loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

EP narys prof. Liudas Mažylis: „ES ir Rytų Partnerystės šalių ryšiai – seni kontekstai, nauji iššūkiai“

Kitą savaitę, balandžio 19–20 dienomis, vyks „Euronest“ Parlamentinės asamblėjos tarp Europos Parlamento ir Rytų Partnerystės šalių parlamentų posėdis. Jis vyks po pusantrų metų.

Devintajame, šįkart virtualiame, „Euronest“ susitikime bus analizuojamos įvairios ES Rytų partnerėms šalims – Armėnijai, Azerbaidžanui, Sakartvelui, Moldovai ir Ukrainai – svarbios temos.. Bus aptariama švietimo ir ekonomikos sinergija, demokratijos procesų stiprinimas, gyvenimo kokybė ES Rytų partnerystės šalyse, dabartinė situacija Baltarusijoje, energetikos iššūkiai, ES Rytų partnerystės atsigavimo, atsparumo ir demokratizavimo perspektyvos COVID-19 pandemijos akivaizdoje.

Bendradarbiavimo skatinimui švietimo ir ekonomikos srityje – svarbus dokumentas

Šią savaitę Europos Parlamento nariai ruošiasi kitos savaitės „Euronest“ Parlamentinės asamblėjos posėdžiams balsuodami dėl įvairių raportų, rezoliucijų projektų. Balandžio 12 dieną vyko balsavimas dėl raporto pataisų, skirtų skatinti sąsajas tarp švietimo ir ekonomikos Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalyse. Už dalies pataisų rengimą buvo atsakingas delegacijos „Euronest“ Parlamentinėje asamblėjoje narys prof. Liudas Mažylis. Balsavimų metu buvo patvirtintos net trisdešimt devynios L. Mažylio inicijuotos pataisos. Jomis siekiama prisidėti prie solidarumo skatinimo, taip plečiant ES ir Rytų partnerių šalių bendradarbiavimą švietimo ir ekonomikos srityse. Dokumentas patvirtintas balandžio 13 d. atitinkamame komitete, o jam dar turės pritarti „Euronest“ Parlamentinės asamblėjos nariai.

„Euronest“ delegacijos narys prof. L. Mažylis daug dėmesio skyrė švietimo ir ekonomikos skaitmenizavimui. „Šios ES sritys yra prioritetinės, todėl teikdamas pataisas atsižvelgiau į šios srities svarbą, siūlydamas naudotis turimomis ES priemonėmis bei programomis, – teigia EP narys. – Viena iš jų – Skaitmeninės Europos programa 2021–2027 m., kuri remiasi perėjimu prie skaitmenizavimo ir žaliosios ekonomikos.“ Programa kartu veikia ir kaip finansinis instrumentas, skirtas remti strateginius projektus, kurie ne tik skatina platesnį IT naudojimą visuomenėje, tačiau ir užtikrina valstybinės svarbos infrastruktūros objektų saugumą. Kartu su šiomis iniciatyvomis bus siekiama užtikrinti sklandų skaitmenizavimą ES šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, o jas vykdant bus galima pasidalinti gerosiomis patirtimis su Rytų partnerystės valstybėmis.

„ES ir Rytų partnerystės šalių saugumas išliko taip pat labai svarbiu pataisose aptariamu klausimu. Žinoma, saugumo užtikrinimas šiuo atveju buvo aptariamas per skaitmeninę dimensiją. Akivaizdu, kad šiuo metu didelė dalis viešojo ir privataus sektorių infrastruktūros priklauso nuo IT sistemų pasiruošimo ir atsparumo kibernetinėms atakoms. Todėl privalome nuosekliai siekti užsibrėžtų kibernetinio saugumo tikslų, t. y. užtikrinti reikalingus įrankius ir platformas, taip padedant gerinti piliečių kibernetinį raštingumą, kadangi dauguma kibernetinių atakų įvyksta dėl individų paliktų spragų, – analizuoja prof. L. Mažylis. Kibernetinis saugumas yra neabejotinai nacionalinio saugumo klausimas, todėl teiktas pasiūlymas yra ypač aktualus ir Lietuvai dėl dabartinių geopolitinių grėsmių.

„Viena iš mano pataisų buvo orientuota ir į Rytų partnerystės valstybių akademinės visuomenės įtraukimą siekiant lengvesnės ES normų integracijos jų šalyse. Akademinė visuomenė ir universitetai be jokių abejonių yra labai svarbi varomoji jėga pilietiškumo ir demokratijos ugdymui, – pastebi L. Mažylis. –  Todėl savo pateiktoje pataisoje rekomendavau įkurti virtualią mokymosi platformą, pasiekiamą Rytų partnerystės valstybių universitetuose, orientuotą į specializuotus mokymus apie pagrindinius ES, teisinės valstybės, valstybės institucijų bei kovos su korupcija principus. Europos Sąjungos, kaip Rytų partnerystės programos kūrėjos, viena iš pagrindinių misijų yra perteikti demokratines normas mūsų kaimynėms, taip užtikrinant bendrą saugumą ir stabilumą“.

Tęsiant akademinės visuomenės temą, savo siūlymuose politikas taip pat akcentavo ir poreikį įkurti akademinius tyrimų centrus, skirtus ne tik gilinti bendradarbiavimą tarp ES ir pačių Rytų partnerystės valstybių, tačiau ir konkrečiai analizuoti Rytų partnerystės politikos gaires. Jo teigimu, šie centrai ilgalaikėje perspektyvoje padėtų užmegzti glaudesnius ryšius tarp kaimyninių valstybių Rytų Europoje bei sustiprintų patį regioną mokslo ir švietimo srityje.

  1. Mažylis į dokumentą įtraukė pasiūlymus ir dėl žaliosios ekonomikos svarbos ateityje. „Žiedinė ir žalioji ekonomika –potencialą turinčios alternatyvos, kurių įgyvendinimas sukurs naujų darbo vietų bei, žinoma, kartu sumažins naštą mūsų aplinkai. ES ir Rytų partnerystės šalys per bendras iniciatyvas galės plėtoti daugybę projektų, skirtų didinti pasiekiamumą regionuose, o taip kartu bus kuriama socialinė ir darbo rinkos politika“, – ateities iššūkius akcentuoja L. Mažylis. Darbo rinkos persiorientavimas į žaliąjį bei skaitmeninį kursą padidins mūsų atsparumą klimato kaitai, o ilguoju laikotarpiu leis laiku siekti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Anot L. Mažylio, šie siekiai atrodo ambicingi net ir ES narėms, o kaimyninėms Rytų šalims jos gali kelti ypač sudėtingų iššūkių.

Dėmesys situacijai Baltarusijoje ir kiti  iššūkiai

Būdamas ir Delegacijos ryšiams su Baltarusija Europos Parlamente narys, politikas palaiko sprendimą kitą savaitę „Euronest“ virtualaus posėdžio metu aptarti ir dabartinę Baltarusijos situaciją. „Po pernai rugpjūtį įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, stebime, kaip demokratinė Baltarusijos opozicija nenuleidžia rankų, bet tuo pat metu dabartinis režimas sulaiko, kalina nieko dėtus savo šalies piliečius. Palaikau pilietinės Baltarusijos visuomenės demokratinius siekius, todėl pritariu, jog kitą savaitę su ES Rytų partnerėmis spręsim ir visiems svarbią Baltarusijos situaciją, nes tai, kaip ši šalis toliau gyvuos, turės įtakos visam regionui“, – atkreipia dėmesį EP narys prof. L. Mažylis.

Baltarusija oficialiai nepriklauso „Euronest“ Asamblėjai, nes nėra įgyvendinusi būtinų narystės kriterijų. Šalyje nevyksta tarptautinius standartus atitinkantys demokratiniai rinkimai, nėra ginamos žmogaus teisės, pagrindinės laisvės, demokratijos principai ir teisės viršenybė.

Pasak politiko, „Euronest“ Asamblėja susiduria su vis naujais iššūkiais senų kontekstų fone. „Vaisingam bendradarbiavimui su Rytų kaimynystės šalimis ir jų integracijai į ES nuolat trukdo įvairūs geopolitiniai iššūkiai, kurie priklauso ir nuo kitų nedemokratinių režimų įsikišimo. Šiuo metu vis dar didelį nerimą kelia  kariniai konfliktai Ukrainoje, suklastoti rinkimai Baltarusijoje, situacija Kalnų Karabache…“, – į konfliktų įtaką ir nedemokratinius veiksmus dėmesį atkreipia prof. L. Mažylis.

Svarbiu klausimu darbotvarkėse išlieka ir bendradarbiavimo skatinimas tarp ES ir Rytų partnerystės pilietinių visuomenių. „Todėl tinkama buvo pasiūlyti „EaP Platform 4“ programą, kuri ir skatina bendradarbiavimą tarp įvairių sektorių, įskaitant ir NVO veiklą“, – į raportą įtrauktus L. Mažylio  siūlymus toliau vardija politikas. Nuosekliai dirbant šioje programoje bus skatinami ir žmonių kontaktai, todėl remiantis jau turima gerąja patirtimi su kitomis Rytų partnerystės šalimis, tokiomis kaip  Ukraina, keliavimo Šengeno zonoje ir vizos taisyklės potencialiai ateityje gali būti lengvinamos.

Pagalba kovoje su pandemija ir sveikatos apsaugos stiprinimas

Svarbiu ir išskirtinai sudėtingu klausimu išliko COVID-19 tema. „Vakcinacija Rytų kaimynystės šalyse vyksta žymiai lėčiau negu ES, todėl pataisų svarstymo metu šis klausimas akivaizdžiai išliko vienu iš labiausiai aptariamų“, – teigia Europos Parlamento narys prof. L. Mažylis. Kaip vieną iš pataisų, atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 19 d. Europos Komisijos komunikatą, skirtą Europos Parlamentui, Tarybai ir Vadovų Tarybai dėl vieningos kovos su COVID-19 pandemija veiksmų, L. Mažylis pateikė siekį užtikrinti vakcinų prieinamumą Rytų partnerystės šalimis iš jau turimų 2,3 milijardo ES vakcinos dozių. Turime pavyzdį, kaip, tarkime, Moldovai Rumunija padovanojo apie 200 tūkstančių vakcinos dozių nuo COVID-19, bet tai – bene vienintelis solidarumo pavyzdys, o pagalbą Rytų partnerėms turime suteikti centralizuotai, koordinuojant procesus“, – teigia Europos Parlamento narys.

Pasak jo, kartu būtina galvoti ir apie pagalbą partnerėms šalims stiprinant sveikatos apsaugos sistemą, o čia pasitarnauti galės ir „ES – sveikatos labui“ programos patirtis. „Akivaizdu, kad tai didžiausia ES sveikatos klausimus aprėpianti programa 2021–2027 m. laikotarpiui. Šiais žingsniais rodoma, jog yra ruošiamasi sveikatos krizėms, kurios gali ištikti ateityje, – sveikatą kaip svarbų rodiklį švietimo bei ekonomikos bendradarbiavimui  akcentuoja su visuomenės sveikatos klausimais EP dirbantis prof. L. Mažylis. –  ES sėkmingai sustiprinus sveikatos infrastruktūrą bei įveikus pandemiją, šios programos modelį galėtume rekomenduoti kaip teigiamą pavyzdį individualiai Rytų partnerystės valstybėms“. Jo teigimu, ir dabar kaimynėms ES turi suteikti prieinamą materialinę pagalbą kovoje su pandemija, tačiau ateityje pasitelkiant šios programos principus bus galima organizuoti tikslingus mokymus sveikatos srities darbuotojams bei skatinti sveikatos sistemų skaitmeninimą.

„Euronest“ susitikimai įprastai organizuojami kasmet, tačiau pernai jie dėl COVID-19 pandemijos neįvyko. Paskutinis „Euronest“ Parlamentinės asamblėjos posėdis buvo Tbilisyje, 2019 m. gruodį. Asamblėją sudaro šešiasdešimties Europos Parlamento narių delegacija ir po 10 narių iš kiekvienos Rytų partnerystės šalies. „Euronest“ forumas Parlamente vienija įvairius komitetus ir delegacija ir savo veikla formuoja bendrą šios institucijos poziciją Rytų partnerystės klausimais.