Dienoraštis
Lapkričio 16–22 dienos, 2020 metų 47 savaitė.
Trumpoji savaitė – taip ją norisi vadinti iš dienoraščio puslapių. Tačiau kaip visuomet, nutinka visa gausa darbų: renginiai (nors ir virtualūs), balsavimai, įvairūs minėjimai, net ko nors ieškojimai ar praradimai. Pradedame susigyventi ir su COVID-19 situacija, kurio, beje, gimtadienį netrukus švęsime… Statistikos departamentas skelbia duomenis – užsikrėtusiųjų skaičius Lietuvoje kone kasdien perkopia ar siekia 2 tūkst. Seime irgi vyksta metaforiški, nematyti reiškiniai: vienur kurstosi viruso židiniai, kitur keliamos audros dėl ministrų kandidatūros. O toliau aprašysiu tai, kas įvyko įdomaus ir ką pavyksta nuveikti už Lietuvos ribų.
Lapkričio 16 d., pirmadienis.
Šiandien įvyko trys posėdžiai, iš viso užtruksiantys „tik“ 6 valandas. Tarp minimų datų šiandiena yra ir Tolerancijos diena. Kaip senam kauniečiui, man ši data iškart asocijuojasi su tragiškais WWII (angl. World War II, liet. Antrasis Pasaulinis karas) procesais, holokaustu ir su tomis asmenybėmis, kurios tuo tamsiu laikotarpiu ryžosi rizikuoti ir gelbėjo žydų tautybės asmenis nuo garantuotos mirties. Tarp jų – mano senelis, profesorius Pranas Mažylis ir visa jo šeima. Besirausdamas tarp senų mūsų šeimos popierių vėl imu įsitikinti: visuomet verta ieškoti ir (/ nes) galima rasti! Galbūt yra sąsajų tarp mano senelio Prano Mažylio, šis pats gelbėjo žydus WWII metais ir tarp Jano Zwartendijko, olandų diplomato, kuris Kaune 1939-1940 m. išdavė tūkstančius ,,gyvybės vizų”? Radau seno PHILIPS radijo garantinį raštą – buvęs tik vieneriems metams… Pasvajoju, kad pakeitus porą lempų, tai gal ir dabar veiktų! Nyderlandų konsulas, talkininkavęs Č. Sugiharai – Janas Zwartendijkas buvo PHILIPS atstovas Kaune – štai ir sąsaja.
Kalbant apie autografus – Sugiharos autografą nusifotografavau Stokholmo archyve, kai tyrinėjau Vasario 16-osios epochą. Turbūt pasaulis ne toks jau ir didelis, bet kai: ,,Išgelbėji vieną žmogų, išgelbėji pasaulį”. Pastarieji mėnesiai atskleidė daug aiškumo, dar kartą parodė ir glaudų bendradarbiavimą tarp Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos (EFTA) (šalys narės: Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija) ir ES. Toks įsitraukimas EFTA šalių į ES programas yra labai svarbus (kaip, pavyzdžiui, ,,Horizon“, ,,Erasmus“). A. Schwab komentuoja: ,,Susitarimas su EEA šalimis yra daug daugiau nei prekybos susitarimas, nes jis paliečia piliečius įvairiausiais klausimais“. Rezoliucijoje buvo išskirtas Lenkijos LGBT klausimas (pasisakoma prieš tam tikrų Lenkijos savivaldybių sprendimą išskirti „LGBT laisvąsias zonas“, o nurodoma, kad tokios savivaldybės netinkamos gauti paramą pagal EEA finansinius mechanizmus). Nubalsuota – už.
Keitimasis nuomonėmis su sveikatos ir maisto saugos komisare Stella Kyriakides dėl Europos sveikatos sąjungos kūrimo: pasirengimo ir atsparumo paketo bei farmacijos strategijos. Atsakomybė atstovaujant ES piliečiams, skatina gerinti visuomenės sveikatą ir suteikti geresnę paramą. Turime būti aktyvūs. Stella teisingai kalbėjo: „Jau išmokome daug svarbių pamokų. Nors ir esame pandemijos viduryje, turėtume parodyti savo piliečiams, jog yra kitas kelias eiti į priekį. Privalome pasirūpinti, kad piliečiai turėtų vakcinas, o iki kol dar jų nebus, privalu laikytis taikomų priemonių. Tvirtą ES sveikatos sąjungą galime sukurti tik tuo atveju, jei valstybės narės tam pasiryš. Dabartinė padėtis yra kritiška. Reikia plėtoti bendradarbiavimą, pagrįstą bendru mokymusi, agentūrų stiprinimu“.
Lapkričio 17 d., antradienis.
Įvyko jau trečiasis mano organizuotas virtualus akademinio pobūdžio renginys apie dabartinius Baltarusijos įvykius, šįkart – ,,Baltarusijos teisinės sistemos ir konstitucijos reformų perspektyva,, tema. Daug tikslių įžvalgų pateikė pranešėjai apie Baltarusijos teisę (ar jos nebuvimą) ir konstitucinės raidos perspektyvą – tikra profesionalų komanda: Maksimas Milta, Dainius Žalimas, dr. Andrei Kazakevich, dr. Liudmila Ulyashyna ir prof. dr. Alexander Vashkevich. Labai svarbu įvertinti teisinės sistemos ir konstitucijos vaidmenis tiek dabartinėje autoritarinėje valstybėje, tiek ir ateities perspektyvoje. Norint išvengti naujų diktatorių, reikia įvertinti, kokios konstitucinės reformos galėtų užtikrinti sklandesnius demokratinius procesus. Nuoširdžiai dėkoju visiems tiems pranešėjams, kurie sutiko dalyvauti ir nėra abejingi dabartiniams Baltarusijos įvykiams.
Darbo grupės išorės politikoje EP – darbotvarkės projekto tvirtinimai. Komisijos pirmininko pavaduotojos-vyriausiosios įgaliotinės pareiškimas: ,,Po neteisėtų Turkijos veiksmų ir skubaus poreikio atnaujinti derybas įtampa Varošoje tik didėja“. Derybų atnaujinimo svarba maždaug tokia. Turimas pranešimo apie Turkiją projektas, kuriam reikia pateikti keletą pakeitimų. Žalieji mano, kad dabar turime dėti visas pastangas dėl šio pranešimo. Kalniete: ,,Manau, kad turėtume iš dalies pakeisti ir išplėsti rezoliuciją, įskaitant Kalnų Karabachą, Libiją, Siriją…“
Išskirtas ir skaidrių kaukių gamybos ir distribucijos poreikis. Pasiūlyta pridėti šį klausimą į plenarinės dienotvarkę. Taip pat, vienas iš papildomai siūlomų klausimų yra PVM tarifo sumažinimas vakcinai ir testavimo įrangai.
Europos Komisija nori mano asmeniškos pozicijos dėl švino šaudmenų pelkėse. ,,Tikslas pašalinti šviną yra teisingas, dėl jo niekas nesiginčija, bet pagrindinė problema yra ta, kad Komisijos pasiūlymas blogai parengtas, jis prieštarauja nekaltumo prezumpcijai“, – kalbėjo P. Sarvamaa.
Lapkričio 18 d., trečiadienis.
Sveikiname brolišką latvių tautą su nepriklausomybės diena! Lygiai prieš 102 metus priimtas Latvijos valstybės paskelbimo aktas gražiai užbaigė tai, ką 1917-ųjų pabaigoje pradėjo Suomija, o 1918 m. Vasario 16-ąją pratęsė Lietuva… Ar mokate latviškai? Tuoj įrodysiu, kad mokate! ,,Latvija, demokratiski-republikaniska valsts…”, – šiame sakinyje ko gero nėra nei vieno lietuviui nesuprantamo žodžio!
EPP – Viešieji klausymai ,,Farm to Fork“ (liet. ,,Nuo ūkio iki stalo“) strategijoje. H. Dorfmann: ,,Šiuo metu atrodo, kad ,,Farm to Fork” strategijos antroji dalis (angl. Fork) yra primiršta, jai skiriama mažiau dėmesio, tačiau ji taip pat yra svarbi“.
Vokietijos ūkininkų asociacijos atstovas: ,,Būtina ne tik orientuotis į draudimus ir sumažinimus, bet ir į tikslus, link kurių mes einame, trūksta aiškumo kaip bus įmanoma tikslų pasiekti“. Iškelta mintis, kad ir dabar ES maistas yra saugus, nes ES institucijos prižiūri kokybės standartus, be tam tikrų priemonių pagalbos (chemikalų, pesticidų) sumažėtų produkcijos kiekiai, daug ūkių tiesiog išnyktų. Be pesticidų, mažėjant derliui, būtų daroma neigiama žala ir aplinkai, nes reikėtų didesnių ūkininkavimo plotų, reikėtų daugiau importuoti, didėtų išmetamos šiltnamio dujos, (Europa negali pasikliauti vien ekologine žemdirbyste). Įgyvendinant tam tikras priemones (pavyzdžiui, ecco schemes) prašoma ūkininkams suteikti daugiau lankstumo. Kalbant apie produkcijos žymėjimą gali kilti sunkumų su tvarumo žymėjimu, nes jis sunkiai techniškai pamatuojamas.
Lapkričio 19 d., ketvirtadienis.
Šiandien, kaip ir kiekvienais metais, minima Tarptautinė nerūkymo diena – o man kaip tik ji priverčia nuodėmingai prisiminti, kuomet pats ,,traukiau dūmą“… Užtat yra proga atkreipti rūkančiųjų dėmesį į galimybes atsisakyti rūkymo. Vardan sveikatos savo ir artimųjų!
Iš dalies labai komfortiška diena: jokių privalomų posėdžių! Neįtikėtina. Na, o Seimas sunkiai dirba, yra užsiėmęs Vyriausybės formavimu. Šiandien Seimui pateikta Ingridos Šimonytės kandidatūra į Ministro Pirmininko pareigas. Sveikinu ją, puikiai pristačiusią Seime save ir perspektyvią komandą. Lūkesčiai dideli, nes toje komandoje yra ir man gerai žinomi kompetentingi asmenys: Gintarė Skaistė, Arūnas Dulkys, taip pat pasiūlytas ir mano buvęs studentas Simonas Kairys bei kiti šaunūs asmenys!
Įvykus Seimo posėdžiui, priimti tokie svarbiausi nutarimai: 1) Sugriežtinta atsakomybė už triukšmo pažeidimus, 2) Valstybinės įstaigos įpareigotos kaupti asmens apsaugos priemonių atsargas, 3) sugriežtinta atsakomybė už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, 4) įtvirtintos griežtesnės socialinės globos įstaigų licencijavimo sąlygos, 5) nuo 2021 m. liepos mėnesio panaikinta PVM lengvata smulkioms siuntoms iš Kinijos ir kitų trečiųjų šalių.
Su Simona kartu diskutuojame apie viešuosius ryšius. Aidas Puklevičius atsiuntė klausimus apie žaliąjį kursą. Brausimės 3×10 min. į ,,Žinių radiją“. Turbūt ir nuotolinio seminaro apie aplinkosaugą neatsisakysim. Diskutuoti viešai ape kovą su vėžiu vienoje iš tokių laidų tikrai verta! Taip pat apie viešuosius ryšius, tiek ir apie 1917-1918 m. archyvinių radinių publikavimą. Taigi, viešinu ir Lietuvos Tarybos, ir savo paties veiksmus! Žemiau trumpa ištrauka: klausimai – atsakymai.
,,Kurį žaliojo kurso aspektą norėtųsi išskirti, kaip asmeniškai artimiausią ir aktualiausią?
Žaliasis kursas – ne tik abstraktus kilnių idėjų rinkinys („būtina žalinti Europą ir planetą“, kas, beje, irgi neginčytina), bet ir konkretus užmojis: per naujus teisės aktus, keisiančius kiekvieno europiečio gyvenimą, kurti tvarią, aplinkai palankesnę pramonę. Jei trumpai, man patraukli „suplanuota revoliucija“. Tokį pasirinkimą lemia tvari pramonė aprėpia labai daug ką: žiedinės ekonomikos pritaikymą, pastatų renovaciją, taršos mažinimą, transportą, sveikatai palankų žemės ūkį, ekosistemas ir bioįvairovės išlikimą ir, pagaliau, patį „klimato neutralumo“ siekimą. Gyvensime sveikesnėje aplinkoje, važinėsime mažiau taršiomis priemonėmis, džiaugsimės sustabdę gamtos nykimą, dirbsime mažiau pavojingomis sąlygomis. Bendrai, kursime didesnę pridėtinę vertę – didės pajamos, bus įsigyjami daiktai daug kokybiškesni ir tarnaus ilgiau, taip mažės išlaidos.“
Dar prie to paties – EP iki 2030 m. nori pasiekti neutralų anglies dioksido kiekį. Tai būtų pirmoji ES institucija, kuri neutralizuotų anglies dioksido kiekį. Klimato kaita ir pandemija neturėtų būti priežastis sustabdyti demokratiją… Turėtume skatinti ekologiškesnes transporto priemones lankytojų grupėms. Išmetamų teršalų kiekio mažinimas transporto srityje.
Lapkričio 20 d., penktadienis.
COVID-19 siautėja. Vakar vakare Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pranešė, jog išsityrusi, ar neužsikrėtė virusu – vis dėlto sulaukė teigiamų rezultatų. Šiandien per nuotolinę spaudos konferenciją dalinosi nutarimu, kad Seimas nuo pirmadienio pradės procedūras dėl nuotolinio darbo. Nieko sau išbandymas naujai valdžiai! Tik kad tas naujai išrinktas Seimas veikia prasčiausiu įmanomu būdu „užduodamas toną“: atkakliai renkasi į posėdžius, o sprendimą karantinuotis atideda kitai savaitei.
Išvis Europoje ,,turime“ 15 milijonų užsikrėtusių žmonių. Belgijoje užsikrėtimų kreivė leidžiasi, o Lietuvoje auga… Deja, ir mirčių skaičius nemažėja. EP narės Pernille‘s Weiss mintys: ,,Turime rasti būdą dirbti savo labai didžiuliame ir švariame EP pastate, nes šis nuotolinis būdas nėra geras. Palaikau kolegas, kuriems reikia dirbti namuose, tačiau tai negali būti privaloma. Ar sutartyse leidžiama uždaryti Parlamentą?“
Lapkričio 21 d., šeštadienis.
Laikas toliau dėlioti publikacijų projektus. Planai į ateitį, o temos apie praeitį. Mano padėjėja Rasa Z. susistemino viską apie Lietuvos Tarybos formavimą (galėtų išeiti visai neblogas leidinys, reikia pataisinėti ir leisti). Filatelinėje kolekcijoje yra keletas įdomybių su valsčių valdybų antspaudais. Štai vienas planas į ateitį – bus galima išvystyti į straipsnelį su prašmatniomis iliustracijomis.
Lapkričio 22 d., sekmadienis.
Niūrus COVID-19 statistikos Lietuvoje antirekordas. Pagal statistikos kreivės formą pradedame panašėti į tokias kaimynes kaip Rusija, Ukraina, Baltarusija bei Lenkija. Lenkijos premjeras desperatiškai ragina tautą prisiminti solidarumą (turbūt su aliuzija į „Solidarumą“) ir iškentėti 100-tąją dieną. Esą po to laiko jau būsianti vakcina.
NETEKTIS. Spalio 29 dieną mirė Algirdas Knystautas, buvęs fotografas gamtininkas. Pamenu, kažkada skaičiausi užsibuvęs ,,neapgynusiu disertacijos“ net iki 31 metų amžiaus, o štai jis ,,jaunas“ (kai buvo jam 26-eri) 1982-aisias jau buvo išleidęs pirmąjį puikų savo produktą „Sparnuočių pasaulyje“. Man tada ėjo 28-eri („senas“ jaučiausi) ir dar likę ištisi trys metai iki disertacijos gynimo… Dabar aš „senas“ tebeslankioju šioje Dievo pagairėje, o jo, „jauno“, nebėra. Jis buvo anūkas – ir aš buvau anūku, aš – Prano Mažylio, jis – Juozo Paukštelio. Gera atminti.