Dienoraštis

Vasario 7 – 13 dienos, 2022 metų 6 savaitė

Nuotrauka iš unsplash.com

Vasario 7 diena, pirmadienis. Vasario 16-oji sparčiai artėja. Jau 104 metai po Dokumento pasirašymo Vilniuje. Tai viena, tai kita televizija vis pakalbina mane apie tai. Jiems rūpi, kodėl Vokietija neperduoda Lietuvai visiems laikams Akto originalo (aiškinu, kad tai Vokietijos turtas, jos istorinis kultūrinis paveldas, ir kad jau greit bus 5 metai, kai turime galimybę juo džiaugtis ir gėrėtis. Tuoj turėsim tokią galimybę Kaune, o kai ir vėl labai to Dokumento pasiilgsim, Vokietija neabejotinai vėl leis mums jį parsivežti). Jiems rūpi, ar Akto sudarymo procesuose kokiais nors būdais dalyvavo moterys (aiškinu, kad Felicija Bortkevičienė tai tikrai dalyvavo „legitimuojant“ Lietuvos Tarybos veiklą 1917-ųjų spalį Stokholme, o Jadvyga Chodakauskaitė (vėliau Tūbelienė) beveik neabejotinai dalyvavo persiunčiant Aktą į Berlyną Matthias Erzbergeriui, Reichstago deputatui, kuris jį ir paviešino vokiečiakalbėje spaudoje (ji ir neneigė savo romantiško ryšio galimybės su vokiečiu žurnalistu, poetu, kareiviu Oscaru Woehrle, per kurį veikiausiai ir buvo persiųstas Dokumentas 1918-ųjų vasarį į Berlyną…). Tai va, tiek apie tas moteris. Mums vis norisi, kad jų politikoje ir „anais laikais“ būtų nemažiau, kaip mūsiškiais. Kad ir premjerė moteris, ir parlamento pirmininkė, ir dar ministrių būtinai kažkiek… Na, dabar visai kita epocha. Ir laikai tikrai keičiasi. Nemažai žinojau apie moteris lakūnes. Pats esu skraidinamas lėktuvais dažnai, bet lėktuvų kapitonai man vis kaip tekdavo vyrai, taip vis vyrai… Ir, va, siurprizas: įlipam į lėktuvą Vilnius – Amsterdamas, ir mums puikia lietuvių kalba prabyla lėktuvo kapitonė… MOTERIS, lietuvė. Na, skrydis buvo tobulas. Žodžiu, įprastinis. Nei daug geresnis, nei daug blogesnis už tuos, kuriuos pilotuoja vyrai.

Nulėkęs į Briuselį, perverčiu „užsigulėjusius“ sveikinimus su Kalėdomis ir naujaisiais metais. Ėgi tarp jų vienas, pasirašytas „prezidento“. Prancūziškai. Taigi „paties“ Emanuelio Macrono. Štai šitaip ir pasipildo autografų kolekcija, – savaime, nieko nedarant. Tik kontekstas tai nebėra linksmas. Vakar vakare mūsų Prezidentas telefonu kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Macronu. Šis pokalbis vyko Prancūzijos vadovo iniciatyva. Aptarta saugumo įtampa prie rytinėje NATO ir ES dalyje. Nerimą kelia nebe tik pačioje Rusijoje, o ir Baltarusijoje telkiamos Rusijos karinės pajėgos. ,,NATO sajungininkų vienybė ir pasiryžimas veikti yra labai svarbus Rusijos atgrasymo faktorius.“

Jubiliejus. Lygiai prieš 30 metų buvo pasirašyta istorinė Mastrichto sutartis. Būtent tada radosi terminas ,,Europos Sąjunga”! Dabar mums vis dažniau atrodo, kad Europos Sąjunga buvo „nuo visada“, o juk iki 1992-ųjų ji dar taip nesivadino… Lietuva dar ir 1992-aisiais tebebuvo savotiškoje „pilkojoje zonoje“, dar tik ,,pakeliui į Europą”. Ką išsprendė ir ko neišsprendė Mastrichto sutartis? Bendrą valiutą tai tikrai įvedė. Nors ji tada dar neturėjo pavadinimo ,,euras”, ir dar net ne greit atsirado ,,bankiniu”, o dar vėliau – monetų ir banknotų pavidalu. Sutarta dėl bendradarbiavimo saugumo srityje, bet ar šiandien ES labai veiksminga sprendžiant ,,kietojo” saugumo klausimus? Ko gero, tai – diskusijų objektas. Daug metų diskutavau šia tema su studentais, dabar diskutuoju Europos Parlamente. Bet jubiliejus yra jubiliejus.

Vasario 8 diena, antradienis. Specialaus kovos su vėžiu komitete ataskaitos peržiūra: ,,Europos stiprinimas kovojant su vėžiu – visapusiškos ir suderintos strategijos link“. Per praėjusius vienerius su puse metų komitete išklausėme nacionalinių įstatymų leidėjų, tarptautinių organizacijų bei ekspertų įžvalgas apie naujausius kovos su vėžiu aspektus. Atsižvelgdami į tai, dirbome, kad sumažėtų nelygybė tarp šalių, siekiame įdiegti viešuosius pirkimus visos Europos mastu, įsigyjant pažangiausius vaistus ir gydymo technologijas. Kad ES vaidmuo kovoje su vėžiu būtų sustiprintas, kalbame ir apie rizikos faktorius: remti programas, skatinančias mesti rūkyti ir atgrasyti pradedančius rūkyti; įvertinti elektroninių cigarečių žalą sveikatai; geriau informuoti apie kancerogenus; paraginti ir padėti vartotojams rinktis sveiką maistą. Moksliniai šios srities tyrimai turi būti bendri, neturi būti ribojamas prieinamumas prie sveikatos registrų.

Premjerė Ingrida Šimonytė, tęsdama darbo vizitą JK, šiandien susitiko su ministru pirmininku Borisu Johnsonu. Aptarė saugumo klausimus Europoje, Rusijos telkiamą kariuomenę prie Ukrainos ir Baltarusijos sienų. Ingrida pabrėžė: „Šiomis aplinkybėmis mūsų šaliai labai svarbu NATO partnerių pajėgų Lietuvoje didinimas, nuoseklus oro  gynybos ir greito pastiprinimo elementų stiprinimas, papildomos amunicijos suteikimas, reguliarios karinės sąjungininkų pratybos Baltijos šalyse, atliekančios reikšmingą atgrasymo vaidmenį“. Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, kaip NATO sąjungininkių, dvišaliai santykiai yra išties geri. Beje, šiemet minime diplomatinių santykių užmezgimo šimtmetį. O ir aš artimiausiu metu planuoju pasekti premjerės pėdomis ir apsilankyti Jungtinėje Karalystėje.

Vasario 9 diena, trečiadienis. Darbotvarkėje – vėl Ukrainos tema. Naujai išrinktas Vokietijos krikščionių demokratų lyderis Friedrich Merz pristatė savo europinę viziją. Europa turi būti atsakinga už savo pačios saugumą. Jokiu būdu negalima leisti karo tarp dviejų didžiausių Europos valstybių! O juk ir Rusija, ir Ukraina yra dvi pačios didžiausios Europos valstybės. Na, Ukrainą mes visomis išgalėmis siekiame remti čia ir dabar… Įsijungiau į Ukrainos palaikymo akciją Briuselyje, Liuksemburgo aikštėje.

Prieš 100 metų, vasario 9 dieną Kaune buvo įkurta ir įregistruota Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga.

Prieš 31 metus, sovietinei kariuomenei vis dar tebesiautėjant mūsų valstybės teritorijoje,  referendume ištarėme TAIP: Lietuva – nepriklausoma demokratinė respublika.

Vasario 10 diena, ketvirtadienis. Solidarizuojamės su režimo gniaužiama baltarusių žiniasklaida. Šiandien Baltarusijos teritorijoje prasidėjo ir iki vasario 20 d. užtruks bendros karinės pratybos ,,Sąjungininkų ryžtas 2022“. Pasaulis įdėmiai stebi: ar Rusijos kariuomenė nesumanys ir po tos datos pasilikti? Tvyrant nerimui dėl Ukrainos, mažiau pastebime vis didesnį Baltarusijos susisaistymą su Rusija. Artėja ir vasario 27-oji – nelegitimaus (jau šiandien matyti, kad jis toks bus) referendumo data. Reikia boikotuoti? Manau, geriau ignoruoti.

Nuotrauka iš Twitter.com, Sviatlana Tsikhanouskaya.

NETEKTIS. Mirė Bronė Vildžiūnaitė, Vytauto Mačernio sužadėtinė. Jai buvo 102 metai. Pats Vytautas Mačernis žuvo būdamas 23-ejų. „Mes klajojom pajūrio taku / Neidami protingyn nei senyn“, – čia apie jį ir ją? „Girdisi garsaus „Annabel Lee“ eilėraščio melancholija ir poetinė dikcija“, – rašo Alfonsas Nyka-Niliūnas, pristatydamas Vytauto Mačernio poezijos knygą, išleistą Čikagoje 1961-aisiais. Pridedu ir tai: „Jis savo poezijos nelaikė paslėpęs stalčiuose, bet skelbė visur nelyginant pamokslininkas, pats aktyviai dalyvaudamas savojo žodžio kovoje su abejingo skaitytojo bei klausytojo nejautrumu“.

Grįžtu iš Briuselio į Vilnių per Rygą. Kaip tik „pataikau“ į krepšinio rungtynių tarp „Monako“ ir „Žalgirio“ pabaigą. Telefone rungtynių nematau, bet matau, kaip keičiasi jų rezultatas. Ketvirtojo kėlinio dešimtoji minutė. Kaip pirmauja „Žalgiris“ vienu tašku, taip ir tebepirmauja… Įstrigo? (Kas įstrigo? Transliacija, ar rezultatas?) Pagaliau pabyra įvairiais kanalais žinios apie laimingą atomazgą: „Žalgiris“ iš tiesų pačioje pabaigoje persvėrė rezultatą savo naudai (Lukas Lekavičius) – ir… taip ir baigėsi! Tikrai mes, „Žalgirio“ fanai, seniai jau nebuvome lepinami pergalėmis, o išvykoje ta pergalė ir apskritai pirmoji sezone. Tik, va, į lėktuvo saloną ima lipti kažkokie aukštaūgiai vyrukai… ėgi tai  Vilniaus „Rytas“ pralošęs namo parskrenda! Tokių būna lemtingų sutapimų tuose skrydžiuose.

Vasario 11 diena, penktadienis. Darbo savaitei einant į pabaigą, EP pirmininkė Metsola viešai kalbėjo apie Parlamento vaidmens stiprinimą ES: naujausios Eurobarometro apklausos rezultatus, visuomenės sveikatą, kovą su klimato kaita, skurdą ir nelygybę. Parlamentas turi „auksinę galimybę“ transformuotis į modernią ir efektyvią instituciją, labiausiai prie to prisideda išmoktos pamokos pandemijos metu. Ji pabrėžė ir Parlamento, kaip vienintelės tiesiogiai renkamos ES institucijos, energiją inicijuoti teisės aktus. Juk tos energijos mums suteikia patys piliečiai.

Atkreipiu dėmesį, kad Europos Parlamentas dar ir kitu požiūriu „atsinaujino“: neseniai viena iš salių buvo pavadinta Matthias Erzbergerio vardu. Apie jį jau rašiau. Erzbergeris yra iškilus Vokietijos politikas, demokratijos puoselėtojas, prieš 100 metų, deja, tapęs politinio pasikėsinimo auka… Džiaugiuosi, kad ir man prie jo įamžinimo pavyko kažkiek prisidėti! Erzbergeris neturi likti ,,pamirštu herojumi” niekada, juk būtent jis buvo svarbiausias Lietuvos rėmėjas 1918-aisiais. Galima sakyti, kad „vedė už rankos“ Lietuvos Tarybos narius painiais Berlyno valdžios koridoriais. Jam, o ne kam kitam, buvo nusiųstas Akto egzempliorius. Erzbergeris Aktą pasistengė paviešinti ir tai sėkmingai padarė. Lietuvos Nepriklausomybės Akto tekstas atsirado vokiečiakalbėje to meto spaudoje. Po mėnesio atėjo ir pirmasis nepriklausomos Lietuvos valstybės pripažinimas, tad salės pavadinimas Briuselyje įamžina Vokietijos politiką, kurio patys vokiečiai nepamiršta. O jog mums, lietuviams, jis vis dar mūsų Nepriklausomybės bylos „pamirštasis herojus“ – tai mūsų nebaigti „namų darbai“.

Vasario 12 diena, šeštadienis. JAV prezidentas Bidenas vėl apie valandą įtikinėjo Rusijos prezidentą pademonstruoti kokių nors krizės dėl Ukrainos deeskalacijos ženklų. Bet anaiptol. Kariuomenės Rusija dar daugiau telkia. JAV ir kitos valstybės atšaukinėja savo piliečius iš Ukrainos. Visiškai oficialiai. Tarp galimų datų, kai Rusija, deja, gali pulti Ukrainą, minima ir, deja, Vasario 16-oji.

Vakare – „Eurovizijos“ atrankos finalinis turas. Į Italiją deleguojame Moniką Liu su „Sentimentais“. Lietuvių kalba!

Vasario 13 diena, sekmadienis. Vasario 16-oji dar sparčiau artėja, taip atrodo, nes pats įsijaučiu į kitos savaitės iššūkius. Panevėžio krikščionims demokratams jau šiandien reikia papasakoti ką nors išskirtinio. Tai aš bandau suregzti ilgą šimto trejų metų istoriją, kaip buvo pasirašyti du Akto egzemplioriai 1918-aisiais, kur atsirado rankraštinis Akto egzempliorius (radau Berlyne prieš 5 metus), ir kur galėjo „nuklysti“ mašinraštinis (o galėjo būti 1939-aisiais išsiųstas kartu su kitais labai svarbiais Lietuvos valstybės dokumentais į Stokholmą, o tie kiti atsirado rūsyje Toronte pernai…)

Kai kurios oro linijos atšaukinėja savo skrydžius į Ukraina. Tarp jų ir olandų KLM. Vienas jų orlaivis kažkada virš tos konflikto erdvės jau buvo numuštas.