Raimondas GAIDYS, Europos Parlamento nario Liudo Mažylio biuro Lietuvoje vadovas

Europos Parlamentas skelbia, kad Europos Sąjungos Mobilumo paketu siekiama pagerinti tolimųjų reisų vairuotojų padėtį. Tačiau kai kurie pakete esantys punktai daliai Europos Sąjungos šalių yra labai nepalankūs.

Vienas iš esminių reikalavimų, kuriam priešinasi Lietuva ir kitos šalys, – periodiškai grąžinti krovininę transporto priemonę į registracijos šalį. Šis reikalavimas yra nepalankus ES pakraščiuose esančioms valstybėms. Dėl eilės punktų Mobilumo paketas skaldo ES šalis į priešingas stovyklas. Nors jis turėtų pagerinti vairuotojų padėtį, tačiau, kaip tikina Lietuvos Susisiekimo ministerija, sumažintų mūsų šalies transporto sektoriaus konkurencingumą. Be to, kai kurie Lietuvos ekspertai ir politikai atkreipia dėmesį, kad šis paketas – tai didžiųjų ES šalių bandymas apsaugoti savo rinkas nuo konkurencingų Lietuvos ir kitų valstybių vežėjų.

Didžiausia problema – biurokratiniai barjerai?

Liepos 9 d. Briuselyje, Vokietijos žemės Bavarijos atstovybėje prie ES, vyko ekspertų diskusija tema „Paslaugų teikimas – ar Europa gali geriau?“ Ją organizavo Bavarijos pramonės ir prekybos rūmai bei Austrijos ekonomikos rūmai, joje dalyvavo Vokietijos ir Austrijos paslaugų bei gamybos sferos įmonių, verslo asocijuotų struktūrų vadovai, Europos Komisijos įvairių direktoratų atstovai, ES šalių- narių diplomatai, mokslininkai. Renginio metu buvo pristatyta Bavarijos pramonės ir prekybos rūmų kartu su Miuncheno Ifo ekonominių tyrimų institutu atlikta Vokietijos, Austrijos ir Čekijos paslaugų sektoriaus studija, kurios rezultatai patvirtina paslaugų sektoriaus išskirtinę svarbą minėtų valstybių ekonomikoms.

Diskusijoje kalbėję Vokietijos ir Austrijos verslininkai negailestingai sukritikavo šiuo metu ES galiojančią darbuotojų komandiravimo tvarką, kuri yra milžiniškas biurokratinis barjeras paslaugų teikimui ES šalyse, ypač skaudžiai veikiantis mažas ir vidutines įmones. Mašinų gamybos įmonės „Stela Laxhuber Gmbh“ vadovas Thomas Laxhuber kėlė su A1 pažymėjimo išdavimu susijusias problemas, kai ES galioja 28 skirtingos procedūros. Kaip pavyzdys buvo pateikta Prancūzija, kurioje kiekvienam komandiruotam darbuotojui reikalingi 25 skirtingi dokumentai prancūzų kalba, įvairūs patikrinimai prieš komandiravimą užtrunka mažiausiai 2 savaites. Nelinksmai nuskambėjo palyginimas, kad komandiruojant darbuotojus įrangos montavimui į Kiniją ar Pietų Amerikos valstybes vienintelis reikalingas dokumentas – lėktuvo bilietas. Diskusiją apibendrindamas EK Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato (DG GROW) Paslaugų politikos skyriaus vadovas Robert Strauss pritarė verslo atstovų išsakytoms kritinėms pastaboms ir pabrėžė, kad vienas iš svarbiausių uždavinių naujos sudėties Europos Komisijai bus darbuotojų komandiravimo sistemos skaitmenizavimas ir modernizavimas, atsižvelgiant į nuolat besikeičiančias rinkos sąlygas.

Vokietijos, Austrijos, Nyderlandų verslo organizacijų išsakyta kritika dėl darbuotojų komandiravimo sistemos didelių trūkumų visiškai paneigia kai kurių ES bei Lietuvos politikų bandymus parodyti, jog darbuotojų komandiravimo nuostatų įgyvendinimui priešinasi tik dalis nesąžiningai konkuruojančių Rytų Europos transporto įmonių. Akivaizdu, kad smarkiai biurokratizuota, pasenusi ir neatitinkanti šiandienos realijų darbuotojų komandiravimo tvarka – rimta kliūtis visų be išimties ES šalių-narių paslaugų (tame tarpe ir transporto) verslo plėtrai bendroje ES rinkoje, stabdis visos ES ekonomikos augimui. Verslo atstovai vieningai sutaria, jog būtina didinti dirbančiųjų socialinę apsaugą ir kelia klausimą tik dėl biurokratinių barjerų, ypatingai kenkiančių mažoms ir vidutinėms įmonėms, panaikinimo ir visos komandiravimo sistemos racionalizavimo bei skaitmenizavimo.

Atstovavimas vežėjams Lietuvoje

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) teigia, kad kelių transporto darbuotojų darbo sąlygos yra vienos prasčiausių, lyginant su kitomis profesijų grupėmis, jiems nėra taikoma ES direktyva dėl darbuotojų komandiravimo, o trys bandymai ją išplėsti Europos Parlamente patyrė nesėkmę. LPSK pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad Lietuvoje tolimųjų reisų vairuotojai diskriminuojami ir atlyginimų prasme: daugumos jų pajamos, pagal kurias skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, yra vos didesnės už minimalią algą, visa kita yra neapmokestinami dienpinigiai. SODRA duomenimis 2017 m. vidutinė komandiruotpinigių vertė buvo beveik tris kartus didesnė negu vidutinės pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Dėl to nukenčia vairuotojų socialinė apsauga, jie gauna mažesnes išmokas nelaimės atvejais bei, akivaizdu, menkesnes pensijas.

Ir nors ES Mobilumo paketu siekiama reglamentuoti kelių transporto vežėjų galimybes verstis profesine veikla, patekimą į krovinių vežimo rinką, nustatyti vairuotojų komandiravimo, poilsio laiko ir kitas socialines taisykles, tačiau kai kurie pakete esantys punktai mūsų vežėjams yra itin nepalankūs. Lietuva siekia, kad naujosios ES kelių transporto rinkos taisyklės kuo geriau gintų mūsų šalies vežėjų interesus.

Šių metų gegužę Lietuvoje buvo įkurtas Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas, šiandien vienijantis jau 20 didžiųjų šalies transporto ir logistikos įmonių. Asociacijos tikslas – atstovauti visų Lietuvos vežėjų interesams geopolitiniame kontekste, siekiant kryptingos reprezentacijos, priimant sprendimus, formuojant ir vykdant susisiekimo politiką nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu, vykdyti lobistinę veiklą, siekiant gerinti Lietuvos vežėjų statusą.

Asociacijos vadovu tapęs įmonės „Hegelmann Transporte Litauen“ direktorius Tomas Jurgelevičius teigia, jog poreikis turėti tarptautines krovinių transporto ir logistikos įmones vienijančią asociaciją kilo dėl specifinių šių įmonių interesų ir poreikių Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje. „Mobilumo paketas – tik viena iš temų, kur reikia kryptingai tęsti pradėtus darbus, rūpinantis vairuotojų darbo sąlygomis ir vienodų verslo sąlygų, galimybių užtikrinimu skirtingose šalyse. Tema bus aktuali ir plėtosis dar ilgai, tad tarptautinio krovinių transporto ir logistikos įmonėms iš Lietuvos reikia turėti jos interesams nuosekliai atstovaujančią organizaciją. Aljansas spręs ir kitus išskirtinai joms aktualius klausimus, pavyzdžiui, užsieniečių įdarbinimo, kvotų užsieniečiams įvedimo ir kitus klausimus. Europos ir pasaulio ekonomikos kaitos tempai – milžiniški. Sieksime maksimaliai sušvelninti galimas neigiamas pokyčių pasekmes Lietuvos įmonėms ir visai šalies ekonomikai“, – sako Tomas Jurgelevičius.

Rugpjūčio 1 d. Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos (LINAVA), vienijančios beveik 800 tikrųjų narių ir kandidatų į asociacijos narius, generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius ir Tarptautinis transporto ir logistikos aljanso vadovas Tomas Jurgelevičius pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kurio pagrindu asociacijos ruošiasi suvienyti jėgas sprendžiant labai svarbias vežėjų problemas. Pagrindinė Lietuvos vežėjų nuostata dėl Mobilumo paketo – užtikrinti vežėjų konkurencingumą bei nevaržyti ES vidaus rinkos nereikalingais apribojimais.

Mobilumo paketo neigiamos pasekmės

Esminis reikalavimas, kuriam priešinasi Lietuva ir kitos šalys, – periodiškai grąžinti krovininę transporto priemonę į registracijos šalį (privalomas vilkiko, nesvarbu – tuščio ar pilno, grąžinimas kas keturias savaites į kompanijos registravimo šalį). Tai itin nepalanku ES pakraščiuose esančioms valstybėms. Toks reikalavimas ne tik varžytų vežėjų lankstumą organizuojant krovinių pervežimą, taptų našta verslui, bet ir apribotų paslaugų teikimo laisvę. Tačiau Mobilumo paketo šalininkai teigia, kad toks reikalavimas yra reikalingas kovojant su vadinamosiomis „įmonėmis – pašto dėžutėmis“ – vežėjų bendrovėmis, registruotomis vienoje šalyje, tačiau realiai veikiančiomis kitose šalyse. Tarptautinės transporto sąjungos duomenimis privalomas vilkikų grąžinimas padidins sunkiasvorio transporto kilometražą iki 75 proc., CO 2 emisiją – iki 100 tūkst. tonų per metus. Lietuvos vežėjai ir vairuotojai būtų priversti skirti nepalyginamai didesnius finansinius ir laiko resursus reikalavimo įgyvendinimui nei arčiau ES centro įsikūrusios įmonės. Kelionė į Lietuvą iš Vakarų ir Pietų Europos gali užtrukti apie savaitę (įskaitant eismo apribojimus, kassavaitinio poilsio atlikimą, šventines dienas ir pan.), kai, pavyzdžiui, čekas iš Vokietijos gali grįžti per kelias valandas.

Kitas siūlymas – kabotažo ribojimas. Kabotažas – procedūra, kuomet užsienio transporto priemonė atlygintinai veža krovinius kitoje šalyje. Vadinasi, priėmus paketą, bus ribojama galimybė teikti transporto paslaugas kitose šalyse, nustatant reikalavimą daryti kelių dienų pertrauką tarp kabotažo operacijų. Griežtesni apribojimai kabotažui (atvėsimo laikotarpis, kabotažo termino ribojimas, komandiravimo taikymas nuo pirmos dienos) yra „senųjų“ ES narių stumiamos protekcionistinės priemonės, kuriomis siekiama apriboti „naujųjų“ narių patekimą į ES rinką. Šie apribojimai neturi nieko bendra su Mobilumo paketo tikslais – t. y. geresnėmis vairuotojų darbo sąlygomis ir socialine gerove. Numatomi apribojimai ženkliai sumažintų Lietuvos vežėjų kabotažo operacijų apimtis.

Komandiravimo direktyva – vilkikams kaskart kertant naujos valstybės sieną, jų vairuotojams atlyginimas ir atostogos būtų skaičiuojami pagal tos šalies įstatymus. Šiuo metu darbo užmokestis nustatomas pagal jų registracijos šalies tvarką. Vairuotojai grąžinami į šalį, kurioje gyvena, kartą per keturias savaites. ES šalyse narėse nėra pakankamo skaičiaus atitinkamų aikštelių atlikti kassavaitiniam poilsiui, todėl draudimas atlikti poilsį vilkiko kabinoje šiuo metu yra sunkiai įgyvendinimas. 2019 m. kovą Europos Komisija pristatė tyrimą, kuris parodė, kad ES trūksta apie 400 tūkst. tinkamų stovėjimo vietų. Vairuotojai, dirbantys arčiau ES centro įsisteigusiose transporto įmonėse, gali dažniau grįžti į namus ir atlikti kassavaitinį poilsį, todėl tinkamos infrastruktūros trūkumas šių šalių vežėjams nėra toks aktualus. Tačiau esant tokiam aikštelių trūkumui, šis reikalavimas akivaizdžiai prilygsta draudimui dirbti kitose šalyse.

Naujojo Europos Parlamento laukia tolimesnis darbas

Balandžio mėnesio pradžioje Europos Parlamentas pritarė prieštaringai vertinamam Mobilumo paketui. Kitas Mobilumo paketo etapas – trilogas tarp Europos Komisijos, Europos Tarybos ir Europos Parlamento komiteto bus vykdomas jau naujai išrinktų Europos Parlamento narių kadencijoje, pradėjusioje darbą nuo liepos mėnesio.

Liepos 24 d. Briuselyje pirmą kartą po naujojo Europos Parlamento darbo pradžios Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Bulgarijos, Vengrijos ir Rumunijos ministrai, atsakingi už susisiekimo sritį, dėl tolimesnės Mobilumo paketo derybų eigos susitiko su Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Suomijos transporto ministre Sanna Marin, naujai išrinkto EP politinių frakcijų vadovais bei su Transporto ir turizmo (TRAN) komiteto pirmininke Karima Delli. Tuometinio Lietuvos susisiekimo ministro Roko Masiulio teigimu, šešių minėtų valstybių susisiekimo ministrai nepritaria Europos Tarybos bendrajai pozicijai dėl ES Mobilumo paketo ir yra pasirengę tolimesniam konstruktyviam darbui. Taigi priešakyje dar laukia nemažai darbų, kad būtų suderinti vežėjų interesai, socialinės sąlygos vairuotojams, sąžiningas ES vidaus rinkos veikimas be perteklinių apribojimų.