
KOVO 9 D., PIRMADIENIS
Kažkas atsitiko su Vilniaus oro uostu! Panašu į Hičkoko filmus: šviesu, šilta, visos tarnybos veikia, bet kažkas ne visai taip, kaip visuomet būna. Lyg įtampa? Lyg nerimas? Ogi štai: žmonių skystai. Greit praeinu patikrą. Užmatau horizonte kokių 10. Iš jų 2 pardavėjos ir 2 šlavėjos, kruopščiai brūžinančios dezinfekciniu skysčiu kiekvieną kvadratinį grindų centimetrą. Dar sukiojasi rusakalbių šeima, dar kažkokia porelė ir aš. Lėktuvas irgi apytuštis. Skrenda tik tie, kurie nuosaikiai sureagavo į perspėjimus dėl koronaviruso. Jaučiamės išskirtiniai, savaip svarbūs: juk kiti gali leisti sau neskristi, o mes, va, privalom!
Vienas iš mūsų – su kauke. Žino sergąs, ar tiki, jog neužsikrės? Jei serga, tai verčiau neskristų, o jį patį kaukė mažai gelbsti.
Lėktuve skaitau savaitgalinį Financial Times. Maždaug tai, ką online galėjai susižvejoti prieš pora dienų.
JAV meta 8 milijardus kovai su Covid-19. Pasaulis reaguoja. O Nashvilio tornado pasekmės pasauliui – problemų paraštėse. Rūpi ne daugiau, negu skėrių pavojus. Šiaip, tornado pasekmės mus jaudintų. Bet dabar yra krūtesnių temų. JAV diskutuota, ką daryti su neturinčiais sveikatos draudimo. O jų dešimtys milijonų. Ir JAV, ir daugely Europos valstybių, taigi ir Belgijoj, į kurią vykstu, koronaviruso tyrimai daromi tik tiems, kam, manoma, būtiniausiai reikia. Vaistų, ar šiaip, ar taip, kol kas nėra, tai netenka kalbėti apie jų stygių. Užtat stinga testavimo priemonių! Kelios valstybės – tarp jų ir Lietuva – uždraudžia išvežti tam tikrus medikamentus į kitas valstybes, – o tai kur čia solidarumas, kur čia veikimas visos Europos mastu?!
Mokslinių tyrimų dėl koronaviruso nestokojama. Ilgainiui bus atsakyta ir į šiandien dar neaiškius klausimus. Pavyzdžiui, virusas šienauja vyresnio amžiaus asmenis. Fatališka: tarp viruso aukų Šiaurės Italijoje dominuoja būtent aštuoniasdešimtečiai vyriškiai. O juk kaip tik ten – ilga vidutinė gyvenimo trukmė…
Svarstoma, ar ne be reikalo kai kur imtasi uždarinėti mokyklas: jaunų žmonių virusas yra paveikęs labai nedaug. Ar jie neužsikrečia? Ar užsikrečia, bet yra virusui atsparūs? Dar nežinia.
Na, koronaviruso tema jau tapo ir politikų pareiga apie tai žūtbūt pasisakyti, ir mokslininkų ambicija žūtbūt į tokius tyrimus įsijungti. Samprotauju ir aš. Samprotauju klastingai. Jei jau mokslininkai baigia išrasti vakciną – tai kažin ar apsieita be genų pjaustymo… o kaip bauginami mes tomis genų žirklėmis! O va be jų nei iš vietos… Na, gerai jau dėl to Covid-19. O kaip mes įveiksim vėžį, kaip apsaugosim bičių populiacijas, jei šitiek neaiškumų – ir apie ligų plitimą, ir apie chemikalų toksiškumą?
Irane atšauktos penktadieninės pamaldos, mečetės turėjo ištuštėti, tik kažin ar visi to laikėsi; meldėsi vis tiek turbūt. Savaitgaliui į šiaurės kurortus prie Kaspijos vyko tai tikrai.
Šiek tiek smulkiau apie Siriją. Turkijos ir Rusijos susitarimas ekspertams neatrodo būsiąs ilgalaikis. Sirijos sukilėlių kontroliuojamame – dabar jau siauresniame ruože – susigrūdę milijonai pabėgėlių iš kitų Sirijos regionų. O štai dar jei jie pajudėtų… Lesbos ir kitose graikų salose jau daugelį metų grūdasi pabėgėliai, ir niekas jiems nieko nežada geresnio. Priešingai, Graikijos valdžia griežtina imigraciją. Vokietija ir kitos ES šalys tramdo Graikijos užmojus griežčiau išstoti prieš Turkiją. Trapi pusiausvyra. EP frakcijos posėdy sužinau: Graikijos link pasileido visai ne sirai! Tai kas čia elgiasi moraliai, o kas ne?..
Ar koronavirusas nesustiprins anksčiau buvusių užmaskuotų geopolitinių įtampų? Japonija karantinuos visus atvykėlius iš Pietų Korėjos. Beje, tai daro jau bent 100 pasaulio valstybių. Bet būtent į Japonijos ir Pietų Korėjos santykius tai įpučia šaltuko.
Aš, skrisdamas apytuščiu lėktuvu iš Vilniaus, svarstau: ar po šio viruso protrūkio atsistatys mūsų keliavimo įpročiai? O jei ne visai atsistatytų – tai gal nuo to gamtai bus geriau, šiltnamio efektas sumažės?! Būtų taip paprasta! Suvokiu: galim kiek norim apie tai samprotauti bei diskutuoti, dėl to balsuoti ir balsuoti, o socialinius procesus (o ekonomika, laisvas asmenų judėjimas – taigi ir viruso plitimas – yra galingi socialiniai procesai) reguliuoti sunku. O štai Kinijos miestuose, kur darbininkai tiesiog sėdi namuose ir gamyba stovi, anglies dvideginio išlakos pastaruoju metu sumažėjo ženkliai – penktadaliu, o kai kur ir perpus. Gal tai – geras modelis tolesnei kovai su klimato kaita? Žinoma, valingų veiksmų pasirinkimas ne toks jau ir didelis. Na, ofisuose sumažės darbuotojų. Bet patalpos bus šildomos ir apšviečiamos po senovei. Skraido mažiau žmonių (pats tai šiandien patyriau! – tas pats ir su visu visuomeniniu transportu), bet lėktuvų skraido (ir traukinių bei autobusų važinėja) lygiai tiek pat, kiek ir anksčiau. Tad ir anglies dioksido išlakų nemažėja…
Pasaulinė finansų bei ūkio sistema ir taip jau trapi, o pandemijos pažeidžia gamybą ir tiekimą, nors gaminių poreikis numanomai tebėra ankstesnis. Tad štai ar atsistatys įprastinės gamybos – tiekimo – pirkimo grandinės virusui atslūgus? Kas kentės pirmiausia? Žinoma, smulkus ir vidutinis verslas. Tai jau ir stebime: kuri ekonomikos šaka paveikta labiausiai? Turizmas! Kas pirmiausiai bankrutuoja? – ogi mažosios aviacijos bendrovės! Pasaulinės bankininkystės „liūtai“ sušneko apie fiskalinės vyriausybių intervencijos poreikį. O dar ir pokyčiai vyksta „pragarišku tempu“, – pastebi jie. Kur tau ne! Europos Parlamente apie koronavirusą pasisakiau vienas pirmųjų, ir tai buvo sausį. Apie viruso poveikį pasaulinei ekonomikai dar būta tik spėlionių, o ir svarbiausia atrodė neskleisti sąmokslo versijų, nepasiduoti panikai. Beje, o gal viskas ir vyko mažiausio blogio principu? Panika neištiško per kraštus, kokias pasirinkti saugumo priemones, sprendėm individualiai… Valstybių vyriausybės bei tarptautinės organizacijos veikė pagal išgales… Ir vis dėlto tai – antra pagal pavojingumą pandemija po fatališkojo ispaniškojo gripo, ištikusio atmintinais 1918-aisiais… Plitimo greitis ir virulentiškumas – nematyta, išskirtinė faktorių kombinacija. Beje, ne tik virusas greit plinta, bet ir mokslininkai sparčiai veikia. Pavyzdžiui, jau perskaitytas pilnas viruso genomas. Juo mokslininkai dalijasi viešai. Tai leis laiku aptikti galimas viruso mutacijas.
Žinoma, nereikia turėti iliuzijų, kad greit galėsim nuo Covid-19 skiepytis, – neanksčiau kaip po metų nuo vakcinos išradimo: juk bus būtini ilgalaikiai poveikio tyrimai. (Čia ir vėl aplanko klastinga mintis: ne be genų žirklių pagalbos ta vakcina išrasta…).
KOVO 10 D., ANTRADIENIS
Labai neilgai tepabuvau šįkart Briusely: tik porą pusdienių.
Prisikaupė laiškų, kvietimų prašymų… – bet sureaguoti į juos nebuvo sunku. Daug kas tiesiog atidedama.
Frakcijos posėdis trumpas.
Sprendimus padiktavo ne politikai, o medikai, – sako mūsų lyderis Manfredas.
Atidarom plenarinę, antradienį joje – tik aktualiausios temos, būtent: korona, turkų-graikų pasienis ir biudžetas.
Išsodino mus salėj prašmatniai: iki kaimynų – po laisvą vietą.
Šnekama apie galimybes dirbti nuotoliniu būdu, iš namų. Juk tikrai! Esama žmonių su papildomais rizikos faktoriais – kam provokuoti tas jų rizikas?!
Taip turbūt bus iki Velykų, – nugirstu.
O ką, jei ilgiau? – tyliai pamanau sau.
Panašiai mąsto ir kiti EP nariai. McGuinness: Europoje epidemija tęsis mėnesiais, padėtis kol kas tik blogės…
Apie solidarumo stoką Manfredas kalba originaliai. Kodėl vienur futbolas pilnuose stadionuose, o kitur tuščiuose? Ar gerą signalą pasiuntė Prancūzija ir Vokietija, uždrausdamos išvežti iš jų valstybių kaukes, o gal jų gyvybiškai trūksta medicinos personalui kitų valstybių ligoninėse?! Čekija susiruošė kontroliuoti sienas, kažką panašaus svarsto Austrija… ar tai ne nacionalinis egoizmas?!
Panaši mintis laikrašty. Rašo medikas.
Man taip knieti prisikaupti būtinų medikamentų mėnesiams! Bet jei jų pritrūks kitam medikui?! Ir susistabdau.
Statistinė tikimybė užsikrėsti – menkutėlė, – sako man kitas medikas.
Bet jei tai pandemija – susistabdykim. Statistiką – šalin. Tiesiog apribojame veiklas. Kol atslūgs.
EP pirmininkas samprotauja – kaip ir visi – savaip. Jis bene kad pabuvojo Šiaurės Italijoj, ar bent jau – turėjo daug kontaktų su žmonėmis iš ten. Nūsta save izoliuoti! Va jums sektinas pavyzdys!
Atidarydamas plenarinę sesiją, jis kalba: EP medicinos tarnybos patarė perkelti sesiją iš Strasbūro į Briuselį vien jau siekiant sumažinti užkrato plitimą populiacijoj. (Užsimerkiu ir regiu įprastinį Strasbūro sesijos vaizdelį: po rūmus pirmyn atgal ridinėjami lagaminėliai; tai mūsų padėjėjos ir padėjėjai atvyksta mums padėti, o padėję sėda vėl į traukinius, kad Briuselin vėl grįžtų. Atsimerkiu. Prieš akis – mano kuprinytė. Su ja keliausiu namo, Lietuvon).
Prieš man išskrendant į Lietuvą, su mano padėjėja įvyko toks pokalbis.
Aš: jei ką, dumkit kaiman ir ten prabūkit; o pamatysit, pasaulis, atslūgus koronaviruso epidemijai, pasikeis!
Ji: bet lygiai tuos žodžius jau šiame kabinete girdėjau!
Aš: kad pasaulis pasikeis? – argi aš kada nors taip jau sakiau?!
Ji: ne Jūs sakėt, Jūs kaip tik nenorėjot su tuo sutikti!
Aš: tai šitaip sakėte Jūs?!
Ji: ne, ne aš! Taip sakė Taivano ambasadorius. Čia. Šiame kabinete. Jau gana seniai. Kai viruso Europoj dar nebuvo.
Prisiminiau. Tikrai. Taip buvo. Kai Europoj viruso dar nebuvo.
O dabar vienas prancūzas – ne eilinis, o ministras – jau užsikrėtęs. Iš viso tokių – ministrų ir ne ministrų – Prancūzijoj jau 1412, o 25 numirė.
Tiek žinių, ir geryn kol kas nebus. Tiesiog – vienąkart tas plitimas liausis. Taip jau buvo atmintinais 1918-aisiais. Taip bus ir dabar. Tada virusas buvo ispaniškas. Beje, ar žinot, kodėl tam virusui tada prigijo tas vardas? Nes pirmieji jį aprašė būtent Ispanijos laikraščiai!
Dabar sėdžiu vos ne kad visiškai tuščiame Briuselio oro uoste, vartau laikraščius ir surandu ten daug įdomaus. Jeigu nežinote, kaip elgtis koronaviruso akivaizdoje, sveikiname: esate geroj kompanijoj! To nežino ir kiti!
Priduriu nuo savęs: ir pakirpkim tam kartui sau erelio sparnus. Juk nei vienas nežinom, o gal jau trečią savaitę nešiojam tą virusą savyje… pabūkim kol kas be tų koncertų, teatrų ir restoranų… be kelionių lėktuvais… ne vardan savęs, o vardan tų kitų. Išbūsim juk!
Giltinė išsijuosusi mojuoja dalgiu, bet tai dar visai nereiškia, kad negalim to šienavimo išvengti!
Ar žinote, iš kur citata? Iš Lietuvos savanorių atsiminimų, iš atmintinų 1919–ųjų.
Mano diedukas, garbus profesorius medikas, mane mokė labai paprastai. Prieš pasinaudodamas tualetu, kiekvienas vyras turi plautis rankas. Tai vardan sveikatos. O pasinaudojęs tualetu, kiekvienas vyras vėl privalo nusiplauti rankas. Tai vardan garbės.
Panašiai ir su tuo virusu. Šiandien, čia ir dabar.
Tupiu Vilniuj.
Reiso pabaiga.
Ir tai, žinoma, tikrai ne panika.