Dienoraštis
Balandžio 17–23, 2023 metų 16 savaitė
Gyva ir įdomi savaitė – darbotvarkė „įprastinė“, skrydžiai per puse Europos. Debatuose pasisakymai „mano temomis“: klimato kaita, sveikatos iššūkiai, karo siaubai… Savaitės viduryje kolegei europarlamentarei latvei net pasiguodžiau, kad nuo to visko man jau galva užtinusi. „Tu džiaukis“, – pratarė ji. „Tai reiškia, kad esi reikalingas. O pasaulyje didelė daugybė žmonių, kurie niekam nereikalingi“. Na, ir pagaliau šventės, numatytas dar vienas ne eilinis savaitgalis.
Nuotrauka iš svetainės unsplash.com / Yurii Khomitskyi
Balandžio 17 diena, pirmadienis. Iš Romos parskridau tiesiai į Strasbūrą. Prasidėjo Europos Parlamento balandžio mėnesio plenarinė sesija. Šiandienos debatų temos – apie miškų naikinimo reglamentą (daug dėmesio Žaliojo kurso temai), apie institucinius ES ir Europos Tarybos santykius. Dėl kovos su miškų naikinimu reglamento pasisakiau ir aš. Turės būti sukurti realūs įrankiai, skirti kovoti su daroma žala miškams. Reglamentas įpareigos gamintojus įrodinėti, kad Europos Sąjungos rinkoje esančios prekės neina miškų naikinimo sąskaita. Pavyzdžiui, geriu ryte kakavos puodelį ir esu ramus, kad kakava nebuvo išauginta išdeginto miško kur nors Brazilijoje. ES gamintojams bus užtikrintas didelis konkurencingumas.
Balandžio 18 diena, antradienis. Šios savaitės plenarinėje EP – daug dėmesio skirta iššūkiams demokratijai dėl diktatūrinių režimų Europoje. Kartu su kitais kolegomis dalyvavau solidarumo akcijoje Vladimirui Kara-Murzai paremti. Vakar Kremliaus režimo (ir jo vadeivos Putino) kritikas buvo nuteistas 25 metams kalėti. Tai nieko bendro neturi su teisėsauga. V. Kara-Murza tapo disidentu, režimo auka, dar vienu politiniu kaliniu Rusijoje… Šiandien EP ne vienu formatu bendravome apie Baltarusijos režimo veikseną, teks apie tai pratęsti rytoj.
Vyko ir kita diskusija, tema „Baltarusijos procesas: Lukašenkos režimo teisėjų atskaitomybė“. Lukašenka ir jo aplinka toliau kalina baltarusius už faktiškai bet kokį „nusižengimą“. Demokratijos ir žmogaus teisių situacija šiose diktatūrose yra tiesiog tragiška. Putinui už Ukrainos vaikų deportacijas išduotas Tarptautinio Baudžiamojo teismo orderis, o jis su Lukašenka svaidosi apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje, kurią pats Lukašenka jau pasmerkė įtraukdamas į karą nuo pat pirmos dienos. Tad ką Europai daryti toliau? Turime griežtinti sankcijas Rusijai, o ir Baltarusijai, jas reguliuoti dar griežčiau. Reikia dėti visas pastangas dėl Tarptautinio tribunolo atsiradimo, kad būtų išaiškinti visi Rusijos karo nusikaltimai Ukrainoje ir būtų nubausti tie, kurie už tai atsakingi. Stipresnė kova su Kremliaus propaganda ES valstybėse – gyvybiškai būtina. Lukašenkos elgsena įvardinta tiesiai: baltarusiškus teismus naudoja kaip konvejerį žmonėms siųsti į konclagerius. Kažkada diktatorius sustatė į teisėjų postus sau klusnius asmenis, o dabar anie turi patys „susiprasti“ ir priimti „reikiamus“ sprendimus. Nebūkim naivūs. Dėl kiekvieno politinio kalinio Lukašenka teisėjams neskambinėja. Jie patys žino ir labai gerai asmeniškai suvokia, kad siunčia žmones į nežmoniškas kalinimo sąlygas. Kalėjimų sistema Baltarusijoje politiniams kaliniams ypač žiauri. Tad ir teisėjai patys yra ne kas kitas, o nusikalteliai prieš žmogiškumą. Ir jų veidai, jų pavardės gerai žinomos. Jų atžvilgiu turėtų būti taikoma universali jurisdikcija. Tada, anot jų, įsigaliotų tarptautinė paieška. Kol kas to nėra, tad beribė teisėjų savivalė tęsiasi.
Ima rastis kontroversijų dėl Ukrainos. Kaip atsitiko, kad Lenkijos sandėliai perpildyti ukrainietiškų maisto produktų? Juk visa tai turėjo būti gabenama į valstybes, kuriose badas. Tai tęsiasi ilgus mėnesius, o kaltųjų susipratome ieškoti tik dabar… Arba kaip dėl Ukrainos narystės NATO? Mums Lietuvoje tai dėl to viskas daugiau negu aišku, narystės būtina pasiekti, kitaip ukrainiečiai niekada nebus saugūs. Tik štai ar visi Vakaruose šią nuostatą suvoks vienodai? O dar ir kairieji sugebėjo užblokuoti klausimą dėl biudžeto: nenori net užuominų apie barjerų pasienyje su Baltarusija finansavimą iš ES lėšų. Kaip gaila, kad Lietuvos kairieji EP tokie neįtakingi…
Europos Parlamente klimato neutralumo siekimo – nepamiršome. ES yra pasirengusi pereiti nuo taršios iki tvaresnės pramonės ekonomikos. Nemokamų ATLPS leidimų aviacijos sektoriuje iki 2026 m. reikia atsisakyti ir naudoti tvaresnius degalus. Kita reformos naujovė – pritarėme, kad į ATLPS sistemą pirmą kartą būtų įtrauktas ir jūros transportas. Turbūt didžiausi lūkesčiai keliami ES pasienio anglies dioksido korekciniam mechanizmui. Jis įsigalios tik 2026–2034 m. metais, kai bus palaipsniui atsisakoma nemokamų ATLPS leidimų. Tai svarbu mūsų ES vidaus rinkos įmonėms, kurios gamybos metu išskiria daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Net ir ne ekspertams akivaizdu, kad tai palies trąšų (tokių kaip „Achema“, „Lifosa“), energetikos („Orlen Lietuva“), cemento („Akmenės cementas“), o ir kitas įmones. Reikės prisitaikyti
Dar šiandien suspėjau duoti interviu laikraščiui „Suvalkietis“.
Balandžio 19 diena, trečiadienis. Politinių temų įvairovė, o jei tiksliau – skirtingų politinių realijų diena. Pasisakiau apie Europos Sąjungos visuotinės sveikatos strategiją, kuriai jau dešimt metų, ir kurią jau laikas atnaujinti. COVID-19 pandemija duoda tam patirties. Palaikau skaitmeninimo, mokslinių tyrimų ir kompetencijų stiprinimą, o ypač pabrėžiau sveikatos registrų svarbą, keitimosi sveikatos duomenimis būtinybę. Svarbu plėtoti novatoriškus gydymo būdus ir diagnostiką, tarp jų ir naujų vakcinų kūrimą, turim ES piliečiams suteikti kuo daugiau galimybių gauti reikiamas sveikatos paslaugas, apimantį trečiąsias šalis. Sveikintina, kad naujoji strategija orientuota ir į tarptautinį bendradarbiavimą, bet, pirmiausia, reikia sumažinti atskirtį tarp Rytų ir Vakarų valstybių ES. Juk sveikatos paslaugos, prieiga prie novatoriškų gydymo būdų Europos rytuose ir vakaruose vis dar nevienoda.
Tarpparlamentiniame EP–Šiaurės Tarybos posėdyje aptarėme agresyvaus Rusijos karo prieš Ukrainą bei Suomijos (tikimės, ir Švedijos) narystės NATO poveikį regiono saugumui.
Plenariniame posėdyje priėmėme Moldovą remiančią rezoliuciją ir pažymėjome, kad Moldovos narystė ES – geostrateginė investicija į vieningą ir stiprią Europą. Moldova kenčia nuo Rusijos spaudimo, energetinio šantažo, karo prieš Ukrainą ir Kremliaus mėginimų destabilizuoti šalies proeuropietišką vyriausybę. Ką kol kas galime padaryti, tai pasveikinti Moldovos prezidentę Maia Sandu už lyderystę ir ryžtą spręsti iškilusius iššūkius šaliai.
EP tribūnoje mums prisistatė Liuksemburgo ministras pirmininkas. Neseniai pas juos Liuksemburge svečiavausi, o dabar štai jisai svečiuose Europos Parlamente. Įprasta laikyti Liuksemburgą „maža“ valstybe, bet iš tiesų tai ji įtakinga nuo pat Europos Bendrijų kūrimosi. O pastaraisiais metais gyventojų skaičius ten lyg nejučiomis padvigubėjo. Ministro prisistatymas nuteikia apmąstymams. Čia man padėjėjai kalbą parengė, bet aš jos jums neskaitysiu, verčiau pašnekėsiu laisvai (oho, kokia nepagarba padėjėjams, pats sau pamaniau). Neverta diskutuoti apie Sutarčių keitimą, tegu galioja dabartinės (o juk tikrai, sulig patirtimi Europos Parlamente ir aš vis dažniau taip pagalvoju).
Niekur nedingstam ir nuo istorinės atminties temos. Paminėjome sukilmo Varšuvos gatve 80-ąsias metines. Mūsų atlapuose šešiakampės geltonos žvaigždutės. Taip kažkada naciai ženklindavo žydų tautybės asmenis. Ir Varšuvoje, ir Kaune…
Balandžio 20 diena, ketvirtadienis. Vakare manęs laukia skrydis į Vilnių, grįžtu namo. Na, o jei reikėtų vienu žodžiu apibendrinti plenarinės sesijos savaitę, tai teigčiau, kad ji buvo apie – saugumą, apie mūsų ES piliečių saugią ateitį stiprinant kovą su klimato kaita, apie mūsų ES ekonomikos ir pramonės saugumą prieš pasaulinę rinką ir būtinybę kovoti su režimų įtaka mūsų regiono saugumui. Savo pasisakyme pabrėžiau Rusijos vykdomus meno kūrinių grobstymus karo prieš Ukrainą metu. Ukrainos kultūros vertybių grobstymas yra ne tik įžūlus Rusijos nusikaltėlių bandymas greitai pasipelnyti, bet ir siekis sunaikinti ukrainiečių identitetą bei kultūrą… Tai – vienas iš tų argumentų, dėl ko teigiame, kad tai ne tik karo nusikaltimas, bet ir tikras terorizmas. Tokie veiksmai ardo ne tik tautos, valstybės, bet ir visos Europos, viso civilizuoto pasaulio identitetą.
Savaitės debatų pabaigai, atrodytų, ne pirmo reikšmingumo klausimas, bet man, kaip kolekcininkui, jis labai svarbus – Europos Komisijos pareiškimas dėl kovos su spekuliacija kultūrinėmis vertybėmis. Bet gi visai ne taip. Tai ne tik spekuliantų darbeliai, o ir ištisų valstybių, tokių kaip Rusija, įprastiniai ir koordinuojami veiksmai.
Balandžio 21 diena, penktadienis. Iš Vilniaus oro uosto vėl padaugėjo traukinių. Tai kas, kad vagone aš vienintelis keleivis. Parriedėjau į Kauną, o iš ten išvažiavau į Raseinius. Sudalyvauvau TS-LKD skyriaus padėkos vakare. Skyriaus pirmininkas Andrius Bautronis nuoširdžiai padėkojo visam rinkimų (buvusių ir dar būsimų!) aktyvui. Čia buvo ir daugybė bendražygių iš Vilniaus ir įvairių Raseinių rajono vietovių. Į Raseinius grįžti man visada labai smagu!
Balandžio 22 diena, šeštadienis. Prieš savaitę Romoje vyskupu įšventintas Rolandas Makrickas, o šiandien Kaune – Saulius Bužauskas. Deo omnia possibilia! Džiaugiamės!
Balandžio 23 diena, sekmadienis. Šiandien Jurginės. Šventas Jurgis lietuvių mene vaizduojamas kaip krikščionybės nešėjas, tautos gynėjas ir gyvulėlių globėjas. O dar šiandien mano anūkei sukako šešeri. Atšventėm!