loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Karas Ukrainoje. Penktoji – devintoji karo dienos

Karas Ukrainoje / B. Gerdžiūno/LRT nuotr.
Karas Ukrainoje / B. Gerdžiūno/LRT nuotr.

Karas Ukrainoje / B. Gerdžiūno/LRT nuotr.

Vasario 28 diena, pirmadienis. Penktoji karo diena.

 

Šiandien, dabar sprendžiasi Ukrainos likimas, o gal ir visos tarptautinės bendruomenės tvarkos likimas. Jungtinėse Tautose panaudojama retai taikoma galimybė (taip buvo tik 10 kartų JT istorijoje) – sušaukta Generalinė Asamblėja, kuri ,,įveiktų” Rusijos veto Saugumo Taryboje. Europos Parlamentas rengia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos, kurią ir aš rašausi. Ar gali duoti kokių nors rezultatų tiesioginės derybos Baltarusijos pasienyje? Ukrainos pozicija nepajudinama, Rusija turi nutraukti puolimą ir išvesti visus savo karinius dalinius iš Ukrainos teritorijos. Diplomatijai vietos nedaug, bet yra bandomos visos priemonės… Ukrainos prezidentas Zelenskis ką tik pasirašė paraišką dėl Ukrainos įstojimo į Europos Sąjungą.

Skrendu į Briuselį. Prie Europos Parlamento pastato ant vėliavų stiebų matau tik dvi spalvas: mėlyną ir geltoną. Tai mėlyna ES vėliava su geltonomis žvaigždėmis ir mėlynai geltona Ukrainos vėliava. Visos kitos vėliavos mandagiai nukabintos. Dabar suprantu, ką reiškia, kai kūnas lekia pirmyn, o siela paskui jį nesuspėja. Fiziškai toldamas nuo Ukrainos, nuo Lietuvos – pasiduodi Dievo globai. Po dešiniu lėktuvo sparnu buvo sušvitęs žiburiais Kaunas… kažkur ten liko namai, ten tasai svarbiausias Dokumentas toje Istorinėje Prezidentūroje. Pasaulyje viskas iki beprotybės sudėtinga ir iki skausmo paprasta. Buvo taika, dabar karas. Lemtinga Ukrainai naktis. Kad tik ji rytoj prabustų gyva. Kad mano draugai, pažįstami ir milijonai nepažįstamų rytoj išlįstų iš slėptuvių ir išvystų ją gyvą. Tada bus dar daug sunkių naktų ir ilgų didvyriškų kovų, bet baigsis gerai. Jeigu pablūdę Rytų ordos užvaldys tą žemę – tai ten liks tuštuma. Beprasmė, betikslė, belaikė. Tai sprendžiasi šiandien, šiąnakt, dabar. Tai arba apie mirtį. Tai arba apie gyvenimą.

Kovo 1 d., antradienis. Šeštoji karo diena.

 

Neeilinis Europos liaudies partijos frakcijos posėdis. Kalba Klyčko, Porošenko.,,Kur sustos Putinas? Gal eis atsiimti Rytų Vokietijos?”- klausia Klyčko. Porošenko tiesiai įvardija: ,,Reikia prieštankinių ginklų! Ukraina liepsnoja, ukrainiečiai žūsta, bet nepasiduoda. Gina civilizuotą pasaulį“.

Diskutuojame dėl rezoliucijos. Kažkiek pasiginčijama dėl formuluotės apie Ukrainos narystę Europos Sąjungoje. Bet sutariama. O neeilinėje plenarinėje sesijoje Europos Parlamentas tai rezoliucijai dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą didele balsų dauguma pritaria. Iš 676 dalyvavusiųjų “už” balsavo 637, “prieš” 13, susilaikė 26.

Tad nusikalstami, protu nepaaiškinami Putino veiksmai per labai neilgą laiką perlaužė Europos Sąjungos institucijų mąstymą. Ukraina suvokiama kaip integrali Europos dalis, Rusija regima kaip barbarų, nesiskaitančių su bet kokiu žmogiškumu, kraštas.

Per šešias karo dienas pamatėme ne tik herojišką Ukrainos žmonių kovą prieš agresorių, tačiau išvydome ir Europos istorinę vienybę. Priimta rezoliucija, užtikrinanti absoliutų politinį, finansinį ir karinį palaikymą Ukrainai.

Posėdį pradėjo Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola. Ji pateikė keturis labai konkrečius ES ateities principus: jokių Kremliaus dujų; jokių Kremliaus oligarchų pinigų; jokių Kremliaus melagingų informacijos šaltinių Europoje; investavimas į ES gynybą privalo tapti daugiau negu retorika. Nepamiršta paminėti ir Lukašenką, kuris irgi prisideda prie agresijos.

Debatuose dėl rezoliucijos pirmiausiai kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

“Kiekviena diena gali būti Ukrainai paskutinė“,- atvirai teigė jis. Gerai, kad Europa vieninga, bet to kaina, anot Zelenskio, per didelė. Ukrainoje turėjo įvykti dvi revoliucijos ir vienas karas, kad Europa suprastų laisvos ir demokratiškos tautos siekius. Dvi raketos šiandien paleistos į Laisvės aikštę Charkove, kuri yra didžiausia aikštė Ukrainoje. Ten dvidešimt universitetų.  Žūsta patys gabiausi žmonės…

Rados pirmininkas R. Stefančuk teigė: mums kelias į Europą – tai kelias namo. Geriausia parama Ukrainai – pripažinti jos narystės Europoje siekį.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michel patikino kad visos 27 ES narės kuo rimčiausiai yra pasiruošusios svarstyti dar tik prieš dieną pasirašytą Ukrainos stojimo į ES prašymą. Žinoma, iš pradžių seks kandidatūros procedūros, o tik po to narystė, todėl jau šiuo metu yra svarstomos priemonės, kurios šį stojimo procesą paspartintų. Iš karto buvo pristatytos ir greitojo reagavimo priemonės, tokios, kaip parama iš Europos taikos fondo, kurią pristatė toliau kalbėjęs  Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis. Šiuo metu ES įsipareigojo tiekti karinės ginkluotės Ukrainos kariuomenei už 450 milijonų eurų, suteikiant dar 50 mln. paramą humanitarinės krizės valdymui.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė tikinti, kad didžiausias smūgis Rusijai vis tik bus suduotas per ekonomiką. O tai jau jaučiama, matant valiutų indeksus, kur rublis neteko 40 proc. savo vertės. Sankcijos palies ir Rusijos centrinio banko užsienio valiutų rezervą, taip dar skaudžiau smogiant vidinei finansų rinkai. Jau dabar Rusija ieško būdų kaip apsunkinti gyvenimą užsienio investuotojams, norintiems pasitraukti iš Rusijos. O bendrai, net 30 šalių priėmė sankcijas Rusijai, įskaitant ir asmenines sankcijas Kremliaus oligarchams ir Putinui. Von der Leyen taip pat teigė, jog Europos energetinė nepriklausomybė yra strateginio svarbumo klausimas, todėl iškastinio kuro atsisakymas ir perėjimas prie atsinaujinančių šaltinių padės iškovoti nepriklausomybę nuo Kremliaus, o juk Rusija užtikrina 30 proc. ES energijos importo. Nord Stream 2 sertifikavimas Vokietijoje nutrauktas. Išsivadavimas iš Kremliaus propagandinių Sputnik ir Russia Today kanalų irgi yra informacinė pergalė, tokiu būdu stabdant Kremliaus propagandą Europoje.

Salėje sėdinčių europarlamentarų reakcijos į sakomas kalbas emocingos. Su pasibaisėjimu reaguota į Rusijos veiksmus prieš Ukrainą – griovimus, taikių žmonių žudymą. Su didžiausiu piktu džiugesiu mano kolegos reaguodavo į paminėjimus, kaip iš oligarchų bus atimamos jachtos. Čia tai jau Vakarų pasaulio žmonėms atrodo pelnyta rūstybė… O pati rezoliucija pakankamai stipri.

Ja siekiama atsiriboti nuo Rusijos eksportuojamų prekių, įskaitant naftą ir dujas, importo bei uždrausti naujas ES investicijas Rusijos Federacijoje ir naujas Rusijos investicijas ES. Finansų sektoriuje raginama toliau elgtis griežtai, blokuojant visus (ne tik pagrindinius) Rusijos bankus, kad jie negalėtų naudotis Europos finansų sistema. Baltarusijos tema finansų sektoriuje taip pat yra aktuali, kadangi šiandien Lukašenka jau pats naudoja savo karines pajėgas Ukrainos puolime, nors dar neseniai teigė priešingai. Todėl numatoma atjungti Rusiją ir Baltarusiją nuo SWIFT mokėjimų sistemos ir taikyti antrines sankcijas bankams, kurie apeidinės pagrindines sankcijas su kitoms finansinių pavedimų sistemomis. Taip pat paliestas ir aukštųjų technologijų produktų ir strateginių prekių eksportas. Baltarusijos vaidmuo kare prieš Ukrainą neužmirštas: rezoliucijoje primenama, kad neteisėtas Baltarusijos prezidentas surengė suklastotą referendumą, taip keisdamas konstitucines nuostatas dėl šalies neutralumo, suteikiant Rusijai galimybę laikyti branduolinius ginklus Baltarusijos teritorijoje. Todėl analogiškos kaip ir Rusijai sankcijos turėtų būti taikomos ir Baltarusijai.

Rezoliucijoje raginama veikti ir globaliu lygmeniu. JT Saugumo Taryba skatinama pradėti tyrimą pagal JT Chartijos VI skyrių, o kartu kreipiamasi ir į Kiniją, kaip nuolatinę JT Saugumo Tarybos narę, kuri balsavimuose dažnai būna Rusijos pusėje, visapusiškai gerbti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Pastarųjų dienų Putino grasinimai didesne branduoline parengtimi tampa jau ne tik regioninio saugumo problema. Taip pat skatinamas ES, NATO ir kitų partnerių Vakaruose kibernetinio saugumo stiprinimas. Tarptautiniam Teisingumo Teismui pradėjus bylą dėl nusikalstamų Rusijos karinių veiksmų, tikimasi  solidarumo ir atliekant tyrimą dėl vykdomų karo nusikaltimų. Tarptautinės bendruomenės pozicija aiški – Rusija tampa izoliuota. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) priėmė sprendimą nutraukti Rusijos stojimo procesą. Girdisi raginimai šalinti ir iš kitų organizacijų, net suspenduoti narystę Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. Man tai atrodo visiškai logiška. Nuolatines vietas ten turi Antrojo pasaulinio karo laimėtojai. Netgi ir nebūtinai laimėtojai, o jų teisių perėmėjai. Tai turėtų būti Taivanas, o ne Kinijos liaudies respublika; o Sovietų Sąjungos irgi seniai nebėra. Ir apskritai, nuo to laiko, kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, tai ji tampa agresore, ir jai ne vieta spręsti su veto teise apie bet kuriuos konfliktus, juolab apie tuos, kuriuos pati ir sukelia. Nereikia pamiršti ir milžiniškos humanitarinės tragedijos: Baltijos šalys, Lenkija, Moldova ir kitos palieka atviras sienas nuo karo Ukrainoje bėgantiems asmenims bei suteikia evakuacijos priemones, pastogę, skubią pagalbą, medicininę pagalbą ir prieglobstį.

Pagaliau, rezoliucija atveria Ukrainai aiškią narystės Europos Sąjungoje perspektyvą.

Ši absoliučia dauguma priimta rezoliucija tikrai ženklina lūžį europinių institucijų mąstyme ir veiksenoje.

Kovo 2 d., trečiadienis. Septintoji karo diena.

 

Mano bičiulio iš Ukrainos laiškas po neramios tylos: ,,Ryšys yra, tik ilgai tylėjau, nes gaminam ant langų šviesos maskuotę, sprendžiam kitus klausimus. Charkovas barbariškai apšaudytas, daug aukų. Kijeve grėsmė Kijevo Sofijai, nukentėjo senovinės freskos, bet pačios šventovės, kaip suprantu, stovi ir vyksta pamaldos. Žodžiu, jie turbūt nusprendė įrodyti, kad jie yra ne slavai, jie ordos. Sesuo jau išsitampė visus savo nervus visą dieną bėgiodama iš slėptuvės ir atgal.  Visą laiką ten sėdėti šalta ir gana rizikinga palikti butą. Ta kryptimi aš tik girdėjau duslų, bet stiprų sprogimą, o šiek tiek vėliau erzinantį šlamėjimą nedideliame horizonto ruože. Atrodo, kaip sakė kariškiai, tai tolimos salvės garsinė transformacija, arba ,,Grad”, arba ,,Uragan”. Bet meras patvirtina sesers žodžius, kad smūgio gyvenamiesiems kvartalams jos mieste nebuvo. Stengiuosi jai skambinti kuo dažniau. Daug blogiau Černihive. Veržiasi į prospektą link miesto centro, bet jis ilgas, nuo pat pakraščio. Miestas laikosi, bet pakraštyje labai kenčia miegamieji rajonai. Štai kol kas naujienų dalis.” O Lietuvoje susipriešinta dėl NATO vaidmens. Prezidentė Dalia Grybauskaitė: ,,Karą sustabdyti gali tik karas, kuris jau prasidėjo. Nereikia apsimetinėti ir mėginti nuraminti savo sąžinę Ukrainai tiekiant tik ginklus ir dar pavėluotai”. Ar čia prasiveržė analitinis mąstymas, ar čia lyderystės siekis, man neaišku.

Kovo 3 d., ketvirtadienis. Aštuntoji karo diena.

 

Kalbu “Žinių radijui” kartu su Linu Kojala. Mąstymo paradigmos sparčiai kinta. Mane žadėjo klausinėti apie Ukrainos narystės Europos Sąjungoje įgyvendinimą, o turiu kalbėti apie viską. Nekantraujama įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos. Bandau samprotauti tarptautinės teisės kontekste. Istorijoje buvę tokių neskraidymo zonų, kurias įsteigdavo Jungtinės Tautos. Tai būdavę tais atvejais, kai pavykdavę sutarti su Rusija. Dabar situacija kita. Neskraidymo zonų būta ir įvestų vienašališkai. Nepanašu, kad NATO tuoj dėl to sutars. Gal galėtų amerikiečiai, britai? Dėl Ukrainos narystės ES įgyvendinimo perspektyvos sakau, kad techniškai pagreitinti stojimą įmanoma. Ukraina jau ir taip dalyvauja vieningoje rinkoje. Stiprus politinis signalas pasiųstas: regime Ukrainos “grįžimą namo”, t. y. į Europą. Tik visi suprantame, kad pirmiausiai teks organizuoti sunaikinto krašto atstatymą. Apie ką pusantros valandos šnekėjosi Macronas su Putinu? Sakau, gerai, kad pavyksta Putiną apskritai prakalbinti. Ar jis pajėgus nupasakoti tai, ką jis iš tiesų daro? Gal tiesiog to nesuvokia? Diskutuojame ir apie humanitarinius koridorius. Tai nebūtinai tapatinama su neskraidymo zonomis. Bet pirmiausia Rusija turi pripažinti, kur ir kiek tų humanitarinės katastrofos židinių ji prikūrė.

Mano draugas praneša. 12:36. Nuo ryto su nedidelėmis pertraukomis oro pavojaus signalas. Čia kol kas niekas nenukrito (nebandom pasitikslinti), o Černihive centre sudaužyta dešimtys daugiaaukščių, mokykla, vaikų darželiai. Pranešimas oficialus, bet rašau iš atminties. Kaunamės. Kiekvienas savaip. Pavojus visoje srityje, bet iki mano ir kaimynų galvos meldžiamės kad neatskristų. Skambinsiu seseriai. Ne taip seniai tvirtino, kad pas juos ramu. Duok Dieve! Visi maldauja: uždarykit dangų. Kalbėjo meras. Maždaug tai, ką matom ir skaitom, tik kur kas emocingiau. Netgi šiek tiek keikiasi. Kai kuriems prieš porą dienų buvo ėmę rodytis, kad šiek tiek sutriko, bet šaunuolis, tvirtas vyrukas. 21 val. Vėl pavojus ir signalas iš vietos, kad buvo smūgis. Ir reikia būti tokiais gyvuliais ir idiotais. Net Hitlerio motyvacija buvo aiškesnė. Kad tik gynėjai nepalūžtų morališkai. Dabar pakilimas milžiniškas, o jeigu imsis marinimo  taktikos? Bet juk ir anoji pusė, išskyrus jų ganytojus, visai ne sakmių herojai. Dideli, kraupūs, kruvini “šachmatai”.

Pabėgėlių iš Ukrainos jau milijonas. Iš Rusijos žinios apie protestus labai prėskos. Per visos Rusijos mokyklas – bene nuotoliniu būdu – vyksta informaciniai “mokymai”: koks aršus priešas tas NATO, ir, žinoma, kad jokio karo jokioje Ukrainoje tikrai nevyksta. Estų laivas užšoka ant minos  ties Odesa. Visiems 6 įgulos nariams pavyksta išsigelbėti. Čia irgi rusų kovinė taktika: spausti taikius laivus kuo artyn link minų (kurias ukrainiečiai neabejotinai yra išdėlioję pagal jūros pakrantę). Mikolajive esą 70 rusų jūreivių desantininkų pasidavė. Ir tuoj paprašė galimybės paskambinti motinoms. Mozyriuje, Baltarusijoje, rusų kareivių lavonai nebetelpa į lavonines. Tie jau niekam nebepaskambins.

Kovo 4 d., penktadienis. Devintoji karo diena.

 

Rusai užėmė Zaporižios (skamba panašiai kaip Paryžiaus…) atominę elektrinę Enerhodaro mieste. Sukėlė gaisrą, kurį pavyko užgesinti. Žinoma, tai atominis šantažas viso pasaulio atžvilgiu. Tiek tų branduolinių avarijų istorijoje ir tebūta: Černobylis ir Fukušima. O šiandien – tai, ko nebūta. Pakvipo žmonijos pabaiga. Zelenskis desperatiškai bando prisibelsti į rusų sąmonę: ar jūs dar apskritai norite gyventi? Juk radiacija nepaiso sienų. Pasklis ir Rusijoj. Trys vienas už kitą blogesni scenarijai. Radioaktyvus užkratas. Lietuvos užėmimas, jei NATO mūsų negintų. Pasaulinis branduolinis konfliktas. Na, ir ketvirtasis scenarijus: “sustok, akimirka žavinga”. Šiandien – DAR TIK konvencinis karas Ukrainoje. Kurį Ukraina dar gali ir laimėti. Bet rytojus vis tiek bus. Optimistinė frazė, kuri šiandien skamba ne itin optimistiškai. Veikiau grėsmingai.

Dėl Rusijos informacinės erdvės iliuzijos sklaidosi. Prasibrauti ten, bandant pateikti tiesą apie Rusijos žvėriškumą Ukrainoje, vis mažiau atrodo įmanoma. Užgniaužiamas Facebook ir Twitter, nelieka Deutsche Welle ir BBC.

Vienu momentu man pasirodė, kad dabar, kontroliuodama jau dvi Ukrainos atomines elektrines, pareikalaus iš TATENA, kad jai būtų leista kontroliuoti ir likusias. Taip įsiskverbs į įvairias Ukrainos teritorijas “legaliai”, su tarptautinės organizacijos pritarimu, ir labai ilgam. Bet šiaip tai Rusija ir Baltarusija iš tarptautinių organizacijų šalinamos gana efektyviai. Ateina žinia, kad abi pašalintos iš abiejų pasaulinių filatelistų organizacijų rengiamų parodų, o prasidėjusios paraolimpinės žaidynės irgi vyks be rusų ir baltarusių sportininkų. Tai tik tam tikri moraliniai veiksmai, ne fiziniai, bet vis dėlto.

Taiki įvykių raida, žinoma, vis tiek užvaldo mintis. Planuoju kovo mėnesio antrosios pusės renginius. Sudėliojame su komanda tekstą apie energetinę (ne)priklausomybę nuo Rusijos. Apie tai kalbėsiu pirmadienį ENVI Komiteto posėdyje su Europos Komisijos vicepirmininku F. Timmermansu.

Taip ir baigsis devintoji karo diena.