loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Ekranizuota savaitė metų pabaigai: viltys dėl Baltarusijos gerovės ir laisvės nuo viruso

Dienoraštis

Gruodžio 14–20 dienos, 2020 metų 51 savaitė

Ekranizuota savaitė metų pabaigai: viltys dėl Baltarusijos gerovės ir laisvės nuo viruso

Savaitės darbotvarkėje sausakimša, visko daug, įvykiai neša! Temos persipina pačiomis įvairiausiomis, bet yra vis atsikartojančių: vakcinos, biudžetas, Baltarusija, Brexit… Po to rodausi  televizijoje, kalbu per radiją! Bus renginių, konferencijų ir paskaitų. Apie viską plačiau skaitykite žemiau.

Gruodžio 14 d., pirmadienis.

Taip, Brexit vis dar darbotvarkėje. Buvo keli britų išstojimo scenarijai: susitarus su ES arba be susitarimo. O dabar atsirado ir trečiasis scenarijus – tarsimės toliau! Asmeniškai, manęs britų argumentai neįtikina. Juk pats didžiausias iššūkis – kaip vyks prekyba. Pono Džonsono pasakymas, kad „prekiausime taip, kaip, pavyzdžiui, su Australija“ yra, deja, apgaulingas. Norint pradėti prekiauti, reikia susitarimo dėl taisyklių, o juk kaip tik nieko nėra sutarto. Susitarimo paieškos nukeliamos į neapibrėžtą ateitį. „Prekiauti panašiai kaip su Australija“ turi būti pasiruošimas muitinėse, reikia parengtų pasienio postų… O ar visa tai yra?!

(Ingram Pinn/Financial Times). “Brexit”

Per šiandienos Tarptautinės prekybos komiteto (INTA) posėdį vėl konstatuota, kad siekio bendradarbiauti trūksta kaip tik iš Britanijos pusės. Frakcijos posėdyje raginome vieni kitus rodyti pakantumą ir tikėtis geriausio. Mūsų koordinatorius pastebėjo: ,,Jaučiamas bendras visų nuovargis ir pasipiktinimas esama situacija, tačiau Komisija yra ten, kur yra… Nereikėtų jos kaltinti. JK atitinkamai nebendradarbiauja“. Sunkiausia bus verslui prisitaikyti prie naujų sąlygų. Bet galima pasvarstyti ir kitaip: verslas turėjo galimybę pasiruošti per 4 metus… Būta ir uždarų posėdžių, o juose diskutuota apie dar kitus uždarus posėdžius, iš kurių privalėtume gauti išsamius dokumentus, bet negauname. Penktadienį greičiausiai balsuosime dėl nepaprastosios padėties priemonių, kurias pasiūlė EK. Gali būti, kad šiemet daugiau dėl Brexit balsuoti ir nebereikės. Reikėtų balsuoti, jei būtų pasiektas susitarimas: jį tektų ratifikuoti. Reikėtų ir rezoliucijos, jei derybos baigtųsi be rezultatų, ir įvyktų „kietasis nusileidimas“. O gali būti ir taip, kad derybos tiesiog toliau tęsis… tada Europos Parlamente nebūtų dėl ko ir balsuoti!

Frakcijos posėdyje Manfredas pradėjo apibendrindamas savaitės darbus ir lūkesčius: ,,Šie metai Europai nebuvo geri. Tikėkimės, kad kiti bus geresni. Rytoj susitiksime su Sacharovo premijos laureatais. Vakcinų strategija irgi darbotvarkėje. Šią savaitę turime įvertinti Tarybos posėdį, balsuosime dėl DFP ir sąsajų su teisės viršenybe, aptarsime 2021-ųjų biudžetą“.

Neeiliniame Vystymosi komiteto, Užsienio reikalų komiteto ir Žmogaus teisių pakomitečio posėdyje: „Baltarusių tauta kovoja dėl laisvės, garbės ir demokratijos. ES toliau sieks, kad Baltarusijoje būtų nutrauktas smurtas, paleisti politiniai kaliniai ir kad vyktų demokratiniai rinkimai“.

V. Tsepkalo pasakoja apie moterų laikymo kalėjime sąlygas: ,,15 žmonių miega pamainomis vienoje kameroje. Nėra kur praustis. Daug suserga, o medicinos priežiūros jokios. Yra įgrūdama į  kameras, kuriose galima tik stovėti…“ Baltarusijoje protestai vyksta jau virš keturių mėnesių. Delegacijos koordinatorius: ,,Baltarusių opozicija dabar reprezentuoja milijonus žmonių norinčių laisvės. Tikiuosi, kad vieną dieną susitiksime su sveika ir laisva Baltarusija. Solidarumas vieną dieną laimės. Mums reikia atrasti dar daugiau būdų, kaip prisidėti, kaip priartinti Baltarusiją prie jos tikslo atgauti laisvę“.

O štai Lietuvoje paskelbiamos naujos karantino sąlygos, galiosiančios iki sausio 31-osios. Be konkretaus reikalo negalima bus keliauti iš savivaldybės į savivaldybę. Policija imsis griežtų priemonių.

NETEKTIS. Lygiai prieš 17 metų mirė mano Tėvas.

Gruodžio 15 d., antradienis.

Baltarusijos tema EP šiuo metu dominuoja. Rytoj Baltarusijos demokratinei opozicijai bus įteikta Sacharovo premija. Žinome, jog baltarusių tauta nori eiti demokratiniu keliu, o už tai vien tik sulaikymai, kankinimai… Vakar jungtiniame komitetų posėdyje susitikome su premijos laureatėmis ir laureatais, tais žmonėmis, kurie nėra įkalinti nusikalstamo dabartinio režimo.

Mūsų frakcijos Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komiteto atstovų pasitarime, kaip įprasta, aptarėme COVID-19 padėtį. Užsikrėtimų Čekijos Respublikoje, Nyderlanduose, Vokietijoje (taip pat ir Lietuvoje) daugėja. O, pavyzdžiui, Airija turi labai protingą strategiją ir dabar ten užsikrėtusiųjų skaičius yra mažas. „BioNTech / Pfizer“ turi tik 50 milijonų vakcinų visam pasauliui. Turėsime palaukti, kol jie galės pagaminti daug daugiau. Pasitarime iškėliau klausimą ir dėl Astravo AE, kurios veikimas asocijuojasi su ekologine katastrofa. Atkreipiau dėmesį į peticiją, aptartą Peticijų komitete, dėl aplinkos ir branduolinės saugos įstatymų pažeidimo atominėje elektrinėje Baltarusijoje. Paprašiau skubiai imtis tolesnių veiksmų dėl šios peticijos ENVI komitete, galbūt kartu su Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE) komitetu.

Apsilankiau tuščiame savo biure Kaune. Įsiamžinau fotografijoje prie vėliavos, prie kurios šiemet įvyko ne vienas renginys Baltarusijos tema. Įkūrėme EP Baltarusijos draugų grupę. To tikrai reikia. Bus galimybė kalbėti be jokių apribojimų, atvirai išsakant ką norima pasiekti, ko tikimasi. Baltarusijos atstovas: ,,Jūsų frakcija mums yra labai svarbus instrumentas, palaikantis mus kovoje už demokratiją. Kiti metai taip pat nebus lengvi, tačiau kovosime toliau. Mums reikia jūsų kaip pagrindinių kovos sąjungininkų“. EP atstovas: ,,Mes su jumis ir už jus! Esame čia, kad padėtume jums pereiti prie demokratijos. Tokia yra viltis ir svajonė“.

Savo kabintete Kaune. Už nugaros – Baltarusijos istorinė vėliava

Gruodžio 16 d., trečiadienis. Šiandien daug kartų buvo ištarti žodžiai – visi, visų, visiems. O man to ir užtektų, to vieno žodžio ,,visiems“! (Nes) Tai ir apie politines teises, ir ne tik apie jas. Tai – Lietuva prieš 100 metų (politinės teisės visiems įtvirtintos Vasario 16-osios Akte), tai – ir Baltarusija šiandien. Karšta tema dar ir apie vakciną nuo COVID-19, liečianti visus ir Lietuvoje, ir Europoje, ir visame pasaulyje. Jos irgi turi pakakti VISIEMS!

Per dieną EP vyksta kone per dešimt renginių. Į kai kuriuos laimingu būdu pavyksta įsijungti aktyviai, o kur dar vykstantys nuotoliniai susitikimai Lietuvoje… Šiandien esu pakviestas į naujojo Seimo komitetų posėdžius ir į labai įdomų nuotolinį renginį Panevėžio bibliotekoje apie iškilias to krašto moteris! Dabar, kaip ir prieš 100 metų – iššūkiai joms gana panašūs. Renginį organizavo Panevėžio švietimo centras ir Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka. Tai jau IV konferencija (šįkart nuotolinė). Programoje: Elenos Mezginaitės poezijos skaitymai, pranešimai apie skulptorę Mariją (Miną) Dilon, aktorės Unės Babickaitės-Graičiūnienės ryšių su Panevėžiu ir Matu Grigoniu fragmentai, kiti įdomūs pristatymai. Malonu būti pakviestam tokiame renginyje. Tema išties kilni – moterų vaidmuo. EP šis klausimas aptariamas itin dažnai. (Ironizuoti šioje vietoje lyg ir būtų negražu, bet kad ir dabartinė Lietuvos Respublikos Vyriausybė vis dar Europai „neįtinka“, dar juk lyčių balansas nestabilus… Ministrė Pirmininkė turėtų „užsiskaičiuoti“ už penkis „paprastus“ ministrus – bet ne!) Ir jau visai man neaišku, kaip taip sutampa, kad prieš šimtmetį dvi pačios rimčiausios politikės moterys buvo kilusios nuo Panevėžio: Felicija Bortkevičienė – nuo Krekenavos, o Gabrielė Petkevičaitė-Bitė nuo Smilgių.

EP pirmininkas D. Sassoli per plenarinę sesiją Briuselyje Baltarusijos opozicionierių grupei įteikė 2020 m. Andrejaus Sacharovo premiją už minties laisvę. Priimdama premiją S. Cichanouskaja pasakė: „Kiekvienas baltarusis, dalyvaujantis taikiame proteste prieš smurtą ir neteisėtumą, yra didvyris. Kiekvienas iš jų yra drąsos, atjautos ir orumo pavyzdys. Baltarusiai nuo rugpjūčio 9-osios rinkimų protestuoja kiekvieną savaitę dėl savo ir kitų ateities. Jie protestuoja už baltarusių, europiečių, jūsų ir mūsų laisvę bei orumą. Be laisvos Baltarusijos ir Europa nėra iki galo laisva. Prašome Europos ir viso pasaulio paremti Baltarusijos žmones“.

Briuselyje Baltarusijos opozicionierių grupei įteikta 2020 m. Andrejaus Sacharovo premija už minties laisvę

Tarp visų kitų svarbių temų, šiandien Liudvigo van Bethoveno 250 gimimo metinių minėjimas. „Patetiškas, bravūriškas“… Neoficialaus Europos himno (ar kaip tik oficialaus?!) autorius. Maestro gyvas muzikoje per amžius.

Gruodžio 17 d., ketvirtadienis.

Metų pabaigai – įtempti biudžeto svarstymai ES ir Lietuvoje.  Vakar EP didele balsų dauguma pritarėme sutartajai ES septynerių metų biudžetinei perspektyvai. Kartu su Atsigavimo fondu tai didžiausia istorijoje suma – 1,8 trilijonai eurų. Mano frakcija parodė daug iniciatyvos, gausiai prisidėjo prie programos „ES – sveikatos labui“ finansavimo (lėšų patrigubėjo), daugiau lėšų teks ir moksliniams tyrimams. Keičiasi kai kurie esminiai biudžeto principai – atveriama galimybė skolintis (tačiau juk ir grąžinti reikės…) Europiniai susitarimai daro įtaką, kelia diskusijas dėl Lietuvos biudžeto.

Laikotarpis nepaprastai sudėtingas. Gerai, kad prioritetu laikoma žmonių sveikata, o pandemijos pasekmėms įveikti skiriamas beveik milijardas! Taigi prioritetai sudėlioti, bet iššūkių Europos ir Lietuvos mastu netrūks tikrai. O kaip psichikos sveikata? Visos visuomenės psichologinė sveikata taip pat silpsta… Rytiniame Seimo posėdyje šįryt kaip tik vyko diskusija apie tai. Žmogus gali atlaikyti viską, kam mato prasmę. Todėl ir dabar svarbu tinkamai pagrįsti, kodėl turime likti namie, paaiškinti, kad turime būti sąmoningi ir vieningi. ,,Vadiname tai atvejais, bet tai ne atvejai, o žmonės“, – kalbėjo ministras A. Dulkys.

O aš pasiryžau drąsiam žingsniui – papasakoti Kalvarijos gimnazistams apie tarpukario Lietuvos istoriją. Ne tik apie Vasario 16-osios Aktą (šiuo klausimu aš labai drąsus), bet visą istorijos tarpsnį iki pat Antrojo pasaulinio (gimnazistai paklausė dar ir apie pokarį). Iš tiesų, tai teko kalbėti daugiau negu dvi akademines valandas be pertraukos. Na, ir ką gi, atrodo, pavyko tuos jaunus žmones sudominti! Klausimų gavau parengtų ne juokais: apie politikos raidą, tarptautinių santykių būklę (tai man pavyko atsakyti sklandžiai). Po to netikėtai ėmė ir paklausė: „Profesoriau, o kokiais žemės ūkio produktais tarpukariu daugiausiai prekiavo Lietuva?” Ak! O aš taigi ne žemės ūkio ekspertas! Na, taip, dabar EP posėdžiauju Tarptautinės prekybos komitete, bet ten mes nesvarstome prekybinių santykių istorijos. Tai teko ryžtis atsakinėti iš to, ką žinau. Sakau: „Žąsimis, bekonu, sviestu. Jei ką – papildykit…“. Niekas nepapildė. Ką gi, dėl visa ko pasitikslinau paskui pats. Pasirodo, pirmiausiai reikėjo paminėti sviestą, paskui bekonus. Žąsis turbūt tik po to. O, dar reikėjo nepamiršti cukraus (Lietuvoje buvo net trys cukraus fabrikai). Taip pat buvo galima paminėti ir linus, nes pagal jų produkciją Lietuva buvo antroji Europoje po Lenkijos.

Gruodžio 18 d., penktadienis.

Šiandien interviu ,,Žinių radijo“ laidoje „Europarlamentaro požiūris“ kalbėjau apie vakcinas ir kaip galvojame grįžti prie normalaus gyvenimo. Neišsigąskime, tai tik skiepas! Jo tuoj sulauksime. Nuo gruodžio 27 dienos ES pradės skiepyti savo piliečius (taigi ir mus, tačiau pirmenybė medikams), o iki to laiko Europos vaistų agentūra turi patvirtinti tą ,,BioNTech / Pfizer“ vakciną. Turime realias sutartis su šia, su dar penkiomis, o nuo vakar ir su septintąja vaistų kompanija. Kodėl britai jau skiepija žmones, o Lietuvoje (ir dar 26 valstybėse) skiepys tik tuoj? Trumpai atsakyti ne taip paprasta. Žemiau patalpinu nuorodą, kviečiu paklausyti: https://www.ziniuradijas.lt/laidos/europarlamentaro-poziuris/ar-skiepai-nuo-koronaviruso-leis-sugrizti-prie-ankstesnio-gyvenimo?video=1&fbclid=IwAR1pB7Z6H-E_5WA6NtLehwVU34QMF9MWLHrI7D1TaqCfwlMBAPhaRWVGIZ8

Pexels.com, Artem Podrez nuotr.

Gruodžio 19 d., šeštadienis.

Galima vėl leisti sau pasijusti mokslininku – pasinerti į seniai, prieš 100 metų gyvavusias įvykių detales… Kažkada iš Vokietijos archyvų prisivežta šitiek įdomybių! Ir vis „nebūdavo tam laiko“. Tai va, dabar laiko kartais ima ir atsiranda!

Gruodžio 20 d., sekmadienis.

Nacionaliniai ekumeniniai maldos pusryčiai Prezidentūroje. Viskas per nuotolį. Pakviesti buvo protestantų, stačiatikių, katalikų hierarchai. Nepamiršti ir medikai! Vakare užplūsta nauja dramatiškų žinių banga: Pietų Anglijoje įsisiautėjo mutavusi COVID-19 atmaina. Skrydžių iš Didžiosios Britanijos nepriima Belgijos, Nyderlandų, Baltijos šalių oro uostai.

Nuo rytojaus – ,,Žalioji” Europos Parlamento savaitė: posėdžių nenumatoma.