loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Panevėžio ligoninėje pristatoma paroda apie pirmąjį jos vadovą prof. Praną Mažylį

Balandžio 7 d., penktadienį, 12.00 val. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (Smėlynės g. 25, Panevėžys), I a. fojė vyks parodos apie gydytoją prof. Praną Mažylį „Pranas Mažylis, 1885–1966“ atidarymas. Joje eksponuojamos archyvinės nuotraukos, dokumentai atspindi pirmojo Panevėžio ligoninės vadovo įvairialypę biografiją ir asmenybę. Parodą pristatys prof. Prano Mažylio anūkas, Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis. Parodos pristatymas atviras visai visuomenei, maloniai laukiami panevėžiečiai ir miesto svečiai.

„Esu tinkamas asmuo, kuris gali noriai ir ilgai apie tai kalbėti. Senelį atsimenu iš savo vaikystės, gyvenome bute, kuris buvo jo statytoje ligoninėje. Pamenu jį iš pasivaikščiojimų po Kauną, Laisvės alėją, miesto parkus ir knygynus. Senelio asmenybe ir gyvenimo detalėmis nenustoju domėtis iki pat dabar. Jis – didžiausias mano, mūsų šeimos ir visos giminės autoritetas. Parodoje, kuri bus eksponuojama Panevėžio ligoninėje jos 100-ųjų metinių proga, tik vienas eksponato „puslapis“ bus skirtas tam, kaip jis buvo ligoninės pirmuoju vadovu 1918–1920 m. Kita parodos dalis skirta įvairiems mano senelio, prof. Prano Mažylio veiklos aspektams ir gyvenimo etapams. O jo gyvenimas – lyg ištisa skirtingų patirčių, profesionalumo, žmogiškumo ir išminties knyga“, – Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pristatomą parodą apie savo senelį ir jo asmenybę aptaria prof. L. Mažylis.

Revoliucionierius, politinis pabėgėlis, savo gyvenimą paskyręs medicinai

Kalbėdamas apie savo senelį prof. L. Mažylis akcentuoja ne tik prof. Prano Mažylio profesinius pasiekimus, bet ir jo pilietiškumą. „Galima jį vadinti revoliucionieriumi, – juk už tai sėdėjo caro kalėjimuose… Galima – politiniu pabėgėliu, juk buvo priverstas emigruoti į Krokuvą net vienuolikai metų“, – pasakoja L. Mažylis. Ir visgi, kaip pastebi profesorius, jo senelis visą savo gyvenimą iki pat paskutinės aktyvios dienos paskyrė medicinai ir tikrai pasiekė išskirtinių profesinių pasiekimų.

„P. Mažylis Krokuvoje studijavo mediciną ir įgijo daktaro laipsnį, o 1918 m. grįžęs į Lietuvą ėmėsi organizuoti sveikatos apsaugos sistemą, jos veiklą. Iš pradžių – Panevėžyje, o nuo 1920 m. – laikinojoje sostinėje. Atvykęs į Kauną, jis tapo Aukštųjų kursų lektoriumi, Raudonojo Kryžiaus ligoninės direktoriumi. Organizavo akušerių kursus, kūrė akušerijos ir ginekologijos katedrą. 1936 m. pasistatė ir atidarė privačią ligoninę (dabar ten – Prano Mažylio vardo gimdymo namai). Buvo puikus klinicistas, nepralenkiamas lektorius. Pavyzdžiui, 1937 m. mano senelis buvo deleguotas Lietuvos atstovas ir dalyvavo Europos gydytojų kongrese Amsterdame. Tuometinei Lietuvos universiteto (vėliau Kauno medicinos instituto) akušerijos ir ginekologijos katedrai jis vadovavo nuo pat jos įsteigimo 1922 m. (su kelerių metų pertrauka) iki pat mirties 1966 m.“, – savo senelio profesinį kelią trumpai pristato L. Mažylis, pastebėdamas, kad P. Mažylį būtų galima įvardinti kaip ginekologijos ir akušerijos mokslo bei praktikos Lietuvoje įtvirtintoju.

Pasaulio tautų teisuolis, Prezidento ir garsių visuomenininkų bičiulis

 

Parodoje taip pat pristatomos ir dokumentų kopijos, liudijančios garbingą P. Mažylio veiklą sudėtingu istoriniu laikotarpiu. „Už Lietuvos žydų gelbėjimą Antrojo Pasaulinio karo metais Pranui Mažyliui ir jo žmonai Antaninai Bliūdžiūtei-Mažylienei 2006 m. suteikti Pasaulio tautų teisuolių garbės vardai. Mano senelis su močiute slėpė žydų tautybės asmenis, sovietmečiu padėjo tremtiniams“, – pristato prof. L. Mažylis. Pasak jo, parodos eksponatuose taip pat galima atpažinti nemažai Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos atstovų ir kitų garsių mūsų šalies visuomenės veikėjų. „Tarp nuotraukų su P. Mažyliu – ir antrasis Lietuvos prezidentas tarpukariu Aleksandras Stulginskis, gydytojas ir Seimo pirmininkas Jonas Staugaitis, dainininkė Aleksandra Staškevičiūtė, rašytoja Ieva Simonaitytė, taip pat ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pirmininkas Rokas Šliūpas ir jo brolis, Palangos burmistras Jonas Šliūpas“, – gydytojo prof. P. Mažylio svarbius ryšius, atsispindinčius parodoje, vardija L. Mažylis.

Kaip pastebi profesorius, labai įdomi ir jo senelio sąsaja su Vasario 16-ąja. „Pranas Mažylis aktyviai susirašinėjo dėl savo grįžimo iš emigracijos į Lietuvą su Lietuvos Tarybos nariu daktaru Jurgiu Šauliu. O kartu simboliška, kad skelbimas apie mano senelio prof. P. Mažylio pradedamą gydytojavimą Panevėžyje buvo paskelbtas laikraščio „Lietuvos Aidas“ 1918 m. vasario 16 d. numeryje“, – teigia L. Mažylis.

Maloniai kviečiame visus susitikti balandžio 7 d., penktadienį, 12.00 val. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (Smėlynės g. 25, Panevėžys), I a. fojė, kur bus pristatoma paroda. Didžioji dalis parodoje pateikiamų nuotraukų yra atrinktos iš Mažylių šeimos archyvo, keletas dokumentų – iš kitų archyvų.