Dienoraštis

Lapkričio 22–28 dienos, 2021 metų 47 savaitė

Žinių radijas. Liudas Mažylis ir Limas Kupčinskas

Lapkričio 22 diena, pirmadienis. Plenarinė sesija. Nuo šiandien ir kone visą šią darbo savaitę – Strasbūre. Iškart pasisakiau debatuose apie valstybių narių priemonių koordinavimą, atsižvelgiant į didėjantį COVID-19 atvejų skaičių ES. „Prieš kalbant apie pasiruošimą ateities krizėms, pirmiau reikia įveikti šią“… Plenarinės sesijos debatai prasidėjo nuo Europos socialinės apsaugos leidimo įvedimo, siekiant pagerinti skaitmeninį socialinės apsaugos teisių įgyvendinimą ir sąžiningą mobilumą.

O toliau sekė kitos, diskusijas keliančios temos. Ir kaip visada, diskutuoti tikrai yra apie ką. Pagrindinis mūsų šios savaitės klausimas – kandidato į EP pirmininkus iškėlimas. Turime tris kandidatus, abėcėlės tvarka: Othmar Karas, Esther De Lange ir Roberta Metsola. Kandidatų lyčių balansas išlaikytas, Othmaras narsiai atstovauja vyrams! O šiuo atveju tai tikrai nelengva, nes abi kandidatės moterys charizmatiškos, energingos… Parlamente grįžtame į ankstesnių mėnesių situaciją, kuomet gyvas dalyvavimas ribotas, laikomasi hibridinio formato, balsuojame online. Kam reikėjo to trumpalaikio grįžimo į privalomą „gyvą“ dalyvavimą, nebesupranta niekas.

Lapkričio 23 diena, antradienis. Ruošiuosi rytdienos ypatingam renginiui Europos Parlamente, jis bus skirtas Vokietijos politikui, demokratijos herojui ir Lietuvos nepriklausomybės rėmėjui Matthias Erzberger pagerbti. Šiemet minime 100 metų, nuo tos dienos, kai ši prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo prisidėjusi istorinė asmenybė tapo politinės žmogžudystės auka. Renginyje dalyvaus ir istorikas iš Lietuvos dr. Simonas Jazavita.

INTA: JAV muitinės ir sienų apsaugos (CBP) prekybos biuro direktorė Therese Randazz iškart nukreipė fokusuotis į pasaulinio masto problemą – priverstinį darbą, kuris atliekamas ne savo noru. ,,Šis mūsų siūlomas įstatymas taikomas priverstiniam vaikų darbui, bet ne kitoms vaikų darbo rūšims. Tikimės papildomų tyrimų įvairiose srityse. Sulaukiame kaltinimų dėl priverstinio darbo, dėl kurių negalime imtis veiksmų… Žinoma, tai problemiška, bet kartais turime tapti kūrybingi net ir svarstant tokius klausimus“, – T. Randazz. O Prekybos komitete – kelti klausimai apie  priverstinio darbo produktų draudimą. Ko tikėtis iš teisėsaugos pareigūnų? Daugybė būsimų iniciatyvų…

Aplinkos, visuomenės ir maisto saugos komitete naujienos apie COVID-19. Liese paminėjo, kaip dar prieš kelias savaites situacija buvo gana kontroliuojama, na, o dabar vėl viskas kitaip. Smarkiai nukentėjo Rumunija, Bulgarija, Baltijos šalys. Ten, kur skiepijimų lygis yra didelis, problemos mažesnės. Skiepijimas nepasibaigė ties galimybe gauti dvi vakcinos dozes, mokslas progresuoja, įrodymas – galima trečia vakcinos dozė. Šią savaitę yra laukiama ,,Pfizer“ vakcinos patvirtinimo naudoti vaikams nuo 5 iki 11 metų.

Diskusijoje apie padėtį Baltarusijoje ir prie jos sienos su ES, kaip įprasta, dvi dimensijos: pasekmės saugumui ir humanitarinės pagalbos problemos. Netyla diskusija, ar kanclerė Merkel teisingai padarė, kad skambinti nelegitimiam diktatoriui Lukašenkai.

NETEKTIS. Šiandien Lietuvos kariuomenės diena. Ir mus pasiekia liūdna žinia: Anapilin iškeliavo partizanas Juozas Jakavonis-Tigras, tikros pokario laisvės kovų istorijos dalyvis ir liudytojas.

Lapkričio 24 diena, trečiadienis. Vokiečių publicistas, politikas ir finansų ministras, pamirštas herojus – Matthias Erzberger. Kodėl vadinu šį šimtmečio herojų pamirštu? Pagerbiant jo ilgalaikį indėlį į demokratiją, prisiminkime, kaip sunkiausiais laikais, Pirmojo pasaulinio karo metais, kiek įmanydamas jis siekė tos demokratijos. Deja, už tai jam teko paaukoti gyvybę. M. Erzbergerio svarba Lietuvai atkuriant valstybę ir siekiant pripažinimo 1918-aisiais yra vis dar per menkai suvokta. Erzbergeris nuo pat 1917-ųjų buvo tasai vedlys, kuris pažindino Lietuvos Tarybą su painiais Vokietijos imperijos valdžios koridoriais, padėjo Lietuvai diplomatiškai išlaviruoti tarp dažnai negeranoriškai nusiteikusių jėgų. Lietuvos Nepriklausomybė ne tik buvo Vasario 16-ąją paskelbta, bet pavyko ir išgauti Vokietijos pripažinimą.

Parlamente išklausome Baltarusijos politikę, opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają. Ji ragina Europos Sąjungos ministrus „susilaikyti nuo bet kokių kontaktų“ su Aleksandru Lukašenka. Savo kalboje Sviatlana išrėžė daug tiesių argumentų, visai atvirai priminė Europos Sąjungai jos tūpčiojimą, kai Lukašenką vieną po kito į kalėjimus sodino savo režimo priešus. Dabar jų kalėjimuose tiek pat, kiek EP narių. „Reikia aktyvesnių Europos veiksmų, kai kalba eina apie autokratiją“, – ir drąsino EP narius  imtis ryžtingų veiksmų prieš tariamą Baltarusijos prezidentą.

Antrąkart šią savaitę pasisakau apie COVID-19. Šį kartą – apie būtinybę padėti paskiepyti Afrikos ir kitų regionų neturtingų valstybių žmones. Ar tam būtina atšaukti išradėjų  autorystės teises į skiepus? Mano frakcija smarkiai tuo abejoja. Abejoju ir aš. Būtina vystyti skiepų gamybą už Europos ribų. Ar viską Europa padaro, dalydamasi vakcinomis? „Didžiuojamės dovanodami milijonus, kai reikia galbūt milijardų“, – sakau.

Lapkričio 25 diena, ketvirtadienis. Baigiamieji savaitės balsavimai. Per savaitę ginčų būta, – dėl daug ko pavyko sutarti. Pavyzdžiui, dėl farmacijos strategijos. Kitą savaitę pateiksiu savo balsavimo paaiškinimą.

Lietuvoje pritariama hepatito C patikros programai, finansavimas įtraukiamas į kitų metų biudžetą. Džiaugiuosi, kad, kartu su keletu kitų EP narių, prie „lobizmo“ prisidėjau ir aš!

Lapkričio 26 diena, penktadienis. Su savo bičiuliu ir puikiu ekspertu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Limu Kupčinsku šiandien ,,Žinių radijo” laidoje ,,Ekspertai pataria“ tiesioginiame eteryje kalbėjome apie finalinį kovos su vėžiu komiteto veiklos EP etapą. Tema: ,,EP turi planą, kaip kovoti su vėžiu. Ar jis bus veiksmingas?“ ES ruošia planą, kaip įveikti vėžį, o mes įvardijome, ko reikia, kad jis būtų veiksmingas! Vedama prognozė, kad jei nebus imtasi ryžtingų veiksmų, tuomet iki 2035 m. mirštamumas nuo vėžio padidės daugiau kaip penktadaliu… Su Limu suspėjame apžvelgti visą kovos su vėžiu iššūkių spektrą: rizikos faktoriai, profilaktinės patikros, gydymas, slauga… Gruodį dėl šios strategijos Europos Parlamento nariai balsuos.

Lapkričio 27 diena, šeštadienis. Parašyta Šarnelėje 1943-ųjų lapkritį.

Vytauto Mačernio 21-asis rudens sonetas.

„Mano siela šiandien sunkiai serga,

Degdama vienatvės liūdesio karščiu.

Aš nemoku jai palengvint vargo,

Ką ji kliedi, aš suprasti negaliu.

Kai ištroškus atsigert paprašė.

Padaviau jai taurę žudančių nuodų.

Bet, išsiurbus paskutinį lašą,

Ji sušuko: trokštu, duoki stipresnių!“

Lapkričio 28 diena, sekmadienis. Šiandien NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenberg ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen turėjo gyvą susitikimą su Prezidentu Gitanu Nausėda ir Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte aptarti saugumo situaciją regione ir A. Lukašenkos režimo vykdomos hibridinės atakos padėtį ES ir Baltarusijos pasienyje. Stebėjau transliaciją iš Prezidentūros. Nknj? Išskirtinių naujų įžvalgų nepateikė nei vienas. Ir vis dėlto.

Uršulė: ,,Lukašenka nesugebėjo sužlugdyti ES solidarumo. Mes norime patarti išmokti pamokas, negalime nusisukti nuo vidinių problemų. Priešininkai negali naudoti atakų prieš mus bandydami apsisaugoti nuo nesėkmių savo šalies viduje. Tai grėsmė gyvybėms, žmonės naudojami kaip priemonės politiniams tikslams pasiekti… Mes siekiame sustiprinti koordinavimą tam, kad būtų pasiektas geresnis situacijos išmanymas. Siekiame atsparumo – norime tiekti humanitarinę pagalbą, turime tam priemonių. Sutelkiame politines pajėgas ir susisiekiame su partneriais, atitinkamomis institucijomis, koordinuojame sankcijas.

Hibridinės atakos yra sudėtingas dalykas, turime bendradarbiavimą perkelti į aukštesnį lygį. Rašomės deklaraciją – atnaujinti politinius santykius, užmegzti tvirtesnę partnerystę. Mes labai palaikome Lietuvą. Noriu savo ruožtu darkart padėkoti Prezidentui, kad mus čia pakvietė“.

Jans: ,,Man didelė garbė būti Vilniuje, visada malonu čia lankytis, ypač su Uršule. Ką tik baigėme labai svarbų posėdį, aptarėme iššūkius Lietuvos pasienyje. Lukašenkos režimas išnaudoja žmones, jis elgiasi ciniškai. Jokia sąjungininkė nebus palikta viena, mes visi esame susitelkę padėti Lietuvai. NATO yra pasiruošusi šiam iššūkiui, žinoma kaip kovoti su politinėmis grėsmėmis. Pasiuntėme papildomą komandą. Ši krizė paveikia ir ES, nes Lietuva priklauso ES. Svarbu, kad bendradarbiautume įvairiais saugumo klausimais. Mes nepasiduosime Rusijos gąsdinimui“.

Ingrida: ,,Šiandien yra svarbi diena, nes dar ir dar kartą galime matyti vienybę, kuri šiomis aplinkybėmis yra be galo svarbi. Ta vienybė ne tik tarp valstybių, kurios patiria hibridinę ataką, bet ir tarp dviejų labai svarbių mums organizacijų, jos mūsų saugumui yra esminės ir kertinės. Šiandien susitikę aptarėme, kaip galėtume atliepti šiuos iššūkius, su kuriais susiduriame.

Visi atsimena, kas dėjosi prie sienos šią vasarą. Tos atakos tikslas – priversti ES nares, ir ES kaip instituciją, atsisakyti savo vertybių ir pasiduodi šantažui. Šią situacija sprendžiant, svarbu ir toliau dėti pastangas, visos institucijos stengiasi dėl to spaudimo sumažinimo. Tačiau mums visiems svarbiau ir toliau būti vieningais. Kodėl viskas prasidėjo? Žmonės, kurie įstrigo Baltarusijoje turi būti grąžinti į savo šalis. Tai jau vyksta, bet turi vykti sparčiau. Esu tikra, kad toliau išliksime vieningi. NATO ras tinkamus įrankius“.

O štai Šveicarijoje vyko referendumas (jie ten vos ne kiekvienu aktualiu klausimu vyksta). Ir, va, šveicarai pritarė, kad į restoranus ir į kitas viešas vietas būtų įleidžiama tik su COVID-19 pasais.