir karo kaltininkų. Esminis „kontrapropagandos“ bruožas yra atsakymas TIESA į propagandinį melą. Šia mintimi pradėjau savo pasisakymą. Akcentavau, jog dar 2022 m. kovo mėnesį draudimas transliuoti Rusijos valstybinę žiniasklaidą buvo teisingas, bet to nepakanka… Mechanizmai tai propagandai užkardyti egzistuoja, kaip užkardyti tuos melo srautus – priemonių yra, bet turi būti kur kas griežčiau taikomi. O visi asmenys, kurie aktyviai siekia paveikti paramą Ukrainai, turi būti patraukti atsakomybėn ir turi būti išviešintos jų užmaskuotos finansinės sąsajos su kilmės šalimi Rusija.

Kita su tuo susijusi tema – buvusių aukščiausio lygio Europos politikų tarnystė Kremliui. Rusijos energetikos įmonėse iki karo Ukrainoje pradžios buvusių politikų iš ES šalių skaičius indikavo Kremliaus augančią įtaką Europos politiniame elite. Rusijos energetikos įmonėms bei siejami artimi ryšiai su Putinu yra ne tik politinė korupcija, tačiau ir Europos bei jos vertybių išdavystė. Naujai siūlomas aštuntasis ES sankcijų Rusijai paketas apima naftos kainų viršutines ribas, naujus draudimus importuoti ir eksportuoti plieną, medieną, mašinas, aviaciją, plastiką, chemikalus už 7 mlrd. taip pat numatomos sankcijos naujiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei įmonėms.

Taigi, noriu priminti, kokie yra efektyvios „kontrapropagandos“ bruožai. Pirma, į propagandinį melą atsikirsti sakant tiesą (nes neįmanoma paneigti melo kitu melu). Antra, „kontrapropagandos“ teiginiai turi būti taiklūs ir lengvai suprantami (kitaip paskęsim diskusijų miglose). Trečia, ji turi būti operatyvi, greita. Akivaizdu, kad to pasiekti nelengva, juk Kremlius savo įmantrų melą rengia ilgai, kruopščiai ir negailint resursų. Tad turbūt svarbiausia –  didinti kiekvieno piliečio nuovoką ir gebėjimą savarankiškai spręsti, kur melas, o kur tiesa. To Europa ir privalo siekti ne tik teisės aktais, bet ir per visuomenės švietimą ir jos sąmoningumo didinimą.

Šiandien minėjome Tarptautinę mokytojų dieną.

Spalio 6 diena, ketvirtadienis. Balsavimai Strasbūre baigėsi, bet ne šios savaitės veikla. Ji šiandien ir rytoj tęsis Šveicarijoje, Rapersvilyje, kuris iš čia lengvai pasiekiama geležinkeliu. Čia – Šveicarijos federalinės asamblėjos ir Europos Parlamento tarpparlamentinis posėdis. Nuostabūs Alpių valstybės peizažai, gamta. O delegacijos misija rimta. Pagrindinės susitikimo temos: dvišaliai Šveicarijos ir ES santykiai, situacija dėl galimo naujo derybų paketo, taip pat ES teisė dėl komandiruotų darbuotojų ir Šveicarijos gretutinės priemonės bei ES piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje.

ES ir Šveicarijos bendradarbiavimas visada buvo svarbus, o Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste juolab. Šveicarija palaiko Ukrainą, prisideda prie sankcijų Rusijai. Visgi, ES ir Šveicarijos santykių negalima laikyti tobulais. Pernai metų gegužę Šveicarija pasitraukė iš derybų dėl tarpinstitucinio susitarimo su ES, kuris turėjo atnaujinti jau pasenusius dvišalius susitarimus. Lig šiol taip ir neprasidėjo naujas derybų etapas, o išsamaus įvairaus bendradarbiavimo santykius apimančio susitarimo reikėtų kuo greičiau.

Viską apvienysiantis naujas susitarimas įstrigo pernai, nes keletas dalykų šveicarams netiko. O tos problemos labai jautrios, kaip tie šveicariški laikrodžiai, jei į juos pakliūtų smėlio dulkelė. Jie nerimauja dėl laisvo asmenų judėjimo, jie bijo pigių (jiems mūsų prekės per geros ir per pigios…), europietiškų prekių ir paslaugų dempingo, nori apsaugoti savo rinką. Tai esam su jais tikrai labai artimi draugai, o kai reikėjo rašytis susitarimą, tai tos dulkelės sustabdė visą mechanizmą. Dabar taip ir bendraujame – keičiamės delegacijomis ir tikimės pašalinti dulkeles, kad santykių su ES laikrodis vėl eitų.

Šveicarų delegacijai pirmininkauja ponas Benediktas, buvęs Rapersvilio  meras. Ko mažiausiai tikėjomės čia atvykę – tai pamatyti dramblius, o dar ir jų straublius paglostyti. Azijiniai drambliai – tai vienos šeimos, jau daugelio kartų, ilgų dešimtmečių verslas. Iš pradžių buvo dramblių cirko pasirodymai, dabar tai jau dramblių veisykla, nes laisvėje jie sparčiai nyksta. Unikalios žinios ir potyriai! O oficialios vakarienės metu išklausėme Rusijos agresyvaus karo Ukrainoje apžvalgą „šveicarišku požiūriu“. Kaip reta, sistemiška ir informatyvu. Juk šveicarai mėgsta preciziškumą. Pavydėjau šveicarams jų konstruktyvumo teikiant pagalbą Ukrainai ir žvelgiant toli į priekį, į būsimą Ukrainos atstatymą. Pasikalbėjau su Ženevos kantono (jame pusė milijono gyventojų) tarybos nariu, žaliųjų atstovu. Kaip žinia, čia vyrauja dvi kalbos: vokiečių ir prancūzų. Jos daugiausiai ir skamba, nors oficiali renginio kalba buvo anglų. Pasigiriu, kad mano močiutė buvo prancūzų kalbos mokytoja, o tą kalbą tobulino būtent Šveicarijoje, Neušatelyje. Bet tai buvo seniai, oi seniai, kur kas daugiau, nei prieš 100 metų…

Mano draugui Serhijui šiandien sukako 69-eri.

Spalio 7 diena, penktadienis. Šiandieniniam Kremliaus choziajinui (kiek dar jis juo bus?) 70. Nemėgstu lyginti, bet: mane, kuklų lietuvį, šią savaitę mielai priėmė ir Prancūzija, ir Vokietija, ir Šveicarija. O anas – pabandytų čia pasirodyti. Štai nauja „geležinė uždanga“ de facto.

Pagrindinė diskusijų dalis apie būtinybę modernizuoti bei institucionalizuoti Šveicarijos ir ES dvišalius susitarimus. Šveicarija yra svarbi ES politinė, ekonominė ir socialinė partnerė, todėl dabartinių geopolitinių bei energetinių iššūkių kontekste labai svarbu, kad dar 1972 m. pasirašytu laisvosios prekybos susitarimu užmegzti dvišaliai santykiai būtų toliau sėkmingai palaikomi ir plėtojami. Turi būti išspręstos ir laisvo asmenų judėjimo, vieningos rinkos plėtros problemos, įtvirtintas bendradarbiavimas saugumo, mokslo, socialinėje srityse. Tad šis kasmetinis susitikimas, kuriame dalyvavau, buvo labai svarbus forumas, kuris, tikime, priartins galutinius susitarimus.

Mintys PO pagrindinio šios savaitės renginio. Prisiklausėme, kokie mes, europiečiai, neteisingi: kėsinamės suardyti šveicarišką gerovę dempinguodami brangias jų prekes ir kosminius atlyginimus savosiomis (deja, irgi kokybiškomis) prekėmis bei paslaugomis. Šveicarų pusė nuogąstauja, kad, paklusdami Europos teisingumo teismo kompetencijai, jie padarys pažeidžiama savo konstituciją. EK atstovas pažeria „kontrapropagandos“: mieli šveicarai, nebijokite, į jūsų konstituciją ETT tikrai nesikėsins. (Mudu su Lenkijos konservatorių atstovu profesoriumi Krasnodęmbskiu šaipomės, – taip jau ir nesikėsins! O Lenkijos, o Vengrijos, o Vokietijos atvejai?..) Ar dora buvo išstumti šveicarus iš HORIZON mokslo programos (Europos Komisija būtent taip ir pasielgė)? Juk kenčia mokslas. Gal ir tikrai nedora? Aš tai priminčiau, kad Lietuva įmoka į HORIZON privalomąją pinigų dalį ir sunkiai geba paskui tokią pačią pinigų dalį atgauti. O šveicarai nori tuos pinigus gauti, NES jie išmanūs mokslininkai. EK argumentuoja: „Dera laikytis sanglaudos, solidarumo…“ Šveicarų pusė į tai: „Ne, mes nesirengiame būti ES biudžeto donorais“. Pabaigai dar pažyra argumentai apie referendumų „vėzdą“. Šveicarijoje menkiausias valdžios institucijų „krustelėjimas“ turi būti ratifikuotas visuotiniu balsavimu, o nenaudingoms nuostatoms jie nepritars.

ETH mokslo centre pamačiau, kaip yra kuriami kvantiniai kompai. Gavau ir pačiupinėti esmines jų detales. Temperatūros, kuriose vyksta mikrodalelių gaudymo procesai, visai nedidelės – „tik“ minus 273 laipsniai, na, gal dar dešimtadaliu laipsnio ir šilčiau. Kvantinių kompiuterių idėja labai revoliucinė, linijinė dviejų bito būsenų kombinacija. Pravartu pagainioti elektroną ir paskatinti pasirinkti vieną iš dviejų kelionės krypčių, tada jis taps kontroliuojamas.  Čia reikia ir kriostatų, įdarbinti superlaidumą, reikia ir lazerių. Kažkada, 20 amžiaus pradžioje, didieji pasaulio protai sukūrė kvantų teoriją. Man prieš 50 metų teko ją studijuoti. Dabar viskas sėkmingai persikelia į praktiką, o pažanga tokia greita, kad tuoj taps istorija, ir aš jausiuosi toje istorijoje dalyvavęs. Be to, mums prisistatė GYVAS Nobelio premijos laureatas Didier Queloz, astrofizikas. Ir kaip tik atėjo žinia apie Nobelio premijos suteikimą Alesiui Bialiackiui. Atsimenu pirmąjį jo įkalinimą. Kaip tik vykau į Prahą, ten vykusiame renginyje, pamenu, palyginau dvi istorijas: kažką tada buvo iškrėtęs Berluskonis, ir buvo galima palyginti, o kuri iš tų dviejų asmenybių labiau rūpėjo Lietuvos žiniasklaidas. Žinoma, Bialiackis. Dabar jis vėl įkalintas to paties nesikeičiančio Baltarusijos režimo (tikėkim, kad gyvas).

Vakare dar nukeliauju iki Ciūricho ežero. Stebiu angelo priraškytas ir pabarstytas pagal jo krantus žvaigždes. Taip rašė viena tokia ragana, o iš tikrųjų tai Marija Pečkauskaitė, pasirašinėjusi Šatrijos Ragana. O Ciūrichas ne toks jau ir nesvarbus lietuvių kultūrai. Čia ir Biliūnas sukūrė egzistencinį „Laimės žiburį“ ir kitus brandžiausius savo kūrinius. Čia mokėsi ir būsimasis Vasario 16-osios Akto Signataras Kazys Bizauskas.

Spalio 8 diena, šeštadienis. Kelionės maršrutas atgal (jau atgal?) nostalgiškas: Bazelyje persėdu į Berlyno traukinį, kuris vežą pro Freiburgą, Karlsrūhę, Frankfurtą… tik mano kryptis ne Berlynas, persėsiu važiuoti į Briuselį.

Spalio 9 diena, sekmadienis. Po pandemijos pirmą kartą vėl susidomėjau Briuselio senturgiais. Ir kuo tik čia neprekiaujama! Afrikietiškos magijos reikmenimis, kaukėmis, vinilinėmis plokštelėmis, rūbais, keisčiausiais mechanizmais bei jų mazgais… Ir, žinoma, randu kažkiek senų knygų bei atvirukų. Įsigyju Pirmojo pasaulinio laikų leidinių apie padėtį frontuose (dabar apie padėtį frontuose sužinom iš interneto…) O jame ir kaizerinės Vokietijos dalinių įžengimas į Kudirkos Naumiestį (tada jis dar taip nesivadino) 1915-aisiais, ir išsprogdinto Vilniaus-Daugpilio geležinkelio remontas 1918-aisiais. Kažkur ten ir Vasario 16-osios data.