loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Karo kronika: parama nuo karo atsilaikančiai Ukrainai ir sankcijų didinimas Rusijai

Yohan Marion nuotrauka iš svetainės unsplash.com

Dienoraštis

Kovo 14–20 dienos, 2022 metų 11 savaitė

 

Yohan Marion nuotrauka iš svetainės unsplash.com

Yohan Marion nuotrauka iš svetainės unsplash.com

 

 

Kovo 14 diena, pirmadienis, 19-oji karo diena. Apšaudomas Kijivas ir toliau griaunami kiti Ukrainos miestų gyvenamieji rajonai, Černobylio AE vėl nėra elektros. ES susitarė dėl ketvirtojo sankcijų Rusijai paketo. Tokia karo kronika.

Šiandien aplankiau Tauragę. Kalbėjome su gyventojais apie karus, apie Lietuvos Nepriklausomybę ir Ukrainos laisvę Tauragės muziejuje. Pasigedau savo draugo iš Ukrainos laiškų, jau kuris laikas, kaip nutrūkęs tiesioginių tų žinių srautas iš jo. Pirmosiomis karo savaitėmis vis atsiųsdavo man naujienų apie griaunamą ir kovojančią Ukrainą. Dabar seku tik tas naujienas, kurias transliuoja žinių portalai, radijas, televizija. Prieš ,,dingdamas“ draugas buvo užsiminęs, jog jau kurį laiką jam nepavyksta prisijungti prie interneto („kuris laikas“ – tai daugiau nei dešimt dienų). Dabar susidūrė su kita problema, baigiasi telefono sąskaita, pasipildyti nėra galimybės. Reikės sugalvoti, kaip pagelbėti draugui, juk nenuleisi tiesiog malūnsparniu visų reikiamų daiktų, kurių tiems žmonėms dabar labai trūksta… Apie paramą Ukrainai: paramos tikrai daug – tiek fizinės, tiek moralinės (ginkluotės tik reikėtų dar daugiau).

Šiek tiek naujienų iš Europos Parlamento: šiandien pristatytas ir paleistas naudotis tinklalapis apie ES paramą Ukrainai – „ES palaiko Ukrainą“ – jame skelbiamos naujienos, aptariami aktualūs teisiniai EP ir kitų ES institucijų sprendimai bei rezoliucijos, skelbiami EP Tyrimų tarnybos dokumentai apie karo poveikį įvairioms ES sritims, sankcijų įgyvendinimą… O ES priėmė sprendimus dėl kol kas beprecedenčio, ilgalaikių padarinių Rusijai turėsiančio sankcijų paketo. Gerai, kad „ilgalaikio“, o kaip „trumpuoju laikotarpiu“?..

 

Kovo 15 diena, antradienis, 20-oji karo diena. Kreipiausi į ES institucijų vadovus. Vėliau pritariau ir kolegės EP narės kreipimuisi, kad Ukrainoje būtina kurti humanitarinius koridorius. Tai, kaip nežmoniškai realybėje veikia Rusija, mes aiškiai matome: jie apšaudė ir evakuacinį autobusą su žmonėmis ties Charkovu. Su humanitariniais koridoriais kaip ir sutinka, o paskui įsipareigojimų nevykdo.

Greta pagrindinių darbų (o tarp jų – du nuotoliniai balsavimai Aplinkos komitete) bandžiau suspėti ir pabendrauti su Lietuvos žmonėmis. Dieną keliavau į Kalvariją, manęs ten laukė įvairiausio amžiaus moksleiviai. Nuostabą kėlė tai, kokių taiklių klausimų jie man uždavė apie Lietuvos laisvės kovas, apie karą Ukrainoje. Be to, muziejuje pristačiau ir parodą apie tremtį. Diskusijos su susirinkusiaisiais: vėl apie karą, apie laisvę, apie Pirmąjį pasaulinį, apie dabartį… Ten ir apie Petrą Klimą – Signatarą, gerbiamą ypač Kalvarijoje, o ir visoje Lietuvoje.

Iš Seimo posėdžio: numatyta didinti išlaidas gynybai. Tai – rimta ir sveikintina.  O „didžiosios“ nevyriausybinės organizacijos, kurios šiuo metu labai aktyvios, jau baigia išdalinti visuomenės suaukotą paramą atvykstantiems ukrainiečiams ir esantiems Ukrainoje. Šiuo metu Lietuvoje registruoti jau 13 739 ukrainiečiai. Kone pusė iš jų – nepilnamečiai. Priimant, integruojant atvykėlius turėsime nemažai (ir nemažų) iššūkių.

 

Kovo 16 diena, trečiadienis, 21-oji karo diena. Susitikome su kauniečiais Vytauto Didžiojo karo muziejuje, kalbėjome apie karus, bet ir ne tik. Pasakojau apie karus nuo Pirmojo pasaulinio pabaigos, kai Lietuva išsikovojo Nepriklausomybę ir buvo pripažinta kaip valstybė. Pasakojau ir apie svarbiausiąjį valstybės Dokumentą (jis kaip tik ir buvo priimtas paskutiniaisiais karo metais), ir apie šiandieną – dvidešimt pirmąją Rusijos invazijos Ukrainoje dieną: sąsajas tarp anų ir šių laikų, Europos valstybių reakcijas šiandien, čia ir dabar bei ką gali padaryti Europos Parlamentas. Didžiai buvau dėkingas muziejaus darbuotojams už staigmeną – jie, pasirodo, yra išsaugoję mano šeimos daiktus: elegantišką močiutės suknelę ir Dieduko profesoriaus medicininius instrumentus. Tai ir apie ramius, ir apie neramius laikus.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja irgi pasmerkė Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą. Išreiškė savo poziciją: ,,bendruose europietiškuose namuose agresoriui nėra vietos“. O Gabrielius Landsbergis išreikšdamas viltį, jog kada nors ateis laikai, kai demokratiška, taiki ir laisva Rusija galės į ją sugrįžti, griežtai komentavo: „Rusijai jau seniai ne vieta šioje garbingoje organizacijoje, nes Putino režimas daug kartų kruvinais nusikaltimais ir sunkiais žmogaus teisių ir tarptautinių susitarimų pažeidimais įrodė, kad jo politika neturi nieko bendra su Europos Tarybos išpažįstamomis ir atstovaujamomis vertybėmis ir principais“.

Nuotoliniu būdu dalyvavau ir Lietuvos–Taivano forumo konferencijoje. Ir derėtų paminėti, jog šiandien Knygnešio diena (su knygnešių veikla ir mano proseneliai buvo susiję). Beje, ir jau dveji metai su COVID-19…

 

Kovo 17 diena, ketvirtadienis, 22-oji karo diena. Dar vienas niekšingas Rusijos veiksmas – ir taip užgrobtuose Ukrainos miestuose – grobiami tų miestų vadovai. Šiandien mano iniciatyva trisdešimt Europos Parlamento narių laišku kreipėsi į už teisingumą bei humanitarinę pagalbą bei krizių valdymą atsakingus Europos Komisijos narius dėl teisėtai išrinktų Ukrainos pareigūnų, valstybės tarnautojų ir civilių būtino išgelbėjimo nuo okupantų pagrobimų. Surinkęs kolegų EP narių parašus, nusiunčiau laišką, kuriame aiškus nurodymas išlaisvinti Melitopolio merą I. Fedorovą ir Dniprorudnės merą Y. Matvejevą. Tačiau per tą laiką atėjo žinių, kad I. Fedorovas buvo išmainytas į devynis į nelaisvę paimtus rusų šauktinius karius. Kalbant iš teisinės pusės, teisėtai išrinktų vietos valdžios atstovų suiminėjimas yra NIEKAIP netoleruotinas veiksmas, kurio užkardymui būtina imtis griežčiausių priemonių tarptautiniu mastu. Kartu visi skatiname Europos Komisiją VEIKTI drauge su Jungtinėmis Tautomis bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis, taip kviesdami prisiimti didesnį vaidmenį ir kartu reikalauti, kad visi politiniai kaliniai bei civiliai būtų nedelsiant paleisti. O tame laiške, skirtame EK nariams Didier Reynders ir Janez Lenarčič, rašė įvairių frakcijų europarlamentarai iš skirtingų ES valstybių narių: „Rusijos agresija yra kur kas daugiau, nei akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas – tai tiesioginis terorizmas, ir jis turi būti sustabdytas bet kokia kaina“.

 

Kovo 18 diena, penktadienis, 23-oji karo diena. Šiandien vykau į Dusetų Kazimiero Būgos gimnaziją, susitikau su moksleiviais. Kaip visada ir visur – didžiulis dėmesys aktualioms šių dienų temoms.

Į Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Aleksejus Isakovas, jam įteikta nota. Aiškiai išdėstyta, jog net keturi Rusijos ambasados darbuotojai skelbiami nepageidaujamais asmenimis Lietuvoje – už veiklą, nesuderinamą su diplomato statusu. Nurodyta jiems išvykti iš Lietuvos per penkias dienas.

Tokios tos karo dienoraščio dienos… Gyvenimas tragiškų įvykių fone vis tiek teka sava vaga. Pirmadienį numatoma konferencija-diskusija „Lietuvos Nepriklausomybė geopolitinės kaimynystės kontekste: pirmasis pasaulinis karas ir paralelės su šių dienų įvykiais“. Dalyvaus prof. Antanas Kulakauskas, doktorantė Rasa Zozaitė ir dr. Simonas Jazavita. Na, ir aš  įsiterpsiu vis. Pristatysime ir plačiai papasakosime apie Lietuvos Nepriklausomybę iš geopolitinės kaimynystės perspektyvos, tiek Pirmojo pasaulinio karo metu po 1918 m. Vasario 16-osios Akto pasirašymo, tiek aptariant paraleles su šių dienų įvykiais Europoje, Ukrainoje. Renginiui pasirinkta simbolinė vieta – šiuo Istorinė LR Prezidentūra Kaune, ten, kur eksponuojamas Vasario 16-osios Akto originalas.

 

Kovo 19 diena, šeštadienis, 24-oji karo diena. Kažkiek atsistato ryšys su mano draugu Ukrainoje. Aplink jo gyvenvietę mūšiai, atrodo, aprimę, bet sąlygų pajudėti kur nors toliau iš ten vis nėra. Į miestą, kuriame gyvena jo sesuo, kol kas pataikė „tik“ viena raketa. Ten yra interneto ryšys. Iš Kamenskojės miesto gaunama žinių, kad ten kol kas ramu, tik dažnai kaukia sirenos… Ukrainiečių priešlėktuvinė gynyba numušė dvi raketas. O sugriovimų kol kas nėra. Kitaip negu Mariupolyje, iš kurio kasdien ateina apokaliptiniai vaizdai.

 

Kovo 20 diena, sekmadienis, 25-oji karo diena. Rusija jau įvykdė Ukrainoje kokius tik įmanoma karo nusikaltimus. Visais įmanomais būdais. Mariupolyje subombarduota meno mokykla. Iš oro tyčia taikomasi į objektus, kurie pažymėti žodžiu „VAIKAI“. O Lietuvoje jau apie 10 tūkstančių karo pabėgėlių vaikų.