Dienoraštis
Kovo 27 – balandžio 2, 2023 metų 13 savaitė
Iš Liudo Mažylio asmeninio archyvo.
Kovo 27 diena, pirmadienis. Šią savaitę ir vėl pradėjau nuo susitikimų! Nuo svarbių ir įdomių kalbų (dažniausiai einančių savaime, iš inercijos, nes juk praktika tai ilgametė…). „Tai kalbėk, kalbėk, širdie, didžiu balsu / kalbėk, ką šnabžda išdidi fantazija“ (Vytautas Mačernis, Songs of myself, VI). Vilkaviškyje paskaitą skaičiau Trečiojo amžiaus universitetui, o Šakiuose gimnazistams iš Šakių Žiburio gimnazijos. Temą apie iššūkius mūsų tautai prieš 100 metų ir dabar aktyviai skleidžiu po skirtingas auditorijas visoje Lietuvoje. Tik jau kurį laiką tokios plačios auditorijos savo pristatymuose neturėjau! Šiandien jų iš tiesų buvo daug, o daug. Tiek studentai, tiek gimnazistai dovanojo man supratingumą ir temos aktualumą liudijančius žvilgsnius. Ir apdalijo klausimais.
Dar daviau du interviu: Vilkaviškio ir Šakių spaudai, laikraščiams „Santaka“ ir „Draugas“. Sulaukiau pačių įvairiausių klausimų. Šį kartą dominavo aktualios Europos Parlamento veiklos temos. Juolab, jog atvirai pranešiau, kad 2024 m. sieksiu naujos EP kadencijos. Tam tikrą specifinį akcentą diskusijoms suteikė ir tai, kad abu šie rajonai ribojasi su Rusijos Federacija. Nenuostabu, kad diskusija ir su žurnalistais, ir su susirinkusiaisiais vis nukrypdavo apie tos valstybės agresyvumą. Žinoma, klausinėjo ir apie istorinę atmintį, ir apie Vasario 16-ąją bei Akto suradimą. O istorinė atmintis Šakiuose ypač puoselėjama. Kraštas didžiuojasi, kad iš čia kilę net trys Vasario 16-osios Signatarai. Dar turėjau galimybę prisiminti, kad turiu šaknų ir Suvalkijoje, nuo Marijampolės yra kilusi mano močiutė.
O Europos Parlamentas sistemingai darbotvarkėje kelia klausimus dėl dezinformacijos, trečiųjų valstybių kišimosi į demokratinius procesus. Ši tema tikrai niekur nedings, ją vis bandau kelti į viešumą. 2022 m. tik prasidėjus karui Ukrainoje, per debatus kovo 9 d. išreiškiau tinkamo reglamentavimo poreikį kovai su dezinformacija. Taip pat akcentavau poreikį dėl didesnės interneto platformų atsakomybės, įskaitant ir socialinius tinklus, veikiančius ES šalyse. Teigiau, kad veikiantys žiniasklaidos kanalai, kurie vis dar teisina Rusijos veiksmus, irgi prisideda prie karo kurstymo, tuo labiau, kad tai yra paprasčiausias teroristinės valstybės gynimas. Visgi, kalbant apie informacinį atsparumą melagingiems naratyvams, reikia prisiminti, jog propaganda ir bendrai konspiracijos teorijos yra viena iš seniausių neapykantos formų. Todėl, analizuojant propagandos turinį, nepamirškime, kad esminis tikslas yra – sistemingas jos stabdymas. O veiksmai sąmoningumo didinimui, visuomenės švietimui, parama ekspertams bei organizacijoms, dirbančioms propagandos ir dezinformacijos klausimais – gali atnešti didžiulius pokyčius.
Kovo 28 diena, antradienis. Šiandien patraukiau link Žemaitijos. Prisistačiau net dviejose gimnazijose – Mosėdžio ir Pranciškaus Žadeikio Skuode. Gimnazistams kalbėjau apie išbandymus mūsų tautai, o ir apie savo veiklą Europos Parlamente. Tada Skuodo muziejuje (kuris tikrai yra turtingas savaisiais eksponatais, susijusiais su šio krašto istorija) skaičiau paskaitą Trečiojo amžiaus universiteto studentams ir rajono mokyklų mokytojams. Apie Vasario 16-osios Lietuvą, apie dabartinį Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą… Man dar teko garbinga pareiga įgarsinti savo sveikinimą šiam kraštui – Skuodas švenčia 770-ties metų jubiliejų. O diskusijoje buvo ir netikėtų posūkių, pavyzdžiui, sulaukiau klausimo, gal ką esu archyvuose suradęs apie vyskupo Pranciškaus Karevičiaus vizitą Vokietijoje, kuris chronologiškai sutapo su 1918 m. Vasario 16-ąja. Štai dar viena įdomi erdvė tolesniems archyvų (tarp jų ir Vokietijoje, galbūt ir Vatikane) studijoms. Beje, kaip ir vakar, susitikau ir su vietos TS-LKD bendražygiais.
Kovo 29 diena, trečiadienis. Trumpam atvykau „būtinajam vizitui“ į Briuselį – „trumpąją plenarinę“ sesiją. Europos Parlamente – diskusijos su pirmininkais Charlesu Micheliu ir Ursula von der Leyen dėl neseniai vykusio ES aukščiausiojo lygio susitikimo. Viršūnių susitikime buvo kalbama apie Rusijos karą prieš Ukrainą ir nuolatinę ES paramą šaliai, bendrą rinką, kaip skatinti ES ekonomiką, prekybą, migraciją ir energetikos klausimus. O frakcijos posėdyje aptarėme Europos santykį su Kinija, kad šiuo atžvilgiu neturime tvirtos Europos pozicijos prieš Kiniją. Ieškoma ambicingų sprendimų.
Šiandien kovo 29-oji – diena, kuri man ypatinga tuo, jog lygiai prieš 6 metus Berlyne atsirado svarbiausias Lietuvos Dokumentas – Vasario 16-osios Akto originalas lietuvių ir vokiečių kalbomis. Šiemet gi sureikšminta, kad tą dieną Lietuva oficialiai tapo NATO nare. Toks datos sureikšminimas nestebina: nesaugumo pojūtis mūsų geopolitinėje erdvėje yra aiškiai sustiprėjęs. Abi šios datos, ir narystė NATO 2004-aisiais, ir Nepriklausomybės Akto atsiradimas 2017-aisiais siejasi su laisve, ją liudijantis dokumentas ir būtinybė nuolat ginti ir saugoti savo Nepriklausomybę. Pamenu, to Dokumento atvaizdas buvo „nutekintas“ visai žiniasklaidai turbūt po kokių poros valandų nuo jo atsiradimo. Už tai Vokietijos politinė valdžia gana švelniai „pabarė“, atkreipė dėmesį, kad archyvai toje valstybėje yra visiškai savarankiška, pavaldi tik įstatymams, o ne politikų įnoriams, sistema. O toliau, beveik iš karto, Akto originalo likimas artimiausiems metams buvo nulemtas – sutarta perleisti Dokumentą 5 metams Lietuvos archyvams su jo „tikslinio eksponavimo galimybe“. Man būdavo didelė garbė, kuomet galėdavau apie Aktą komentuoti pačioms įvairiausioms žmonių grupėms: nuo šeimos narių iki Belgijos karališkosios poros. Kartą net buvo toks nutikimas, kai pasikviečiau lankytojų grupę (nepilnai su muziejumi tai suderinęs), o gretimoje salėje vyko visai kitas renginys. Tai mus, kad netrukdytume, užrakino kartu su visu Aktu ir jo apsaugininku visai valandai. Ir nieko. Turėjom iki soties laiko smulkiai apie viską pasikalbėti! Praėjo jau ir visi šešeri metai nuo Akto atsiradimo, jo likimas man tikrai kad teberūpi. Perfrazuosiu rytietišką patarlę – „kai paleidi ką nors į pasaulį, privalai rūpintis, kol pats esi gyvas“.
Kovo 30 diena, ketvirtadienis. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komitete šiandien lankėsi eurokomisarė sveikatai ir maisto saugai Stella Kyriakides, kartu su ja vyko diskusija dėl vaistų trūkumo Europoje (o vos prieš kelias dienas šia tema domėjosi ir savaitraštis „Lietuvos sveikata“).
Vaistų tiekimo problemos EP nėra nauja tema, apie ją diskutuojame ir ieškome išeičių jau kuris laikas. Turbūt ryškiausias signalas, kad būtina keisti situaciją, buvo COVID-19 pandemija. Būtent pastaroji ir įrodė, kad nors spręsti su sveikata susijusius klausimus pagrindinė atsakomybė tenka valstybėms narėms, ES sveikatos politika taip pat gali ženkliai papildyti nacionalines politikas. Tenka pripažinti, kad bendros ES vaistų pirkimo sistemos vis dar nėra. Koordinuotai buvo perkamos vakcinos nuo COVID-19 ir pandemiją įveikėme kartu. Tad šios praktikos reikia ir dabar. O iššūkių tik daugėja. Pradeda trūkti ne tik retų ir brangių vaistų, kitose valstybėse ir paprasčiausių kasdieninių medikamentų nėra. Lietuva ne išimtis, girdime, kad jaučiamas tam tikrų antibiotikų stygius, trūksta pakankamai vaistų kraujospūdžiui ar cukriniam diabetui gydyti.
ES naudinga ir reikalinga kurti stipresnę ir vieningesnę ES sveikatos sąjungą. Štai 2021–2027 m. yra įgyvendinama programa „ES – sveikatos labui“, kurios vienas tikslų yra įgyvendinti ES vaistų strategiją. Būtent ji ir orientuota į kiekvienos valstybės atskirai ir bendrų ES mokslinių farmacijos tyrimų stiprinimą, farmacijos rinkos problemų sprendimą, inovacijų diegimą. Kad būtume ne tik pasirengę krizėms ir nebepatirtume tokio masto medicininių priemonių bei vaistų trūkumo kaip pandemijos pradžioje, bet kartu ir stiprintume farmacijos pramonę, tiekimą tarp ES šalių.
Savaitraščiui manęs paklausė, o kokių sprendimų vaistų gamintojai laukia iš Europos politikų? Į šį klausimą turbūt geriausiai atsakytų patys vaistų gamintojai. Vis dėl to, manau, tikimasi, kad bus padedama spręsti egzistuojančias problemas, kurias rusų pradėtas karas Ukrainoje tik dar labiau išryškino. Nenuneigiama tiesa yra ta, kad ES dėl vaistų ir jų veikliųjų medžiagų egzistuoja didžiulė priklausomybė nuo trečiųjų šalių: į ES importuojama apie 40 proc. jau pagamintų vaistų, o net tarp 60-80 proc. vaistų veikliųjų medžiagų atkeliauja iš Kinijos ir Indijos.
Reikalingos priemonės, kuriomis naudojantis būtų galima stiprinti ir diversifikuoti tiekimo grandines, kurti ir tobulinti inovacijas bei užtikrinti pakankamą vaistų gamybą ES viduje. Tikslai keliami ne tik ES vykdomai sveikatos politikai, efektyvi jos sąveika reikalinga su pramonės, prekybos politikos sritimis. Tik kartu įgyvendinami kompleksiniai sprendimai gali padėti pasiekti ES strateginių poreikių užtikrinimą. Pritariu minčiai, kad jei glaudesnei Europos sveikatos sąjungai trukdo egzistuojanti teisinė bazė, tai reikia ją ryžtingai keisti, papildant sutartis.
Grįžtu atgal į Vilnių.
Kovo 31 diena, penktadienis. Vilniaus Žvėryno gimnazijoje irgi susitikau su gimnazistais. Darbo savaitės pabaigoje skaičiau paskaitą apie mūsų tautai tekusius išgyventi iššūkius. Eigoje įdomiai nukrypome nuo istorijos ir politologijos, link fotografijos reikšmės. Jaunimui pristačiau ir dabartinę savo veiklą Europos Parlamente. Visada labai smagu būna pabendrauti su pilietiškais moksleiviais!
NETEKTIS. Mirė partizaninio judėjimo dalyvis, tremtinys Juozas Aleksa. Po Balandžio slapyvardžiu veikęs pogrindžio aktyvistas yra iš mus paliekančios kartos, kovojusios už Lietuvos laisvę, už mūsų visų laisvę.
Balandžio 1 diena, šeštadienis. Būčiau pražiūrėjęs svarbią žinią! Gerai, kad esu Aplinkos komiteto narys EP, tai viską, kas apie paranormalius gamtos reiškinius, privalau stebėti kuo įdėmiausiai. Tai pasirodo, Ukmergės rajono Deltuvos kaime pono Gedimino (pavardė žiniasklaidai žinoma) per naktį (per vieną naktį!) suvešėjo visa (kuri tik galėjo!) kiemo augmenija. Pašiurpęs Gediminas (pavardė žinoma) Delfiams teisinosi nieko bloga nedaręs, na, gal iš vakaro patręšęs kažkiek. Ir meteorologė Galvonaitė, ir visos iškviestos spec. tarnybos buvo bejėgės – jos viską aptakiai aiškino, esą dėl visko kalta klimato kaita. (Taip ir mūsų Aplinkos komitete jau 3,5 metų aiškinama). Ir tik nedaugelis atkreipė dėmesį: visas tas vešėjimas kaip prasidėjo, taip ir baigėsi tą patį rytą… su balandžio 1-ąja!
Balandžio 2 diena, sekmadienis. Verbų sekmadienis. „Osana! Šlovė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! “ (Mk 11, 9-10).