Dienoraštis
Kovo 21–27 dienos, 2022 metų 12 savaitė
Kovo 21 diena, pirmadienis, 26-oji karo diena. Šiandien Istorinėje Prezidentūroje Kaune, vykusioje konferencijoje „Lietuvos Nepriklausomybė geopolitinės kaimynystės kontekste: pirmasis pasaulinis karas ir paralelės su šių dienų įvykiais“ dalyvavo nemenkas susirinkusių bendraminčių būrys. Kartu su prof. Antanu Kulakausku ir dr. Simonu Jazavitu pabuvome pranešėjais, diskutavome apie Ukrainos ir Lietuvos istorinę bendrystę. Prof. Kulakauskas įdomiai apibūdino Lietuvos ir Ukrainos nacionalinius sąjūdžius, tautinės savimonės formavimąsi XIX a. pab. – XX a. pradžioje. Aš pristačiau 1918 m. kovo 23 d. Lietuvos pripažinimo temą ir mano atrastus Vokietijos politiniame archyve dokumentus. Aptariau ir Matthias Erzberger asmenybę (jis prisidėjo prie to, kad Vokietija pripažino demokratinę Nepriklausomą Lietuvą). Sudėtingos buvo ir Lietuvos bei Ukrainos išsivadavimo kovos 1919-1920 metais, jas pristatė S. Jazavita. Žinoma, pagrindiniuose pranešimuose ir susirinkusiųjų klausimuose radosi tiesioginės sąsajos su šių dienų realijomis. Karo veiksmai visuomet komplikuoti. Viskas kaip anais laikais, taip ir šiandien remiasi ne tik karyba, bet ir politika. Pasitikėjimu.
Visada jaučiu dėkingumą gausiai susirinkusioms auditorijoms. Žmonėms rūpi, aktyviai klausosi apie ES, NATO veiksmus. Rūpi ir vertybiniai bei strateginiai klausimai. Ar esame pasiruošę karui? Ar mus gins? Kaip daugiau galime padėti Ukrainai? Na, o taip, kaip gyvenome iki vasario 24 dienos, daugiau negyvensime, taip tikrai nebebus. Vyksta istorinis lūžis… O mes, kaip istorijos liudininkai, stenkimės būti garbingų, sąžiningų ir veikliųjų žmonių pusėje.
Kovo 22 diena, antradienis, 27-oji karo diena. Kaip Europos Parlamento narys prisijungiau prie įvairių iniciatyvų, kurios vyksta šiomis dienomis. Kreipėmės į Vyriausiąjį įgaliotinį J. Borellį, kad būtų sumažintas Rusijos diplomatinis atstovavimas ES bei į EP pirmininkę, tam, kad Putinas būtų teisiamas kaip karo nusikaltėlis. Taip pat pasirašiau prie laiško ES vadovybei ir G20 narėms, kad agresorė Rusija būtų pašalinta iš šio forumo. Europos Komisijai teiksime klausimus, raginame sankcijas ir turto areštą Rusijos karo nusikaltėliams išlaikyti iki pat tol, kol jie bus nubausti, o Ukrainai atlyginta žala.
Ukraina toliau bombarduojama teroristinės Rusijos. Mariupolis griaunamas, jo žmonės humanitarinėje katastrofoje, bandoma organizuoti humanitarinius koridorius, tačiau tuos bandymus Rusijos kariai iškart sužlugdo… Aplink Černobylio AE gaisrai. Rusijos artilerija šiandien smogė ir į ligoninę Severodonecke (Pasaulio sveikatos organizacija šiandien pranešė, kad nuo karo pradžios atakuotos iš viso 62 sveikatos apsaugos įstaigos Ukrainoje). Neįmanoma priprasti prie tų karo baisybių.
Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi šiandien išreiškė palaikymą Ukrainai sakydamas, jog nori matyti šią šalį ES. Tai pareiškė po Ukrainos prezidento vaizdo kreipimosi į Italijos parlamentą. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimasis: ,,Visas pasaulis su mumis. Dėkojame ir Jo Šventenybei Popiežiui Pranciškui už aiškią ir tvirtą poziciją prieš karą bei meldimąsi už Ukrainą. Jaučiame didžiausią Italijos parlamento palaikymą“. V. Zelenskis dėkodamas Italijai kartu ragino griežtinti sankcijas Rusijai, smogti visiems už karą atsakingiems Rusijos veikėjams.
Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas nuteistas kalėti 9 metus griežto režimo kolonijoje.
Kovo 23 diena, trečiadienis, 28-oji karo diena. Šiandien jau ir fiziškai esu Briuselyje. Europos parlamente prasidėjo trumpoji plenarinė sesija ir rimtas sujudimas. Raginame griežtinti sankcijas Maskvai ir apsaugoti ES ekonomiką. EVT pirmininkas Charles Michel akcentavo, kad ES reikia sumažinti savo energetinę priklausomybę, sustiprinti saugumo architektūrą ir ekonomikos pagrindus.
Papildėme savo darbotvarkę trimis neatidėliotinais klausimais, susijusiais su Ukraina: pabėgėliai, lankstesnis fondų naudojimas, lėšos Moldovai veikti pasienyje. Pridėti ir kiti esminiai klausimai apie paramą žemės ūkiui (turint omenyje tai, kad stringa maisto prekių importas iš Ukrainos), saugios ir tvarios energetikos problema… O dar – kartu su Ukrainos diasporos organizacijos lyderiais išklausėme Kanados premjerą Justin Trudeau. Visa tai prisideda prie susitelkimo dėl Ukrainos, kuris tik didėja. Kanada visada bus nusiteikus pozityviai. ,,Negalime nusigręžti nuo Ukrainos“, – sako Kanados premjeras ir cituoja V. Zelenskio žodžius: „Šviesa nugalės tamsą!“.
Kovo 24 diena, ketvirtadienis, 29-oji karo diena. Briuselyje šiandien pilna veiksmo. Gatvėse daug policijos, virš miesto skraido sraigtasparniai. Vyksta tikrai neeiliniai treji viršūnių susitikimai: NATO šalių vadovų, G7 ir Europos Vadovų Tarybos. Esminė žinia – stiprus mėnesį nuo karo kenčiančios Ukrainos palaikymas. Didinama parama karine įranga, bus stiprinamas rytinis NATO flangas.
Europos Parlamente toliau tęsiame darbus savo ruožtu. Patvirtintos rezoliucijos dėl pabėgėlių migracijos ir integracijos fondo paprastesnio naudojimo, taip pat dėl maisto užtikrinimo ES bei už jos ribų (dėl Rusijos invazijos į Ukrainą) ir kiti klausimai. Dar Parlamentas susirinko balsuoti dėl naujų tarptinklinio ryšio taisyklių: pratęsti taisykles, kurios europiečiams leis toliau skambinti, siųsti žinutes ir naudoti mobiliojo ryšio duomenis visoje ES be papildomų mokesčių.
O aš dar tapau naujojo specialiojo COVID-19 komiteto nariu. Analizuosim išmoktas pamokas ir ruošimės ateičiai.
Kovo 25 diena, penktadienis, 30-oji karo diena. Šiandien pasijutau kaip prieš 31 metus (vieniems tai net visas, dar gi ir ne visai visas užgyventas gyvenimas, kitiems tai pusė jų nugyvento gyvenimo…) Tada buvo po Sausio įvykių, buvo ,,Kauno laikas”, buvau miesto deputatas, ir kasdienybė buvo – kaip dabar (na, tada dukrai buvo ketveri, o šiandien mano anūkėms panašiai). Padiskutuodavome, būdavo: ,,ką darys Gorbačiovas?”, o dabar: ,,Kaip pasielgs Putinas?”… Būdavo: ,,Ar Vakarai parems?” (atsidusę jie tai ir padarydavo). Dabar yra Ukraina (o ar TADA jos nebuvo?) Na, ir tada, ir dabar buvo, yra ir Lietuva. Tada nuleki, pabalsuoji (miesto Taryboje), dabar nuleki, pabalsuoji (Europos Parlamente) ir grįžti prie tekstų. Juk tiki, kad žmonėms to reikia, tiki, kad jie to laukia.
Kovo 26 diena, šeštadienis, 31-oji karo diena. Ir vėl suksime laiką vieną valandą į priekį. Pereiname prie vasaros laiko. Deja, gaila, kad panorėti laiką atsukti į gyvenimą prieš vasario 24 dieną negalime. Ar būtume suspėję ką nors pakeisti?
Kovo 27 diena, sekmadienis, 32-oji karo diena. Pusiaugavėnis.