Dienoraštis. Lapkričio 9–15 dienos, 2020 metų 46 savaitė.
Dienos trumpėja, bet įvykiai jose kone tęsiasi be pabaigos. Ir taip bus visą, mano pastebėjimu, šią metų 46 savaitę. Vakarais dar kartais nutinka neplanuotų, darbotvarkėje neįrašytų vyksmų, jiems pasiduodu lengvai, atvirkščiai nei ,,užeinančiam“ rudens niūrumui. Tema, užgožianti visas kitas – antroji COVID-19 pandemijos banga, užplūdusi visą Europą anksčiau, negu manyta. Atrodė: ,,Turime pirmosios pandemijos bangos patirtį – tai ir išsispręs“. O dabar situacija nors ir panaši į pavasarinę, tik kad vis blogėja… Vėl kalbama apie reagentų stygių, vėl prabilo apie medikų heroizmą, kuriems tenka dirbti ties žmogiškųjų galimybių riba. Šios savaitės EP plenarinės sesijos metu, balsuojame dėl „EU4Health“ programos. Nemažas mūsų frakcijos nuopelnas. Ji skirta tiek sveikatos priežiūros darbuotojams, tiek pacientams. Kita svarbi tema – vakcinos kūrimas. Be reikalo kalbėta, kad vakcinos kūrimas – tai tam tikrų farmacijos kampanijų lobizmas!
Lapkričio 9 d., pirmadienis.
Asmeniškai, atsakingiausias renginys, kuriame dalyvavau šiandien, buvo nuotolinė diskusija apie Baltijos jūros ateitį, su Virginijumi Sinkevičiumi ir mūsų aplinkos viceministre. Diskusiją organizavo VDU, Andžejus. Tad į savąjį VDU grįžau ne tik mintimis! Ten apie ES politiką dėsčiau 20 metų kaip profesorius, o dabar – naujame, EP nario vaidmenyje. Mane su Virginijumi ir toliau sieja aplinkosaugos tema. Pabrėžiau tris svarbiausius dalykus: teisingą finansinių išteklių paskirstymą, būtinybę grįsti aplinkosaugos priemones mokslu ir įtraukti nevyriausybines organizacijas, beje, ir įdomią HELCOM (,,Helsinkio komisija“ – Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija) informaciją apie Baltijos jūros veiksmų planą. O toliau – EP sesija ir kiti svarbūs balsavimai. Sprendimus reikės priimti greitai, tik dabar laikas gana ribotas, bet tų sprendimų kol kas ir nėra. Diskutuota, kad Parlamento nariams būtina suteikti galimybę dirbti Parlamento pastatuose (iškart pasipila pykčio bangos ant Sassoli, kuris iki begalybės sugriežtinęs karantiną EP pastatuose ir visiškai atėmęs galimybę mums bendrauti ,,veidas į veidą“. Aš esu tarp tų europarlamentarų, kurie pritaria pačioms griežčiausioms priemonėms – laikinai, kol ir antroji banga nuslūgs).
Šįryt vyko ES ir Islandijos Jungtinio Parlamentinio komiteto posėdis. Tvirtu bendradarbiavimu džiaugiasi abi pusės. Islandai pabrėžė, kad jiems yra ramu būnant partneriais, o ne ES nariais. Taip pat pasigyrė, kad jie emisijų mažinimą pradėjo anksčiau negu bet kuri ES šalis, siūlo semtis iš jų gerosios patirties ir bendradarbiauti žalinant Europą.
Tarptautinės prekybos komiteto (INTA) posėdis: prekybos politikos peržiūra – tai svarbiausias artėjantis dokumentas tarptautinei prekybai, kadangi apibrėš būsimas prekybos politikos gaires. Taip pat, jame Komisija turėtų nurodyti, kas, pasak jų, bus atvira strateginė autonomija (angl. open strategic autonomy).
Klimatui neutralia valstybe iki 2060 m. planuoja tapti Kinija, tačiau ten eksportavimo pajėgumas auga, gamyba didėja… Kinija turės surasti alternatyvius energijos šaltinius, gali pradėti dominuoti vėjo ir saulės jėgainių gamyboje. ES turi nepraleisti šio momento, ji yra atsakinga už tai, kad prioritetas būtų teikiamas tvarioms tiekimo grandinėms. Santykiuose su Kinija išlieka daug probleminių aspektų, todėl būtina palaikyti įsitraukimą ir bendradarbiavimą. Ispanijos ekonomistė Alicia Garcia-Herrero komentuoja: ,,ES negali leisti, kad Kinija keistų ES vieningąją rinką“. Šiuo metu ES ir Kinija derasi dėl geografinių nuorodų ir investavimo susitarimų.
Dėl Brexit: tikimasi, kad Joe Bideno išrinkimas paskatins Jungtinės Karalystės vyriausybę aktyviau derėtis dėl susitarimo (išrinkus D. Trumpą jiems būtų buvę lengvesnė situacija turint no deal scenarijų, nes D. Trumpas palaikė Brexit‘ą).
Vakare pagaliau išsiunčiau laišką leidyklai, kuriame buvo tas sakinys: parašiau knygą. Gavau atsakymą, kad leidykloje jau skaito ,,Fuksus“. Žiūrėsime, kaip reaguos. O gal visai nereaguos? Bet ir tai svarbu, vis vienu skaitytoju daugiau.
Taip prasidėjo šioji savaitė: temos skirtingos, įvykių daug, tačiau visus juos imtinai, mano supratimu, privalu fiksuoti dienoraščio puslapiuose.
Lapkričio 10 d., antradienis.
Po pompastiško Baltarusijos atominės elektrinės Astrave atidarymo, vakar rytą buvo pranešta, jog veikla laikinai stabdoma. Sprogus keliems įtampos transformatoriams, ,,sprogo“ ir žmonių reakcija – pasipylė spėlionės, abejonės bei ginčai dėl naujos elektrinės saugumo.
Smalsu dėl būsimo ministrų kabineto kandidatūrų. O neva kandidatais įvardyti asmenys gudrauja ir tyli. Intriga tik didėja, bet taip ir turi būti. Ko verta tikėtis iš naujosios valdžios? O gal dar per anksti? Į pirmąjį plenarinį posėdį naujos kadencijos Seimas rinksis tik penktadienį.
Daviau interviu apie lobizmą. Rizikinga tema.
Tarptautinės prekybos komiteto posėdyje (INTA): aptarti techniniai tarifų susitarimai su Norvegija ir Kuba, reikalingi dėl JK pasitraukimo iš ES (visi kone tikrai palaiko). Dėl anglies sienų koregavimo (angl. carbon border adjustment), konkretaus pasiūlymo iš Komisijos dar nėra, turėtų būti aiškiau jau ateinančiais metais. Tikimasi, kad mechanizmas padės siekti Paryžiaus susitarimo tikslų ir kovoti su nevienodomis anglies kainomis tarp valstybių. Bus svarbus ,,teršėjas moka“ principas. Svarbu, kad nediskriminuotų valstybių ir atitiktų Pasaulio Prekybos organizacijos (angl. (WTO) World Trade Organization) reikalavimus. Komisijos atstovė sako, kad tą pasiekti turėtų būti įmanoma. Pasiūlymas, tikimasi, kad veiks kaip klimato kaitai skirta priemonė.
Prasidėjus aštuntajam pandemijos mėnesiui – ,,mokslo pergalė“ – ,,BioNTech“ ir „Pfizer“ sukūrė vakciną nuo COVID-19, jos efektyvumas siekia 90 procentų (beliko sulaukti licencijos). Kol kas tai yra daugiausia vilčių kovoje su COVID-19 teikiantis mokslinis pasiekimas! Ši informacija paaiškėjo atlikus didelį tyrimą su dešimčia tūkstančių savanorių. „Tai pačios geriausios naujienos pasauliui, Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir visuomenės sveikatai“, – pareiškė Williamas Gruberis („Pfizer“ vakcinų klinikinių tyrimų ir kūrimo vyresnysis viceprezidentas). Nuoširdžiai džiaugiamės ir mes EP: juk ,,BioNTech“ yra Europos firma. Tačiau naujieji duomenys apie vakciną yra riboti, dar nežinoma, kaip gerai ji apsaugo rizikos grupių asmenis, pavyzdžiui, senyvo amžiaus. Be to, nėra žinoma, ar vakcina užkerta kelią sunkiai COVID-19 formai, nes: ,,Kol kas nė vienas COVID-19 užsikrėtęs tyrimo dalyvis sunkiai nesirgo“, – papildė W. Gruberis. Apie diskusijas šiuo klausimu ES institucijose dar pakalbėsime.
Ar viskas vyks taip sklandžiai kaip norėtųsi? Nebūtinai. Sukurtoji vakcina nuo COVID-19 reikalaus specifinių tiekimo sąlygų (kalbama apie minus 70 laipsnių temperatūrą), gali tekti skiepytis kas pusmetį… Bet tai jau ateities klausimai.
Lapkričio 11 d., trečiadienis.
Vėl apie Baltiją, tik kitu formatu. Šiandien EP plenarinėje sesijoje balsavau už tai, kad rytinėje Baltijoje būtų visiškai nutraukta masinė menkių žvejyba (liktų tik mėgėjiška). Dar pernai Europos Komisija priėmė svarbų sprendimą ir iki 2020 metų pradžios uždraudė žvejoti menkes, o šiems metams nurodė žvejybą būtinai sumažinti net 92 procentais. Europos Komisija pasirėmė neginčytinais moksliniais duomenimis: visa Baltijos ekosistema jau gerą dešimtmetį yra krizėje, o menkių populiacija – net ir visai jų nebežvejojant – kažin ar bus atgaivinta net iki 2024 metų! Žinoma, tai esmingai paliečia žvejų verslus, ir jiems teks kreiptis kompensacijų, galutinai nutraukus menkių žvejybos veiklą. Sprendimas nepopuliarus, bet jis buvo būtinas. Tikiu, daug derybų sulauks ir būsimi Žaliojo kurso sprendimai.
Nuo šiandien iki penktadienio vyksta ,,trumpoji“ EP sesija. (Nieko sau, man per dieną iki aštuonių nuotolinių posėdžių per dieną, tai bent ,,trumpumas“!) Aptarti JAV prezidento rinkimų rezultatai, diskusija apie terorizmo keliamą pavojų spaudos ir saviraiškos laisvei bei švietimui, balsavimai dėl ES ir Kinijos susitarimo dėl geografinių nuorodų apsaugos. Aptartas ir Kalnų Karabakho klausimas, skirtingos pozicijos, kas daugiausia išlošė iš sudaryto susitarimo: Turkija ar Rusija? Aš vienareikšmiškai teigiu, kad Rusija. Staigiuoju būdu nustojo remti armėnus ir pasiekė sau palankų ,,Status quo“ ir tos Šiaurės Kaukazo teritorijos kontrolę kaip neva ,,taikdarys“…
Frakcijos posėdyje Manfredas Weberis nuoširdžiai pasveikina mus su pergale Seimo rinkimuose. Turi tam pagrindo!
Iš Specialiojo kovos su vėžiu komiteto (BECA) posėdžio: man patiko mano frakcijos kolegės Cindy mintis: ,,Prevencija turėtų ne kaltinti individus dėl blogų jų priimamų sprendimų ir pasirinkimų (žalingų įpročių turėjimas: tabakas, alkoholis), o parūpinti ir užtikrinti būtinas sąlygas: kokybiško maisto prieinamumas taip pat svarbus prevencijai“. Čia panašiai kaip su COVID-19: galima kiek nori kaltinti vyresnio amžiaus žmones „nesisaugant“, bet valdžia privalo daryti ką pati privalo. Ir prisiimti atsakomybę, kai ne viską padaro. Klausymai: dėl vėžio tyrimų. Misija, pagal „Horizon Europe“ mokslinių tyrimų ir inovacijų pagrindų programą, yra suteikti kryptį Europos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, sprendžiant aktualius visuomenės iššūkius ir duoti rezultatų. Koordinatorius ir pranešėjas Peteris Liese pateikė nukreipiamuosius klausimus: ,,Kaip mes galime padėti mokslininkams be pinigų? Kokių tyrimų projektų mums reikia?“
Baigiamoji BECA pirmininko pastaba: ,,Visose šalyse turi būti vienodos galimybės gydytis, tai ypač svarbu vaikams. Su tokiu iššūkiu susiduriame. Mes norime sustiprinti ir paremti tyrimus, diagnostiką, norime turėti didelę diagnostikos metodų architektūrą, tik tam reikia lėšų“.
Geras laikas debatams. Geras laikas į viešumą eiti ir man! Pasisakau už paslaugų skirtumų mažinimą, sveikos gyvensenos skatinimą, stiprinti ES kovą su vėžiu (net 13 prioritetų!).
Gera žinia apie septynmetę biudžeto perspektyvą (MFF). Įvyko susitarimas tarp Europos Parlamento ir Europos Sąjungos valstybių narių dėl daugiamečio biudžeto. ,,Atblokuotas“ 750 mlrd. eurų vertės kovos su pandemija finansinių priemonių paketas. Daugeliui programų EP išsiderėjo finansavimą. Taigi šiuo klausimu nuo liepos pasiekta daug.
Lapkričio 12 d., ketvirtadienis.
Pandemija atskleidė daug ES silpnybių ir stiprybių. Štai, pavyzdžiui, bendra sveikatos apsaugos sistema niekada nebuvo ES prioritetinė veikla. Iki šiol tai – valstybių narių atsakomybė. Todėl krizės pradžioje trūko koordinuotų veiksmų, trūko priemonių. Šios dienos svarstymai ir balsavimai EP: aptarėme savo poziciją dėl programos „ES – sveikatos labui“ 2021–2027 m. finansavimo. EP siekia padidinti lėšas šioje srityje, kad ES valstybės galėtų lengviau įveikti COVID-19 pandemijos sukeltą sveikatos krizę bei pasiruošti tokio masto iššūkiams ateityje. Debatai, tema ,,COVID-19 priemonių poveikis demokratijai, pagrindinis teisės ir teisinė valstybė“, man sukėlė piktą juoką (be kita ko, buvo aptarta ir labai rimtų dalykų). Ironiška girdėti, kad COVID-19 ,,riboja demokratiją”… Esą jei politikai negali bendrauti ,,veidas į veidą”, tai jau ir kapas tai demokratijai. Pridurkime dar ir būtinybę Seimui prisiekti vienoje salėje, ir ne kitaip! O štai balsavimas dėl ,,EU4Health“ finansavimo – savaip istorinis. 9,4 mlrd. eurų – tikrai solidu. Mano politinė frakcija siūlo sumą ir dar didinti. Ir aš pasisakau už: sveikatos priežiūros paslaugų skaitmeninimą, paslaugų skirtumų mažinimą, vakcinos svarbos nušvietimą, sveiko gyvenimo būdo skatinimą, ligų prevenciją, būtinybę stiprinti ES kovą su vėžiu ir kaupti svarbius vaistus.
Europarlamentarai kartu su Europos Komisijos atstovais aptarė būsimų COVID-19 vakcinų įsigijimą, diskutavome apie šio proceso skaidrumą bei būtinybę visiems sudaryti vienodas sąlygas gauti vakciną. Dar išgirdome, kad JAV „Pfizer“ ir Vokietijos „BioNTech“ farmacijos kampanijų vakcina yra tikrai efektyvesnė, negu tikėtasi! Akivaizdi europinio solidarumo pasekmė, tuo pačiu ir Lietuvos sėkmė. Tik ir vėl atsiranda ironijos, tai valdžios pasiteisinimas, kodėl Lietuvoje nebėra vakcinos nuo gripo… jie, mat, ,,nesitikėjo“, kad žmonės taip noriai skiepysis. Naivu, bet gal sąžininga?!
Lapkričio 13 d., penktadienis.
Šiandien Seimas pradeda savo darbą. Penktadienis. Trylikta. Tikimės sulaukti pokyčių. Sveikinimai ir naujam Lietuvos Parlamentui iš Europos Parlamento. Reikia tikėtis, kad pradžioje susikoncentravę ties COVID-19 suvaldymu, imsis sisteminių reformų, kurių Lietuva jau seniai laukia. Nuo 1992-ųjų, kas ketverius metus LR Seimo ir JAV Prezidento rinkimai sutampa. Atėjo žinia, leidžianti tikėtis tų permainų – suskaičiuoti balsai Arizonoje. Rezultatai – demokratų kandidato naudai. Už Atlanto, kaip ir pas mus…. Šiemet ir vienur, ir kitur brėžiasi permainos, todėl lūkesčiai tikrai dideli!
Organizuoju virtualų renginį „Teisinė sistema ir konstitucinių reformų perspektyvos Baltarusijoje“, jame dalyvaus Lietuvos ir Baltarusijos akademinio pasaulio atstovai. Dėl viešojoje erdvėje esančio plataus informacijos kiekio apie Baltarusiją, dabar kaip niekada, svarbu pažvelgti iš akademinės politikos mokslininkų perspektyvos, giliau įvertinti esamą situaciją ir kurti sisteminį požiūrį. Baltarusijoje vyksta protestai, siekiantys demokratijos. Nelikus Lukašenkos, konstitucija bei teisinė sistema išliks tokia pati, todėl reikia įvertinti, kokių pokyčių bei reformų reikėtų.
Vakare – pirmieji Seimo nutarimai. Viktorija išrinkta Seimo pirmininke, o pavaduotojais – mūsų partijos atstovas Jurgis Razma ir Andrius Mazuronis iš opozicinės Darbo partijos. Kitos opozicinės jėgos aiškina esančios nuskriaustos; privalu buvę siūlyti į pavaduotojus būtent jų atstovus…
Lapkričio 14 d., šeštadienis.
COVID-19 verčia pasirinkti saugias savaitgalio pramogas. Nutariu, kad man tinka Pakaunės miškai. Prasibraunu ten pro tirštą lapkričio rūką. Ir neapsirinku: puikiausias grybų derlius dar vis!
Lapkričio 15 d., sekmadienis.
Keliauju ir vėl į Pakaunės miškus! Aplankau laisvės kovų paminklus, kryžius, Lietuvos partizano Antano Katausko žūties vietą. Tinkamas būdas save nuteikti patriotiškai, nerizikuojant pasigauti virusą. Grįžau namo temstant, kad pasijungčiau į dar vieną nuotolinį formatą: atkaklusis Vitalijus iš kaži kelinto karto vis dėlto sutelkia Panevėžio TS-LKD zoom susitikimui. Taip gaunu progą papasakoti bendraminčiams apie naujausius EP sprendimus (žr. šiame tekste aukščiau).
O kol kas sau patiems ir kitiems palinkėkime neatsipalaiduoti. Gyvenimas sunormalės, o kol to nėra – saugokime save ir… būkime sveiki!