loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Mūsų laisvės dienos, metai karantino ir žinios apie vakcinas

Buvau paskiepytas nuo COVID-19 infekcijos!

Dienoraštis

Kovo 8–14 dienos, 2021 metų 10 savaitė

Ne, nenorėk ramybės,|
Jos kaina visai nedidelė.

Vytautas Onaitis. Nerimo pasakos, Eilėraščiai, Vilnius, ,,Vaga”, 1971. Knygos kaina 71 kapeika. Autorius buvo miręs prieš 3 metus, išgyvenęs 28-erius. Geležinėje užrakinamoje dėžutėje paliko daugybę neskelbtų eilėraščių, surašytų bloknotuose, popieriaus skiautelėse, žinybinių blankų švariose pusėse. Pasirodo, buvęs poetu… Prieš 50 metų investavau tą 71 kapeiką, įsigydamas leidinį. Pasiskaitau vis iki šiolei.

Kovo 8 diena, pirmadienis.

„Ar tau ši šventė svarbi?“ – kartais paklausiu, kai Kovo 8-ąją kalbuosi su kokia nors moterimi. Šiemet susipratau paklausti gal tik kokius 2 kartus… O mano žmona tiek ilgai šventė, kad net sriuba jai atšalo! (Šventimas pasireiškė tuo, kad telefonu atsakinėjo į sveikinimus. Pagaliau ir aš neatlaikiau spaudimo ir nupirkau jai latviškų saldainių. Tepasidžiaugia. Juk vis tiek ėjau į parduotuvę maisto. Taip darau kartą per savaitę. Šiandien ėjimas apsipirkti sutapo su Kovo 8-ąja – ir puiku!)

O jei rimčiau – tai šiemet su komanda sugalvojome ir įvykdėme „nesveikinimų“ su Kovo 8-ąja planą. Surašėme grubų, nemandagų tekstą apie tai, kaip Baltarusijos politinis režimas laiko įkalinęs šimtus politinių kalinių, tarp jų – daugiau kaip šimtą moterų. Išsiuntinėjome tą laišką akademinei bendruomenei į Baltarusiją, Rusiją bei Ukrainą, taip pat ir Baltarusijos valdžios institucijoms bei diplomatinėms atstovybėms. Siekiu atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta čia pat už Lietuvos sienos. Baltarusijoje moterys suimamos, kalinamos ir teisiamos dėl savo pilietinės pozicijos, politinių pažiūrų, demokratinių siekių… O Kovo 8-oji juk solidarumo diena! Toleruoti šių Baltarusijos valdžios veiksmų negalime. Raginu Baltarusijos valdžios institucijas nutraukti bet kokį žiaurų baudžiamąjį persekiojimą, pažeidžiantį pagrindines žmogaus teises bei nedelsiant besąlygiškai paleisti visas per pastaruosius septynis mėnesius neteisėtai sulaikytas moteris. Ir politinius kalinius vyrus, žinoma!

Šią savaitę – plenarinė EP sesija. Daug balsavimų. Pritariame Europos sveikatos programai. Nepritarti neįmanoma. 5,1 milijardo bus galima protingai panaudoti tikrai reikalingiems dalykams. Pateikiau apie tai savo balsavimo išaiškinimą.

Kovo 9 diena, antradienis.

Rytoj sukaks lygiai metai dviejų įvykių: pargrįžau iš Briuselio, ir paskutinį kartą nuo tol naudojausi visuomeniniu transportu. Nuo tada po Lietuvą (nes už Lietuvos ribų per tuos vienerius metus taip ir neišvykau) keliavau tik pėsčias, dviračiu arba nuosavu automobiliu. Begalvojant, kaip rytoj reikės tas įsimintinas metines paminėti, pykšt, – ir į mano ir mano žmonos telefonus ateina žinia: mane ir žmoną kviečia skiepytis nuo COVID-19! Jau rytoj, kovo 10-ąją. Mistinių sutapimų serija: skiepysiuosi Kovo 11-osios išvakarėse Kovo 11-osios gatvėje…

EP plenarinėje sesijoje – rezultatų paskelbimas, diskusijos, o radijuje – mano interviu apie ES pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo kūrimą ir „EU4Health“ („Europos Sąjunga – sveikatos labui“) programą. Patvirtinus pastarąją, ES žengia svarbų žingsnį bendros sveikatos apsaugos link. Programa skatins dalintis informacija tarp valstybių, stiprinti sveikatos sistemų skaitmeninimą. Kartu džiaugiuosi ir dėl to, kad programa skirta spręsti vaistų bei gydymo prieinamumą, jo kokybės suvienodinimą ES šalyse. Taip pat „ES – sveikatos labui“ apims ir man asmeniškai itin svarbias temas: kovą su nepasitikėjimu skiepais bei ES planą kovoje su vėžiu. Galutinis programos biudžetas – 5,1 mlrd. eurų. Būtent šią sumą dar pernai metų lapkritį suderėjo Komisija, Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas. Mes, Europos Parlamento nariai, nedvejodami jai pritarėme, juk dar pernai liepą atrodė, kad bus skirta triskart mažesnė suma…  Dabar užduotis bus valstybėms narėms, jos turi įsivertinti savo poreikius, rengti paraiškas ir pasinaudoti šia galimybe. Ji gali būti puikiu įrankiu spręsti dabarties ir ateities iššūkius, apsaugoti žmonių sveikatą.

Kovo 10 diena, trečiadienis.

Dveji svarbūs, mano nuomone, balsavimai: ES pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo kūrimas ir išsamaus patikrinimo prievolė ir įmonių atskaitomybė. Dėl abiejų pateikiu savo balsavimo išaiškinimus. Skatindami savo industriją mažinti anglies dioksido emisijas, privalome ją apsaugoti nuo nesąžiningos konkurencijos ir apmokestinti importą iš mažiau klimato atžvilgiu ambicingų valstybių. Taip pat mechanizmas padės užkirsti kelią gamybos perkėlimui už ES ribų taip nutekinant emisijas kitur ir išvengiant ES reikalavimų. Pritariau tvirtai ELP pozicijai pasipriešinti staigiam Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) panaikinimui ir nemokamų leidimų laipsniškam panaikinimui, kuomet pradės veikti naujasis mechanizmas. Turime atlikti išsamų poveikio vertinimą ir įsitikinti, kad taip nepakenksime įmonėms, tačiau tuo pat metu privalome užtikrinanti, kad emisijos nebūtų apmokestinamos dvigubai, arba, kad nesuteiktume ES pramonei dvigubos apsaugos. 

O išsamaus patikrinimo prievolė ir įmonių atskaitomybė – įrankis, kuris ateityje galėtų būti pasitelktas tvarių tiekimo grandinių užtikrinimui, siekiant išvengti neigiamo poveikio žmogaus teisėms, aplinkosaugai ir geram valdymui. Vis dėl to, kadangi Europoje dominuoja mažos ir vidutinės įmonės – jos atstovauja net 99 proc. viso ES verslo – naujos priemonės turi būti priimamos ypač atsakingai, kad neužkrautų papildomos administracinės naštos bei nesukeltų nepagrįstų kaltinimų. Manau, kad yra būtina sukurti realistišką ir nuoseklų mechanizmą, kuris būtų pritaikomas proporcingai ir racionaliai. Tad prioritetas turėtų būti teikiamas toms įmonėms, kurios dirba su rizikingiausiais sektoriais. Įpareigojimas visoms įmonėms, neatsižvelgiant į dydį ar sektorių, kuriame  jos dirba,  laikytis išsamus patikrinimo – perteklinis ir nereikalingas. Tikslai, kurių ja siekiama yra neabejotinai svarbūs, tačiau turi būti pasiekti apgalvotai.

Tarp tų balsavimų susėdame su žmona į savo „Toyota“ ir nulekiame į Ledo rūmus pasiskiepyti nuo COVID-19. Skiepijimo procesas suorganizuotas pavyzdingai, o mano prašymas, kad žmonai leistų mane skiepijamą pafilmuoti, seselėms kažkodėl sukelia juoką. Bet jos neprieštarauja. Turbūt suvokia viešųjų ryšių svarbą. Tam atvejui aš specialiai esu apsivilkęs „Žalgirio“ spalvos marškinėlius. (Leidžia!) Ir toji skiepijimo scena suvaidins svarbią edukacinę reikšmę: ji primins, kad nereikia bijoti skiepų! 

Taigi kovo 10-oji – gera diena! Kartu su dar bene 10 tūkstančių Lietuvos gyventojų (kol kas tai – dienos skiepijimosi rekordas) mudu su žmona gauname pirmąjį ,,Astra Zeneca“ vakcinos skiepą. Kelios Europos Sąjungos šalys nusprendė laikinai sustabdyti šios vakcinos naudojimą, bet Lietuva to nedarys. Ir teisingai. Britai ja skiepijasi nė neklausinėdami. Šalutiniai reiškiniai? Bet gi kiekviena vakcina juos gali sukelti. Kitas skiepas negreitai? Teks laukti ir tikėtis sulaukti.  

Be to, šiandien pasirašyta deklaracija dėl Europos ateities konferencijos. Ji įpareigos ES institucijas pagal savo kompetenciją „įsiklausyti į europiečius ir įgyvendinti konferencijos rekomendacijas“. Bus leidžiama pradėti veiklą tariantis dėl būsimų ES pokyčių, stiprinant Europos solidarumą. Na, apie tai dar bus progų padiskutuoti. Po 20 metų bus ir galimybė man vėl visiems priminti 2001-ųjų Laekeno deklaraciją. Po 20 metų – tos pačios problemos?

Kovo 11 diena, ketvirtadienis. Prieš trisdešimt vienerius metus sulaukėme Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą skelbiančių žodžių: ,,Nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė“. Tą kelią iki Kovo 11-osios atsimenu puikiai. Sąjūdžio laikais jautėmės vieningi, pilietiški, drąsūs. Šiemet minėdami Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo tęstinumą, prisimename ir įvykį, kuriuo įtvirtinome savo demokratiją – pirmojo Lietuvos istorijoje referendumo 30-ąsias metines. Laisvė suteikė mums galimybę prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Dėl to turime būti amžinai dėkingi. Bet nenustokime domėtis ir apie tai, kas vyksta už Lietuvos sienų. Remkime ir palaikykime kitų tautų demokratinius siekius. Tautos laisvės ambicija yra nuolatinis procesas, kurio dalis esame ir dabar. Tokia jau ta nesustojanti demokratijos kelionė. Turime puikų pavyzdį, kaip prieš tuos visus metus nepritrūko ryžto siekti Lietuvos laisvės. Taigi, sveikindamas su Nepriklausomybės atkūrimo diena, palinkiu, kad ryžto nepritrūktų ir dabar, vis kuriant savo valstybę!  

Kovo 11-oji Lietuvoje – šventė, mums Europos Parlamente – nauji balsavimai. O štai Europos vaistų agentūra patvirtino dar vieną „Johnson & Johnson“ vakciną.

Kovo 12 diena, penktadienis.

Tautai rūpi, kaip aš jaučiuosi po skiepo. Gal jie tikisi išgauti ką nors išskirtinio apie šalutinį poveikį? O aš jaučiuosi visai normaliai. Net neįdomu. Tiesa, lakstant prieš vėją dviračiu Nemuno tiltais, manęs vos neįpūtė į upę su visu dviračiu ir visais kūne pradėjusiais formuotis antikūnais. Būtų buvusi netektis. Niekas taip ir nesužinotų, ar toji ,,Astra Zeneca“ efektyviai mane apsaugojo… O aš taigi tikiuosi, kad per kažkiek savaičių jau ir pirmasis skiepas apsaugos. Iš Didžiosios Britanijos yra atėję žinių apie visą populiaciją apimančius tyrimus. Akivaizdžiai mažėja hospitalizacijų dėl COVID-19 skaičius. Vadinasi, jei susergama, tai kur kas lengviau. Bet gal tų hospitalizacijų mažėja dėl efektyvaus karantino? Ar vis dėlto masinio skiepijimo (Škotijoje jau paskiepyta 97 proc. mano bendraamžių ir vyresnių)? Ar ir dėl to, ir dėl to? O Lietuvoje paskiepytas turbūt kas dešimtas.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komiteto susitikime konstatuojama, kad daugelyje ES šalių užsikrėtimų atvejų skaičiai, deja, vis auga. P. Liese: ,,Smagu, kad jau paskiepyta didelė dalis pagyvenusių žmonių. Vakar Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba pranešė, kad ES patvirtinta ,,Johnson & Johnson“ vakcina. Europoje gaminama daugybė vakcinų ir jos, be kita ko, eksportuojamos. JK, Kanada, Meksika gauna vakcinas iš ES. O JAV uždraustas vakcinų eksportas. Ir JK vis dar turi eksporto apribojimus…“ Pirmosios šios vakcinos siuntos Lietuvą turėtų pasiekti balandžio pabaigoje. 

Nuotoliniu būdu susitinku su „Erudito“ licėjaus moksleiviais. Pasakoju apie visas tris Valstybės šventes: Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 9-ąją. Įdomiai pasikalbame. Vienas moksleivis ima ir paklausia tiesiai, ar gavau kokių nors premijų už Akto suradimą? Net suglumau. Ar atsisakiau milijono – tai klausinėdavo beveik visi, ir atsakymas būdavo paprastas: atsisakiau. O dabar klausimas skambėjo kitaip. Bet gi iš tiesų tai premiją gavau – kaip mokslininkas. Taip pat ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžių, ir Kauno Garbės piliečio apdovanojimą. Ar tuos savo gautus apdovanojimus man dera visur minėti? Na, šiame dienoraštyje paminiu!

Kovo 13 diena, šeštadienis.

Reikia kuo nors nudžiuginti dukros šeimą. Juk rytoj – Pusiaugavėnis. Tai tegu visi tie mūsų vilniečiai – dukra, žentas ir abi anūkės – Verbų sekmadieniui artėjant, gauna paštomatu siuntinį, kuriame bus įdėta verba. Pagaminta, žinoma, Vilniuje. Mat, mano biure Kaune šiuo metu vykdomas eksperimentas. Kiekvieno komandos nario, kai jis ar ji apsilankys biure „gyvai“, laukia įspūdinga vilnietiška verba iš Kaziuko mugės. Taip, pagal nykstantį verbų skaičių biure, bus galima stebėti karantino „švelnėjimą“, nes šiuo metu visi dirbam griežtai nuotoliniu būdu ir biure lankomės tik būtiniausiais atvejais. 

Kovo 14 diena, sekmadienis.

3,14. ,,Trys keturiolika” savaitgalis. Kažkada posakis ,,viens, du, trys” pavirto į ,,trys – keturi”, o dar vėliau (mano laikais turbūt) – į ,,trys keturiolika”. Ši gana naujai kalendoriuje atsiradusi paminėtina diena – ne todėl, o dėl sutapimo su skaičiumi ,,pi”. Skaičiaus ,,pi” išraišką dešimtainėje sistemoje buvau išmokęs aukštosios matematikos studijų pirmajame kurse, kai ,,į galvą nelindo” sunkiosios teoremos. Na, norėjosi išmokti ,,nors ką nors”… O toji išraiška – 3,1415926538979323… ir taip toliau. Kodėl vadinasi ,,pi”? Europos Parlamento graikai ir kipriečiai atsakytų lengvai: graikiška ,,pi” raide prasideda žodis ,,perifereja“, t. y. apskritimas, o juk „pi“ besąs apskritimo ilgio ir skersmens santykis. T. y., „tiesiai greičiau, nes aplink – triskart ilgiau“. Įsiminti lengva. Ne veltui sakoma, kad matematinis mąstymas artimas poetiniam.

Ir aš, niekingas sutvėrimas,

Apdujęs nuo žvaigždžių didžiulės tuštumos

Kaip paslapties pavidalas ir pasekėjas

Save aš pajutau

Gryniausia prarajos dalim

Basčiaus su žvaigždėmis,

O vėjyje širdis man tirpo.

Čia vėl Onaitis.

Gero savaitgalio likučio ir geros naujos savaitės!