loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Valstybės metinės, EURONEST sesija ir geopolitiniai iššūkiai

Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto Dokumentas

Dienoraštis 

Vasario 13–19, 2023 metų 7 savaitė

 

Europos Parlamentas, Strasbūras

Europos Parlamentas, Strasbūras

 

Vasario 13 diena, pirmadienis. Iš Prancūzijos niekur neišvykau, tik iš „meilės miesto“ Paryžiaus persikrausčiau politikuoti į Strasbūrą. EP šiandien posėdžiauti pradėjome nuo ES reagavimo į humanitarinę padėtį po žemės drebėjimo Turkijoje ir Sirijoje. Rytoj grįšime prie Žaliojo kurso temos ir svarstysime lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 normas, o Žaliasis kursas bus dar ir trečiadienio tema. Taip pat Parlamente lankysis ir į mus kreipsis Latvijos Prezidentas Egilas Levitas. Vyks esminė diskusija – vieneri metai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą ir agresyvaus Rusijos karo pradžios. Pagrindinis tikslas bus nubrėžti tolimesnius ES veiksmus palaikant Ukrainą. Bet šios savaitės renginiai neapsiribos vien ties Strasbūru. Sudie, Prancūzija, labas, Lietuva: vyksim švęsti 105-ųjų Valstybės metinių, o iš ten į Moldovą, į Rytų Partnerystės sesiją.

O štai J. Bidenas fiziškai” pajus tai, ką jaučia, ir su kuo sakosi jau apsipratę kyjiviečiai. Tai generatorių keliamas triukšmas (burzgia kaip traktoriai”) ir nuolatinis smogas. Periodiško elektros atjunginėjimo JAV prezidentas turbūt nepatirs, man irgi sunkiai įsivaizduojama, kaip tai atrodytų realybėje. Kyjiviečiai sako: Na, viskas į gera. Elektrą mums atjungia, bet gana neilgam, keletui valandų, paskui vėl įjungia. Nueinam į garažą, pasikraunam akumuliatoriuką, parsinešam į butą, panaudojam tam, kam būtiniausia. Apsipratom. Kai sužinodavom apie mūsų elektrinių bombardavimus, manėme, kad bus daug blogiau”. Taip ir norisi jiems ištarti: Slava Ukraini“. Paskui jie dar priduria: Dabar neverkiam. Karo metu tai nieko neduotų. Dabar turim laimėti, verksim paskui”. Herojam slava, tikrai.

 

Vasario 14 diena, antradienis. Europos Parlamente išskirtinis įvykis – išklausėme mūsų brolių latvių Prezidento Egilio Levito. Rytų Europos regionui labai svarbu savo poziciją pristatyti ES institucijose. Prezidentas savo kalboje aiškiai įvardijo, jog pačios ES klaida yra tapimas priklausomai nuo Rusijos energijos šaltinių. Latvijos vadovas kartu priminė, kad reikia įsiklausyti į Baltijos šalių perspėjimus ir nebegrįžti prie įprastinės veiksenos su Rusija. Turime stiprinti savo gynybą visose srityse, nes grėsmė demokratijai, teisės viršenybei ir ES vertybėms yra labai reali. O Latvijos tauta pagal BVP yra viena pirmaujančių šalių remiant Ukrainą – tiek valdžios, tiek visuomenės lygmenyse. Toliau EP šiandien vyko debatai įvairiomis temomis: CO2 emisijos, smurto šeimoje ir prieš moteris prevencijos, investicinių fondų pakeitimai.

 

Vasario 15 diena, trečiadienis. Tęsiasi plenarinės savaitės debatų sesija EP. Šiandienos debatai skirti agresyvaus Rusijos karo Ukrainoje pradžios metinėms. Gerai prisimename, ką tomis pirmomis karo valandomis ir dienomis jautėme… Agresorius buvo šaltai suplanavęs: Kyjivas tuoj kris, o tada ne mažiau šaltai pakartos savo reikalavimą neginti Lietuvos ir kitų rytinio flango ES bei NATO valstybių. Įvyko kitaip: Ukraina atsilaikė, apgynė ir tebegina save ir mus. Milžiniškų netekčių kaina.

Keitėsi požiūriai, keitėsi įvaizdžiai… Jau ir pamiršome, kaip atrodė Zelenskis fotografuodamasis su švarku. Europos, jos vertybių ir saugumo savivoka irgi pasikeitė ilgiems laikams. Kas nesikeitė? Prievolė gaminti ir tiekti moderniausių ginklų, tiekti jų pakankamai ir tiekti juos laiku Ukrainai iš mūsų pusės. Beveik kiekvienas debatų dalyvis po pasisakymų ištardavo: Slava Ukraini!

O aš jau vykstu į traukinių stotį, važiuoju atgal į Paryžių, iš ten parlėksiu į Vilnių.

 

Vasario 16 diena, ketvirtadienis. Buvo labai sunku pasirinkti, kur švęsti! Kvietė ir į Gargždus, į Kaišiadorius, į Vilnių, ir į Kauną. Ir visi tai pačiai valandai. Apsisprendžiau pasinaudoti Prezidento kvietimu ir Daukanto aikštėje sudalyvavau Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavų pakėlimo ceremonijoje. O čia dar vienas prancūziškas motyvas: virš aikštės praskrido prancūziški karo lėktuvai, vykdantys Lietuvoje oro erdvės misiją.

Valstybės atkūrimo dieną Lietuva šiemet pasitinka neįprastomis sąlygomis – Ukrainos žmonės bando apginti laisvą demokratinę šalį nuo Rusijos okupacijos, o beveik metus trunkantis karas jau nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių. Galima įžvelgti gausybę sąsajų tarp šimtmečio senumo įvykių ir šių dienų situacijos Ukrainoje… Prisimename savo tautos skaudžias patirtis, sunkumų ir išbandymų kupiną mūsų Tėvynės istoriją: mums pavyko išsaugoti Vasario 16-osios Akte užkoduotas vertybes ir įgyvendinti pagrindinę idėją – sukurti ir apginti Nepriklausomą Valstybę. Pavykus išsaugoti priimatą dokumentą, kuris tuomet atrodė apgalvotas, diplomatinis, subalansuotas žingsnis. Jo reikšmė nesumenko daugiau kaip šimtą metų ir tokiu išliks turbūt dar ne vieną šimtmetį. Tąkart kovos vyko ne dėl Lietuvos kaip vieneto, tačiau dėl draskomų atskirų šalies teritorijų, kurias reikėjo atsikovoti ginklu. Ukraina savo demokratiją, laisvę bei orumą taip pat priversta ginti karių ir taikių žmonių krauju. 

Vakare, kaip ir kiekvieną Vasario 16-ąją, tradiciškai atšvenčiau Kaune, Ateitininkijos labdaringame renginyje. Įdėmiai išklausėme generolo Jono Žuko paskaitos, o labdaringoje loterijoje bei aukcione pralošiama tikrai labai vertingų prizų. Neabejotinai vertingiausias unikumas Signataro Kazimiero Šaulio autografas, tiksliau, net dešimt (!) Jo parašų viename dokumente. Manau, kad ateitininkus verta pagirti už tikrai prasmingą tarpukario Lietuvos tradicijų puoselėjimą.

Keliaudamas po Lietuvą ir lankydamasis lietuvių bendruomenėse užsienyje jaučiu stiprų susitelkimo jausmą. Ypač dabar jaučiu ir didžiulį džiaugsmą, kad mano jau trečius metus iš eilės organizuojamas eilėraščių ir esė konkursas „Švenčiu Lietuvą“ susilaukė didelio susidomėjimo iš moksleivių. Šiemet konkurse dalyvavo rekordinis skaičius – daugiau kaip 700 kūrinių ir jų autorių, ir tai lietuvaičiai iš viso pasaulio! Sujaudino, kad daugelio moksleivių kūriniuose atsispindi skaudi karo prieš Ukrainą tema, šios suverenios tautos kova už laisvę…

Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto Dokumentas

Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto Dokumentas

 

Vasario 17 diena, penktadienis. Vasario 16-osios „antrąją dieną” jaukiai paminėjau įmonėje UAB Termopalas Kaune. Skaičiau paskaitą apie, kaip kad sakė atidūs klausytojai, jiems dar neatrastą Lietuvos istorijos pusę. Ir ilgai diskutavome apie tai, kaip būna ieškoma, kaip tampa atrandama, ir ko dar būtina ieškoti. Tą dieną svečiavausi ir „Kauno diena“ studijoje. Mane kalbino žurnalistas Gražvydas Muižys. Pagrindinė tema Vasario 16-osios reikšmė šių dienų politikoje. Persmąstėme šios datos svarbą ir reikšmę geopolitinių iššūkių fone. Kad šiemet, po ilgų metų, tai pirmoji tokia Vasario 16-oji, kuomet reikia persvarstyti, kokioje nesaugioje erdvėje tebesame, kad niekur nedingo brutalieji Rytai. Mąstymas tas pats, veiksena ta pati, niekas nesikeičia toje Rytų valstybėje. Užtat saugumo situacija Europoje radikaliai pasikeitė. Jau nebebus taip, kaip prieš praeitų metų vasario mėnesį. O Lietuva su Ukraina niekada nebuvo tokios artimos! Ukraina jaučia begalinę padėką Lietuvai už paramą, o mes už tai, kad jie ne tik save, bet ir mus gina. Ir vis dėlto, kiek daug lemia žmonės: jaučiasi labai stiprus santykis tarp paprastų žmonių, jie puikiai supranta, kas yra brutali jėga, o kas turi gintis. 

Taip pat, pareklamavau kitą savaitę įvyksiantį mano knygos pristatymą Vilniaus „Knygų mugėje”. Tai jau trečioji mano knyga per šią kadenciją Europos Parlamente! Nors darbo tempas EP yra labai greitas, ir savaičių pabaigoje jau darosi sunku atsiminti, kur aš buvau prieš šešias dienas, energijos rašyti dienoraštį ir toliau – vis dar atsiranda. Man nesinori, kad visa tai dingtų, norisi, kad tai išliktų tiek virtualiu, tiek fiziniu pavidalu. 

 

Vasario 18 diena, šeštadienis. Vykstu į Moldovą, į 10-ąją EURONEST Parlamentinės Asamblėjos sesiją Kišiniove. Kišiniove aptarsime temą: Rusijos karo prieš Ukrainą įtaka Rytų partnerystei ir kiti geopolitiniai iššūkiai. Moldovai kartu su Ukraina pernai birželį buvo suteiktas kandidatės į ES statusas. Tad jei Europoje ir toliau norime išlaikyti demokratiją bei taiką, dabartinio karo prieš Ukrainą kontekste ES plėtra yra būtina. Žinoma, Ukraina ir Moldova turi būti nebe tik Rytų partnerės, o ir lygiateisės ES narės. Sakartvelas – tiek, kiek dės nuoseklių pastangų – taip pat galėtų artėti prie narystės.

Nereikėtų pamiršti, kad nuo sovietmečio Moldovoje (o ir kitose Rytų kaimynystės valstybėse) dujos ir šildymas šeimų ūkiams, jei lygintume, mažai tekainuodavo. Tad Rusijos pradėtas energetinis šantažas iš pradžių sukėlė nemažą šoką. Vis dėlto Moldovos vyriausybė susitvarkė su iššūkiais ir įvedė efektyvų kompensacijų mechanizmą. Pagaliau, pirmą kartą istorijoje, Moldova nebėra priklausoma nuo Rusijos kaip vienintelio energijos tiekėjo. Moldovos valdžia, panašiai, kaip Lietuvoje prieš kažkiek laiko, drąsiai planuoja naujas energetikos išteklių tiekimo jungtis. Konstruktyviai kalbama ir apie atsinaujinančios energetikos ateitį. O valstybės raida kažkuo primena poros dešimtmečių Lietuvos praeitį. Sovietmečio paveldą (ir fizinį, ir mentalinį) pamažu, bet įtikinamai išstumia pažangi europeizacija. Kaip pas mus ėjo skandinaviško kapitalo bankai, taip dabar į Moldovą atėjo lietuviško kapitalo bankas, ir, beje, yra pirmaujantis. Vargu ar daug pozityvo atneštų esamos padėties sugrėsminimas (o tokių simptomų viešojoje erdvėje tikrai kartais pastebime). Geopolitiškai, Rusijai prarandant įtaką bei galią, nuolat minima potenciali fizinė Padniestrės grėsmė kuo toliau, tuo labiau eis į antrą planą. Tas pat pasakytina ir apie kitas, tarp jų hibridines, grėsmes.

 

Vasario 19 diena, sekmadienis. „Darbo savaitgalis“ Kišiniove įsisiūbavo. Šiandien teko pirmininkauti EURONEST Tarpparlamentinės Asamblėjos Ekonominės integracijos, teisės harmonizavimo ir konvergencijos komitete. Įveikta. Pagrindinė diskusija – apie Ukrainos atsigavimo ir atstatymo poreikius, ir viso Rytų Partnerystės regiono ekonomikos atgimimą. Dalyvavo Ukrainos ambasadorius, Moldovos ekonomikos ministras, Europos Komisijos, Europos investicijų banko atstovai (šiedu nuotoliu), Europos Parlamento, Ukrainos Rados, Moldovos, Sakartvelo, Armėnijos, Azerbaidžano parlamentų deputatai (Baltarusijai čia atstovauja režimo opozicija). Diskusija buvo konkreti, visapusiška, detali.

Ukrainai reikės atsigauti nuo brutalaus Rusijos pradėto karo – atnešusio ir tebenešančio sunkiai įsivaizduojamas pasekmes valstybei, gyventojams ir ekonomikai – pasekmių. O tas atsigavimas orientuojamas ne tiek į infrastruktūros suremontavimą, kiek į būtinybę ją tuo pačiu modernizuoti. Be to, tai neturi tapti nepakeliama skolų našta Ukrainos ateičiai. Finansų donorai jau dabar įvertina tai, taip pat ir būtinybę atgaivinti visą Rytų Partnerystės regioną. Gi tinkamam lėšų panaudojimui būtina įtraukti visas suinteresuotas puses – ir valstybių viduje, ir tarptautiniu mastu. Nubalsavome, kad šia tema rengsime raportą artimiausiam komiteto posėdžiui, – tikimės šių metų antroje pusėje susirinkti vėl. Šiandien vyksta ir kitų EURONEST komitetų posėdžiai. Svarbi ir tiesioginė patirtis, stebėsena, kaip gi gyvena toji Moldova, kuri mus taip svetingai priima. Regime jų problemas, bet „velnias ne toks baisus, kokį maliavoja“. Taip, Kremliaus poveikis dalies žmonių mąstymui čia akivaizdus, tačiau bendra stipri orientacija į Europą, į Vakarus nekelia abejonių. Viešojoje erdvėje kartais pernelyg sutirštinamos provokacijų grėsmės. Čia pabuvus neatrodo, kad daugelis Moldovos gyventojų joms pasiduotų. O kaip tik, ši valstybė tikrai reali kandidatė tapti dar viena sėkminga ES nare. Valdžia stabili, Moldova stengiasi – galėtų paspartinti sprendimus ir ES institucijos.

Įdėmiai įsiklausiau, ką kalba į Kišiniovą atvykę Baltarusijos opozicijos politikai. Deja, beveik visi pasisakymai prasidėjo nuo: NE. NEpakliūti į kalėjimą. Jei, grįždami į savo šalį, pasienyje žmonės atgaus pasą tai jau gera žinia… Jei Europa nieko NEdarys Baltarusijos valstybės tuoj NEbebus. Reikia kaip nors NEužsifiksuoti nepriklausomose medijose, nes NEilgam, bet kokioms penkiolikai parų tikrai pasodins. Dar NEsibaigė areštai tų, kurie 2020-aisias ėjo į gatves ir protestavo… Net ir čia, Kišiniove, jie NEgali kalbėti garsiai visko… NEtiražuokit požiūrio, kad daug baltarusių linkę šlietis prie Maskvos. Tegul ES ministrai NEvažinėja pas Lukašenką: štai po vengro vizito batka pavaizdavo išgirdęs apie migrantų srautus (lig tol NEžinojęs!) ir jau baus kaltuosius valdininkus, kurie tų srautų NEstabdę”… (Taigi, tegul Europos pareigūnai NEvažinėja, o čia pat NEformuokime geležinės uždangos…). Sankcijos NEefektyvios, nuo jų kenčia Europa, bet ne Baltarusijos režimas. Artėjant eiliniams imituotiems rinkimams, režimas kuria NEtikras partijas. NEgalima nešioti tam tikrų spalvų rūbų, netgi kojinių. Lukašenka iki ausų įklimpęs į karą prieš Ukrainą, bet NEpavyksta tos žinios paskleisti, kad visi išgirstų… Žodžiu, vykstantis hibridinis (o ir pilnos apimties) karas sėja daug NEvilties.

Ką galėtų padaryti ES? Kad EURONEST struktūrose Baltarusijai atstovautų opozicija su pilna balso teise. Kad kurtųsi kontaktų su baltarusių grupės ES valstybių  parlamentuose, na, Lietuvos Seime tokia susikūrė dar tada, kai Lukašenkos režimui buvo visuotinai pataikaujama, t. y. prieš 20 metų. Kad europinių partijų šeimos priimtų į savo tarpą giminingas baltarusių partijas, nes Lukašenka jas jau tuoj paskelbs už įstatymo ribų. Na, šitai įmanoma, o kitkas nevienareikšmiška. Siekti, kad ES sankcijos nepažeistų galimybės paprastiems baltarusiams gauti vizas, nereikia riboti mobilumo, kad nesusikurtų nauja geležinė uždanga? O mes EP kalbame priešingai, kad sankcijas Baltarusijos režimui būtina griežtinti… Tad situacija sunki ir sunkėjanti, o lengvų sprendimų nesimato. Dauguma moldavų nusiteikę proeuropietiškai. Žinoma, gyvenimo lygis šiuo metu čia nėra aukštas. Kainos kaip Europoje, o atlyginimai, juolab pensijos nė iš tolo. Tačiau ir politinės, ir ūkio augimo perspektyvos neabejotinai pozityvios.

Taigi, tokia ta savaitė. Tikras „tautų kraustymasis“: JAV prezidentas Kyjive, europarlamentarai Kišiniove, ministrai Briuselyje… Išklausėme oficialių kalbų – nusiteikimas Moldovos narystei ES čia labai ryškiai juntamas. EURONEST sesijoje šiandien sėdėjau tarp dviejų Rados deputatų: šalia Liudo M. sėdėjo Liuda M. (mes tokie bendravardžiai), taigi vis atsirandu tinkamu metu reikiamoje vietoje. O Moldova tiesiog veiksmas po veiksmo darosi kuo tikriausia Europos dalimi. Čia, per visą istoriją, dar nėra taip buvę, kad jie gautų dujas ne iš rusų. Diskusijos buvo turiningos, problemiškos, konkrečios. Tai ir apie politinę, ir apie finansinę paramą Rytų kaimynystės šalims, – kariaujančiai Ukrainai, visų pirma. O dėl Baltarusijos susirūpinimas vis didėja (jau net ne tas žodis…), tenykštis režimas su pagreičiu rieda vis gilyn į totalitarizmo bedugnę. Ką jau ir bekalbėti apie „maskvėnų federaciją“ (čia ukrainietiška ironija, įsiklausykim į ją!) – ją bet kuriuo atveju vienąkart reikės įveikti.