loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Virtuali paroda „1917 m. gruodžio 11 d. Deklaracija – žingsnis link Vasario 16-osios Akto“

Artėjant gruodžio 11-ajai – datai, kai prieš 103 metus Lietuvos Taryba pasirašė labai svarbų dokumentą, Gruodžio 11 d. Deklaraciją – Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis kviečia į virtualią parodą. „Šie vos daugiau nei šimtmečio įvykiai buvo pagrindas Lietuvos valstybės atkūrimui, – pristatydamas virtualią parodą „1917 m. gruodžio 11 d. Deklaracija – žingsnis link Vasario 16-osios Akto“ teigia prof. L. Mažylis. – Radiniai Vokietijos archyvuose atspindi aplinkybes, kaip buvo priimtas vienas iš svarbiausių Lietuvos Tarybos dokumentų“.

Pasak prof. L. Mažylio, 1917 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais susiklostė palankios sąlygos lietuvių deryboms su Vokietijos valdžios institucijomis dėl Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir Lietuvos valstybės pripažinimo. „Lapkričio pabaigoje lietuvių atstovai Antanas Smetona, Jurgis Šaulys ir Steponas Kairys pakeliui iš Šveicarijos atsirado Berlyne ir išgirdo paviešintą naujojo Vokietijos kanclerio pasisakymą, jog ateities Europos žemėlapy turi rastis ir Lietuva. Aktyviai veikdami, Lietuvos Tarybos atstovai užmezgė ryšius su įtakingais to meto Vokietijos valdžios atstovais. Iš tų laikų dokumentų matyti, kad šis laikotarpis lietuviams buvo labai svarbus susigaudant, kad įvairių vokiečių valdžios institucijų pozicijos dėl Lietuvos ateities yra nevienodos. Atsirado tam tikra laisvė manevruoti. Pavyzdžiui, vokiečių kariškių pozicija buvo skeptiškiausia; pripažindami, jog lietuviai turi teisę į tam tikrą teritorinį darinį, jie Lietuvą traktavo kaip silpną, politiškai neišsivysčiusią šalį ir įsakmiai piršo karinę ir kitokias konvencijas su Vokietija“, – pasakoja profesorius ir akcentuoja, jog buvo institucijų, kuriose požiūris į Lietuvos ateitį buvo palankesnis.  

Lapkričio 26 d. Lietuvos Tarybos atstovai įteikė pro memoria generolui Erichui Ludendorffui. Dokumente rašoma, kad Taryba skelbia sutinkanti sueiti į tam tikrus ryšius su Vokietija, kai ši pripažins Lietuvos nepriklausomybę. Iškeltos sąlygos, jog konvencijos tarp Lietuvos ir Vokietijos bus sudarytos, jei Vokietija suteiks daugiau galių Lietuvos Tarybai ir jei bus pareikštas nepasitikėjimas vokiečių karinės administracijos šefu Lietuvoje Franzu Josephu Isenburg-Birsteinu.

L. Mažylio teigimu, papildoma paskata tolesnėms deryboms tapo lapkričio 29 d. Vokietijos kanclerio Georgo von Hertlingo kalba Reichstage, kai pažadėta, jog įvairios Vokietijos užimtos teritorijos galės paskelbti nepriklausomybę, tarp jų ir Lietuva. Dar po dienos, lapkričio 30-ąją, Lietuvos Tarybos atstovai įteikė Georgui von Hertlingui kreipimąsi su prašymu surengti privačią audienciją. Audiencija įvyko, ir G. von Hertlingas pažadėjo Lietuvai suteikti apsisprendimo teisę, o kitą dieną jau konkrečiai tartasi dėl Lietuvos nepriklausomybės deklaravimo aplinkybių ir Lietuvos ryšių su Vokietija. 1917 m. gruodžio 1 d. buvo sudarytas susitarimas, kurį pasirašė Lietuvos Tarybos atstovai Antanas Smetona, Jurgis Šaulys ir Steponas Kairys bei Vokietijos užsienio reikalų žinybos atstovas Rudolfas Nadolny.

„Jame minima, kad reikia skelbti Lietuvos valstybės nepriklausomybę etnografinėse žemėse bei sušaukti Lietuvos Steigiamąjį Seimą, kuris nustatys santykius su kitomis valstybėmis, – teigia prof. L. Mažylis. – Čia – labai svarbus paminėjimas apie Steigiamąjį Seimą, kurio šimtmetį minime šiemet“. Vokiečiai pateikė Lietuvos Tarybos atstovams svarstymui du nutarimų, datuojamų ta pačia gruodžio 1-osios data ir papildančių vienas kitą, projektus. Pirmąjį galima laikyti vienu iš Lietuvos nepriklausomybės deklaracijos prototipų. „Jame skelbiama, kad kuriama Lietuvos valstybė su etnografinėmis ribomis ir būtinomis ūkiniam vystymuisi korektyvomis. Vartojamas terminas „nepriklausomybė“, minimas Vilnius kaip Lietuvos sostinė, apibūdinama Steigiamojo Seimo funkcija. Antrojo nutarimo projekte išdėstoma, kad turi būti kaip galima greičiau užmegzti kuo glaudesni ryšiai su Vokietija ūkio, susisiekimo ir krašto apsaugos srityse“, – pasakoja L. Mažylis.

Gruodžio 6–7 d. Vokietijoje įvyko pasitarimas, kuriame dalyvavo Vokietijos valstybės valdžios ir kariuomenės vadovybės atstovai. Buvo nutarta, kad lietuviai turi priimti naują, pakeistą, su jais nederintą būsimos nepriklausomybės deklaracijos versiją. Į Lietuvą siunčiamas užsienio reikalų žinybos pareigūnas Kurtas von Lersneris, kad pasirūpintų tokios deklaracijos priėmimu.

Tuo tarpu Vilniuje gruodžio 6 d. vyko karštos Lietuvos Tarybos diskusijos dėl dviejų anksčiau minėtų nutarimų (rezoliucijų) projektų tekstų, kurios tęsėsi ir gruodžio 7 d. posėdyje. Diskusijas sukėlė konvencijų klausimas: atskirai buvo svarstoma bei priimama kiekviena Deklaracijos projekte numatyta konvencijų sutartis.

Galutinės derybos tarp vokiečių ir lietuvių buvo numatytos Kaune.

Gruodžio 8 d. nuspręsta, kad į Kauną turi vykti dalis Tarybos prezidiumo derėtis dėl nutarimų. Gruodžio 9 d. Lietuvos Tarybos atstovai Antanas Smetona, Jurgis Šaulys, Steponas Kairys, Justinas Staugaitis, Vladas Mironas ir Petras Klimas per Vievį, Kaišiadoris traukiniu išvyko į Kauną.

Kitą dieną – 1917 m. gruodžio 10-ąją – vyko, Petro Klimo žodžiais, „sunkios, sunkios prakaito pilnos derybos“, kurių pradžia buvo numatyta 9.30 val. Derybose dalyvavo Vokietijos užsienio reikalų žinybos atstovas Kurtas von Lersneris, Franzo Josepho von Isenburg-Birsteino adjutantas leitenantas Völckersas, archyvaras dr. Erichas Zechlinas, baronas kapitonas Freiherr Wilhemas von Gaylis, vokiečių ryšių palaikymo pareigūnas su Lietuvos Taryba Oberosto leitenantas Kügleris. „Lietuvių atstovai pasitikti pateikiant jiems gerokai trumpesnį būsimosios Lietuvos Tarybos deklaracijos tekstą, nei buvo sutarta Berlyne gruodžio 1 d.: nebelikę Lietuvos atstovų požiūriu esminių pozicijų – dėl termino „nepriklausomybė“, dėl Vilniaus kaip Lietuvos sostinės ir dėl Steigiamojo Seimo funkcijos“, – pristato prof. L. Mažylis. Jo teigimu, gana neplanuotai Lietuvos atstovams teko vėl pasitelkti visus diplomatinius įgūdžius, kad formuluotė dar kartą būtų pataisyta Lietuvos naudai ar jos sąlygos bent dalinai atitiktų Lietuvos nepriklausomybės siekius. Gruodžio 10 d. 19 val. vokiškame protokole trumpai konstatuojama, kad formulė yra priimta. „Galutinis derybų Kaune rezultatas – Lietuva tampa nepriklausoma su sostine Vilniumi, susieta su Vokietija konvencijomis (muitų, piniginė sąjunga, susisiekimo ir transporto), eliminuojant Steigiamojo Seimo funkciją. – apie vieną svarbiausių Lietuvai dokumentų pasakoja prof. L. Mažylis.  

Gruodžio 11 d. Tarybos posėdyje Vilniuje  deklaracija buvo priimta ir pasirašyta 19 jos narių, paskutinį, 20-ąjį, Prano Dovydaičio parašą prijungiant vėliau.

Kol Lietuvos Tarybos nariai posėdžiavo, gruodžio 11 d. Kaune likęs Užsienio reikalų žinybos atstovas K. von Lersneris telegrafavo į Berlyną, kad gruodžio 10 d. buvo sudaryta deklaracija su Lietuvos Taryba ir kad gruodžio 12 d. tikimasi gauti ją visų Lietuvos Tarybos narių pasirašytą. Kitą dieną, gruodžio 12-ąją, į Kauną vėl važiavo A. Smetona, J. Šaulys, S. Narutavičius, J. Smilgevičius, J. Vileišis ir A. Stulginskis. Nuvykus Lietuvos Tarybos nariams į Kauną, gruodžio 11 d. Deklaracija buvo perduota K. von Lersneriui. Gruodžio 12 d. 13.28 val. užsienio reikalų atstovas išsiuntė iš Kauno telegramą, jog jis gavo iš Lietuvos Tarybos nutarimą su 19 parašų. 

„Naujienos apie priimtą gruodžio 11 d. Deklaraciją nebuvo leista skelbti to meto laikraščiuose – ši žinia paskelbta tik tada, kai 1918 m. kovo 23 d. Vokietija paskelbė pripažįstanti Lietuvos nepriklausomybę 1917 m. gruodžio 11 d. Deklaracijos pagrindu. Gruodžio 11-osios Deklaracija buvo surašyta vienu egzemplioriumi ir 99 metams „atgulė“ Vokietijos Užsienio reikalų žinybos archyve Berlyne, kur ją ir suradau 2017 m. kovo 27 d. Buvo ir džiugios, ir sunkios minutės: štai prieš mane autentiškas dokumentas su originaliais Lietuvos Tarybos narių parašais… bet gi ne tas… O po keliolikos minučių pasimatė ir kitas – pats svarbiausias mums! – Dokumentas: Vasario 16-osios Aktas…“, – prisiminė L. Mažylis.

Parodoje eksponuojami ne vien archyviniai radiniai (Berlyno radinius vėliau papildė ir unikalūs radiniai Freiburge), bet ir to meto atvirukai su vietovėmis ir asmenimis, kurie leidžia geriau suvokti Lietuvos Tarybos veiksmus diplomatiniuose labirintuose su kaizerinės Vokietijos valdžios atstovais vardan geresnės Lietuvos valstybės ateities.

Virtuali paroda „1917 m. gruodžio 11 d. Deklaracija – žingsnis link Vasario 16-osios Akto“

(norėdami padidinti – spauskite atskirai ant kiekvieno eksponato)

Nuotraukos autorius Emil Bieber. Autorinės vaizdo teisės priklauso Lietuvos nacionaliniam muziejui. Vaizdas – iš internetinės Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnio „Lietuvos Taryba“
  https://www.vle.lt/Straipsnis/Lietuvos-Taryba-16047#articleImages-4
  Vaizdas iš knygos „Bilder aus Litauen im Auftrage des Chefs und unter Mitarbeit zahlreicher Herren der Militärverwaltung Litauen bearbeitet von R. Schlichting und Leutnant d. L. Osman. Kowno [Kaunas] : Kownoer Zeitung, 1917.
   Bundesarchiv Bild 183-R41125, Erich Ludendorff, Allgemeiner Deutscher Nachrichtendienst – Zentralbild (Bild 183). Nuotraukos autorius Emil Bieber, 1914. https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Bundesarchiv_Bild_183-R41125,_Erich_Ludendorff.jpg
  Atvirutė. Leidėjas J. Ch., W.
PA AA RZ201 R21710 000029 ir PA AA RZ201 R21710 000030
PA AA RZ201 R21710 000029 ir PA AA RZ201 R21710 000030
Autorius nežinomas – Kaveh. (Organ der persischen Nationalisten). (Nachdr. d. Ausgb. Berlin-Charlottenburg, 1916-1921 in 1 Bd. Teheran, 1977. https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/e/e1/Nadolny.jpg
Nuotraukos autorius nežinomas. ONAR, 2006-04-26; Um 1800 – Band II, Verlag F. Bruckmann Munchen, 1908.
Bescheinigung. PENN Ms. Coll. 1243, b. 2, f. 6.
Atvirutė. Leidėjas Kahan and Co., G. m. b. H., Berlin Sw. 48, Friedrichst. 16.
  (2017-12-11 Nr. 140-(5441)-IS1-7907)
(2017-12-11 Nr. 140-(5441)-IS1-7907)
(2017-12-11 Nr. 140-(5441)-IS1-7907)
Nuotraukos autorius nežinomas. Büro des Reichstags (Hg.): Reichstags-Handbuch 1920, I. Wahlperiode, Verlag der Reichsdruckerei, Berlin 1920. https://de.wikipedia.org/wiki/Kurt_von_Lersner#/media/Datei:LersnerKurtvon.jpg
Petras Klimas, Lietuvių vargų ir linksmybių chronika nuo 1915 m. gruodžio mėn. 1 d. ligi 1919.I.19 d. : [dienoraštis]. Vilniaus Universiteto Rankraščių skaitykla (F118-518), F118-Lituanika. 1894-2014. Skaitmenizuotas vaizdas priklauso Vilniaus universiteto Rankraščių skaityklai. https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos:VUB01_000991362#00394

Petras Klimas, Lietuvių vargų ir linksmybių chronika nuo 1915 m. gruodžio mėn. 1 d. ligi 1919.I.19 d. : [dienoraštis]. Vilniaus Universiteto Rankraščių skaitykla (F118-518), F118-Lituanika. 1894-2014. Skaitmenizuotas vaizdas priklauso Vilniaus universiteto Rankraščių skaityklai. https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos:VUB01_000991362#00394
PENN Ms. Coll. 1243, b. 3, f. 6.
Hauptstaatsarchiv Stuttgart, Gu 117 Bu 848
Hauptstaatsarchiv Stuttgart, Gu 117 Bu 848

Atvirutė. Leidėjas A. Ratz. Kowno, Kochstr. 2. Druck vom B. V. Berlin. Nachdruck verboten.
Staatsbibliothek zu Berlin. Preußischer Kulturbesitz. Das Zeitungsinformationssystem ZEFYS. „Norddeutsche Allgemeine Zeitung“, 1918 m. kovo 24 d., Nr. 153 [57], 1 p.
http://zefys.staatsbibliothek-berlin.de/index.php?id=dfg-viewer&set%5Bmets%5D=http%3A%2F%2Fcontent.staatsbibliothek-berlin.de%2Fzefys%2FSNP28028685-19180324-0-0-0-0.xml