loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Besikartojančių temų ir problemų sūkuryje

Nuotrauka iš svetainės Unsplash.com

Dienoraštis

Sausio 31 – vasario 6 dienos, 2022 metų 5 savaitė

 

Savaitė Lietuvoje (fiziškai), o Briuselyje – komitetų savaitė (man ji nuotolinė). Persipina temos, tampančios jau nuolatinėmis: Rusijos karinis judėjimas prie Ukrainos sienų ir į Baltarusiją, Kinijos ekonominės prievartos prieš Lietuvą problema, istorinės atminties tema, pandemija.

Nuotrauka iš svetainės Unsplash.com

Nuotrauka iš svetainės Unsplash.com

 

Sausio 31 diena, pirmadienis. Filatelijos parodai pateikiamas mano eksponatas „Vilniaus gubernijos pašto antspaudai: 1860-1916“. Medžiagai sukaupti užtruko nemažiau negu metai mano laisvalaikio skeveldrų.

Keičiasi reikalavimai dėl COVID-19 testų keliaujantiems Europoje. O Jungtinė Karalystė ir Airija išvis nebereikalaus pateikti papildomą neigiamo testo ar persirgimo dokumento, pakaks pateikti pilnos vakcinacijos įrodymą. Ispanija ėmė vertinti COVID-19 situaciją kaip endeminę, o ne pandeminę. Pamažu daugelyje šalių planuojama atšaukti esamus sugriežtinimus ir ribojimus tvarkantis su virusu, kuris, beje, vis (ir vis labiau) tebeplinta.

NETEKTIS. Mirė Lietuvos rankinio profesionalas, olimpinis čempionas, treneris Valdemaras Novickis.

 

Vasario 1 diena, antradienis. Vykstu į Alytų. Kažkodėl kiekvienąkart, kai ten pasinešu, oras – ne koks. Bendrauju su moksleiviais ir jų mokytojais Alytaus Šv. Benedikto gimnazijoje. Alytiškiai nutarė pradėti švęsti Vasarį pasikviesdami mane. Pristačiau Nepriklausomybės Aktą – jo atsiradimo (jau) prieš penkerius metus aplinkybes. Susitikimas vyko „gyvai“, toje gimnazijoje pavyksta pasiekti tai, kad nei pamokos, nei renginiai ,,neiškeliautų į nuotolį”. Labai visiems patiko, kai parodžiau unikalų Pirmojo Pasaulinio karo laikų dokumentą – medicininę pažymą, jog nesergama infekcinėmis ligomis. Tai pažyma, leidžianti keliauti traukiniu, išduota Lietuvos Tarybos nariui dr. Jurgiui Šauliui. Na, kiekvienas laikmetis vis kitoks, bet yra ir kai ko panašaus…

Nuo šiandien formaliai stoja ,,Belaruskalij“ tranzitas per Lietuvą. Lukašenka paskelbia kontrakciją. Iš Lietuvos atvykstančių vagonų sąstatų Baltarusija nepraleis. Ukrainai skirta ,,Mažeikių nafta“ turės keliauti pro Mockavą, vagonai persimauti ten ratus į europietiškos vėžės, paskui, įvažiuojant į Ukrainą, vėl persimauti rytietiškus…

Ukraina. Ten lankosi Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. O aš, kartu su dar 76 Europos Parlamento nariais, pasirašau laišką, adresuotą ES lyderiams dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimo Baltarusijoje grėsmės Lietuvai, Latvijai, Lenkijai, Ukrainai ir visai Europai.

Pagal Saulės–Mėnulio kalendorių šiandien Azijoje švenčiami naujieji metai. Prasideda Tigro metai.

 

Vasario 2 diena, trečiadienis. Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komitete – tolesni svarstymai apie pasienio anglies apmokestinimo mechanizmą. Išdėstytas ambicingas planas, kuris „persidengia“ su egzistuojančia prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema. Europos Parlamento narių nuomonės irgi „persidengia“.

Lietuvoje vieši Danijos Užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas. Su Gabrieliumi Landsbergiu kalbėta apie grėsmes, kylančias dėl Rusijos pajėgų telkimo prie sienos su Ukraina ir Baltarusijos teritorijoje.

 

Vasario 3 diena, ketvirtadienis. Šiandien man – bendravimo su žurnalistais diena. Europos Parlamento biuro suorganizuotoje spaudos konferencijoje apie Europos reakciją į Kinijos ekonominę prievartą Lietuvos atžvilgiu kalbėjome dviese: Žaliųjų atstovas Europos Parlamente, delegacijos ryšiams su Kinija vadovas Reinhard Buetikofer ir aš. Aptarėme situaciją keliais aspektais, tai ne tik apie Dovydo ir Galijoto kovą, kai didelė valstybė engia mažesniąją. EP supratimas vieningas, „užkabinta“ ne tik Lietuva, o ir visos Europos vieningoji rinka. ES rengia reglamentą, kuris numatys teisėtas priemones, kaip reaguoti į „tylų“ prekybinį boikotą (juk Kinija neigia, kad ėmėsi kokių nors veiksmų prieš Lietuvą), o ir įvairius kitus ekonominio šantažo atvejus. Aptartas ir veikimas Pasaulio prekybos organizacijos lygmeniu. R. Buetikoferį citavo kai kurie Lietuvos televizijos kanalai, o mane „Lietuvos dienoje“ papildomai pakalbino LRT radijas. Svarbiausioji žinia ta, kad Kinija užsipuolė ne Lietuvą (nors visų pirmą ją), o Europos vieningą rinką. Ji ir bus ginama visomis legaliomis priemonėmis.

Dar iš šiandienos – ELP frakcijos posėdyje kalbėjome apie tai, kaip toliau organizuoti kovą su vėžiu Europoje, socialinius globėjus, jog jiems vis dar trūksta paramos, o ataskaitoje prašoma įforminti neformalią globą, prašoma tiek viešųjų, tiek privačių investicijų. Dirbama ties tuo, kad būtų suteikta galimybė pacientams, kai jiems reikia skubaus gydymo, vykti į kitą šalį, o tai ypač svarbu retais vėžio atvejais. Visa, ko reikia pirmiausia, tai – geresnio tarpvalstybinio bendradarbiavimo. Bendra Europos sistema galėtų padėti sumažinti vėžio gydymo priemonių pirkimo kainas.

„Gimtojo“ VDU erdvėse filmavausi „Septynioms Kauno dienoms“. Tarp kitų klausimų – ir visai atviras: tai ar ruoštis karui? Atsakau, kad nei Pirmajam, nei Antrajam pasauliniams karams eiliniai žmonės kažin ar labai kruopščiai ruošėsi. Veikiau stengėsi tiesiog gyventi įprastinį gyvenimą. O ir ką gi aš žinau… Galiu tik spręsti iš senelių pasakojimų (bet jiems ne karo išvakarės, o karo eiga kur kas labiau buvo atmintin įstrigusi), dar paskaitinėju ir tų laikų laiškus, esančius mano kolekcijoje. Vienas rašytas graždanka, t. y. lietuviški žodžiai, tik užrašyti ne lotynišku šriftu, o kirilica (turbūt žmogus kažkada taip buvo carinėje mokykloje išmokytas, o vėliau nepersimokė). Pati Pirmojo pasaulinio pradžia: „Žmonės sako, kad poizdasneis“, – (traukinys nevažiuos) ir druskos nebus įmanoma gauti (tiek viena, tiek kita paskui pasitvirtino. Nepasitvirtino tik kariaujančiųjų valstybių politikų propaganda, kiekvieni tvirtino, kad būtent jie karą laimėsią tuoj tuoj, o karas, kruvinas ir alinantis, užsitęsė ketverius metus). Antrojo Pasaulinio pradžios tai net ir aiškiai užfiksuoti nelabai įmanoma. Na, iškart po to, kai Molotovo-Ribentropo paktas įsigaliojo ir nacių Vokietija su Sovietų Sąjungą užsigrobė Lenkiją gabalais – tada? O ar tikrai ne anksčiau, ne po Miuncheno suokalbio? O pagaliau karas, dar nuožmesnis, vėl užsitęsė ketverius metus. Lietuvai Antrasis Pasaulinis prasidėjo bene 1940-ųjų birželį. Jau nuo 1939-ųjų rudens buvo tik laiko klausimas, kada sovietai čia tiesiogiai įves savo valdžią ir tvarką. Bet ligi tol žmonės Lietuvoje tiesiog gyveno savo gyvenimą ir planavo, kūrė ateitį, – tokią, kokios geidė, taikią ateitį. Šveicarijos archyvuose skaičiau jų diplomatų memorandumus. Diplomatai stebėjosi, kad sovietai, išsireikalavę, kad Lietuva įsileistų steigti jų karines bazes, netrukdo Lietuvai gyventi palyginti ramų, įprastą gyvenimą, – ir tai užtruko daugiau, negu pusmetį… O dabar?

Rusijos agresija prieš Ukrainą trunka jau nuo 2014-ųjų, užsigrobė ir Krymą, ir ištisus ,,gabalus“ Ukrainos rytinių teritorijų, o Rusijos valdžia teikiasi aiškinti, kad jie nieko nė nemanąs pulti. O juk sutelkę dešimtis tūkstančių kariuomenės prie Ukrainos sienų, ir telkia dar… Tai ką aš turėjau atsakyti į klausimą „ar ruoštis karui“? Taip ir atsakiau. Kiekvienas individualiai turi spręsti – ar turėti atsargoms vieną, ar dešimt kilogramų ryžių.

 

Vasario 4 diena, penktadienis. Filmuojuosi Istorinėje Prezidentūroje. Gaunu pasėdėti ir už Smetonos stalo. Na, tikrai nėra ko peikti Prezidento Smetonos už prabangą (kaip tai buvo įprasta sovietinei propagandai). Sakyčiau, mano Dieduko rašomasis stalas ir stalo reikmenys – rašalinė, bukas peilis knygų lapams išpjaustyti – dargi prabangesni. O aš prie tų tokių prašmatnių dalykų, prie baldų, prie knygų viršelių paauksintomis raidėmis nuo mažens įpratęs.

Pekine – oficialus žiemos olimpinių žaidynių atidarymas. „O, sporte, tu – taika“? Ne taip. Pernelyg jau, ir vis daugiau, sportas persipina su politika, pajungiamas jai tarnauti. Pernelyg jau aiškiai pasaulis supranta, kad tokie reginiai – tik proga totalitariniams vadams pagraudinti publiką, esą ir jie turi „žmogiškąjį veidą“. Be politikavimo kitaip jau ir neišeina. Po vasaros Pekino žaidynių 2008-aisiais Rusija įvykdė agresiją prieš Gruziją, dabar žvangina ginklais dar arčiau mūsų. Vien į Baltarusiją įrieda daugiau kaip 20 karinių traukinių po 50 vagonų. Tokia jau čia ir taika. Rusijos ir Kinijos vadai kartu pozuoja, o ir pas Rusijos, ir pas Ukrainos prezidentus į audiencijas „užsirašo“ vis daugiau pasaulio valstybių lyderių. NATO stiprina pajėgas Europoje.

Gabrielius Landsbergis susitiko su Bundestago Užsienio reikalų komiteto delegacija, aptarė vėl tą patį: „saugumo grėsmes, kylančias dėl Rusijos karinių pajėgų pasienyje su Ukraina ir Baltarusijos teritorijoje“. Ministras kalbėjo: „Augantis Rusijos karinių pajėgų skaičius Baltarusijoje kelia klausimų ne tik apie Baltarusijos kaip nepriklausomos valstybės ateitį, tuo pačiu didina grėsmę Lietuvos ir Baltijos regiono šalių saugumui. Atsižvelgiant į tai, turime sustiprinti atgrasymo priemones visame NATO rytiniame flange“.

NETEKTYS. Netekome kompozitoriaus, džiazo pianisto, pedagogo publicisto Olego Molokojedovo ir buvusios Seimo narės, žurnalistės Janės Narvilienės…

 

Vasario 5 diena, šeštadienis. Nuo šiandien Lietuvoje nebereikalaujama galimybių paso. Na, aš nuo pat pradžių šiuo klausimu laikiausi veikiau neutraliai, o kai kada ir skeptiškai. Va, Europos COVID-19 sertifikato būtinybė tai buvo nuo pat pradžių akivaizdi. Daugybę kartų keliaudamas jį rodžiau, o ir toliau privalėsiu rodyti. Ir Lietuvoje jį vietoje lietuviškojo galimybių paso rodydavau, ir jis galiojo. Maniau, ir manysiu, kad skiepai ir įprastinės higienos taisyklės, nesibūriuoti be būtinybės, kaukes nešioti – visų svarbiausia. Lex suprema, kaip sakydavo mano Diedukas, profesorius Pranas.

 

Vasario 6 diena, sekmadienis. Lygiai prieš 30 metų prasidėjo oficialus tarpparlamentinis Lietuvos ir Europos Bendrijų bendradarbiavimas: Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba patvirtino įvairių frakcijų deputatus atstovais Europos Parlamente (turbūt čia kalbininkai redaguodami pasimetė – „parlamente“ lietuviai tikrai tada dar atstovais nebuvo, trylika Seimo narių iš tiesų buvo tapę Lietuvos atstovais Europos Parlamente 2004 metų gegužės 1 d., ir tai tik porai mėnesių, kol EP mandatus gavo pirmieji Lietuvoje išrinkti EP nariai…), o 1992-ųjų balandį iš tų AT deputatų tarpo buvo sudaryta oficiali delegacija ryšiams su Europos Parlamentu.

Šiandien Titui Masiuliui būtų sukakę 60 metų.