Jono Petronio nuotrauka
Gegužės 21-ąją baltarusiai minėjo Tarptautinę solidarumo su politiniais kaliniais dieną. Ši diena priminė, kad nuo 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimų daugybė politinių kalinių Baltarusijoje yra neteisėtai kalinami ir patiria įvairias prievartos formas bei smurtą. Baltarusija paversta šalimi-lageriu, kur į nelaisvę kemšama vis daugiau politinių kalinių. Egzistuoja teismų konvejeris: paskirtieji neva teisėjai nuteisia politinius aktyvistus fiziniam susidorojimui. Kalinami opozicijos lyderiai tapo visiškai izoliuoti ir apie juos beveik nėra jokios viešos informacijos. Žinoma, ES institucijų dėmesys baltarusių politiniams kaliniams niekur nedingo, tik norėtųsi, kad veikimas būtų tikslingai paskirstytas. Į nuo 2020 m. atvirai besitęsiantį Lukašenkos terorizmą prieš baltarusius ir tarptautinę bendruomenę atsakas privalo būti tik vienas – sankcijos.
Paskutinis tikslinių sankcijų paketas, skirtas Lukašenkos režimui, buvo priimtas 2022 m. birželį, tai yra beveik lygiai prieš metus. O bendrai nuo 2020 m. spalio mėn. ES įvedė penkis sankcijų paketus ir iš viso taikė sankcijas 195 asmenims ir 34 subjektams. Sankcijos apima ir vieną iš pagrindinių Minsko režimui pajamas generuojančių šaltinių – trąšų pramonę. Sankcijos buvo nukreiptos prieš didžiausią Baltarusijos kalio gamyklą „Belaruskalij“. Per 2022 m. kalio trąšų eksportas iš Baltarusijos į ES sumažėjo beveik 70 proc. Rezultatas neblogas. Tačiau režimo represijos tęsiasi toliau. Šiai dienai reikia pradėti kalbėti ne tik apie Lukašenką, kaip pagrindinį kaltininką, bet ir apie valstybės pareigūnus, kurie ir yra žiaurios kalinimo sistemos prieš baltarusius kūrėjai ir įgalintojai. ES ir valstybių narių vaidmuo yra aiškus: privalome išplėsti ES tikslinių sankcijų taikymą asmenims ir subjektams, atsakingiems už represijas Baltarusijoje, dabar dar įtraukiant teisėjus, prokurorus, teisėsaugos, kalėjimų ir baudžiamųjų kolonijų pareigūnus ir režimo tarpininkus. Europos Parlamente gegužės 11 d. palaikiau rezoliuciją, reaguojančią į nežmonišką elgesį su žinomu opozicijos lyderiu Viktaru Babaryka. Režimo atsakas į rezoliuciją – „atidėtas“… Pagrindinis instrumentas – universalios jurisdikcijos taikymas. Juk kovo 17 d. JT Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje išdavė Putino arešto orderius. Neabejotinai turi ateiti ir Lukašenkos bei jo bendražygių eilė. 2023 m. kovo mėn. naujausioje JT ataskaitoje vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas pabrėžė užfiksuotus tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimus, įskaitant neteisėtą gyvybės atėmimą ir daugybę savavališko laisvės atėmimo atvejų, kankinimus, atsisakymą vykdyti teisingą teismo procesą ir vienodą įstatymo apsaugą. Ataskaitos išvados – sveikintinos, kadangi JT valstybės narės raginamos apsvarstyti galimybę siekti teisinės atsakomybės per nacionalinius teismo procesus, pagrįstus pripažintais ekstrateritorinės ir universalios jurisdikcijos principais.
Kita vertus, situacija unikali: tos pačios JT ragina sušvelninti Europos taikomas sankcijas Baltarusijos trąšų pramonei. Įvardijama priežastis – pasaulinė maisto krizė trečiosiose valstybėse. Ironiška, kad JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas bando pasiekti priešingą efektą – sankcijų palengvinimą Baltarusijai, pamirštant ankstesnius vertinimus dėl žmogaus teisių situacijos šalyje. Juk atrišus rankas Lukašenkai vėl eksportuoti kalio trąšas per Europą, Minsko režimas ženkliai pasipildytų piniginę. O tie pinigų srautai, tikėtina, turėtų tiesioginį poveikį ir karui Ukrainoje, Lukašenkai padidėtų galimybės ginkluoti Rusiją bei galimai mesti į karą pačius baltarusius.
Gegužės 15 d. apie situaciją Baltarusijos kalėjimuose mes, EP delegacijos ryšiams su Baltarusija nariai, turėjome galimybę išgirsti tiesiogiai iš baltarusių pilietinės visuomenės atstovų. Išklausėme įvairių argumentų. Ar galima politinius kalinius paversti „mainomąja moneta“, derantis su Minsko režimu dėl sankcijų palengvinimo? Ne kiekvienas įkalintasis būtinai norės rašyti malonės prašymą. Nes kuo gi jis (ar ji) nusikalto? O tuo tarpu politinių kalinių būklė vis sunkinama. Įprastas dalykas – su(si)žalojimai, bado streikai, įkalinimas karceryje. Ligos atveju – naujos galimybės kankintojams susidoroti su aukomis: pasmerkia mirčiai tiesiog negydydami. Ypač sunkus tarptautinės teisės pažeidimas – incommunicado, kai kaliniui neleidžiama susisiekti su išorės pasauliu, nei su artimaisiais, nei su advokatu. Ir tokiomis sąlygomis yra įkalinti šimtai. Ir vis dėlto – gal verta veikti, kad palengvintume būklę bent keletui?
Kaip veikia kitos tarptautinės organizacijos Europoje bei Vakarų pasaulyje Baltarusijos politinių kalinių klausimu? Kai kurioms iš jų, man rodėsi, verta priminti apie situaciją Baltarusijoje, kadangi šiai dienai žmogaus teisių būklė yra kritinė politinių kalinių atžvilgiu, o veiklos sričių bei iniciatyvų galėtų būti ir daugiau. Dėl to gegužės 25 d. laiškais kreipiausi į tarptautines organizacijas, kurių veiklos sritys apibrėžia politinių kalinių teisių gynimą. Buvo kreiptasi ir į didesnes, daugiau politinio kapitalo turinčias organizacijas, tokias kaip „Human Rights Watch“ ir „Amnesty International“. Šiuo metu Baltarusijos kalėjimuose kalinama daugiau kaip 1 500 (oficialiai pripažinta) žmonių, kurie patiria nežmoniškas sąlygas, fizinį smurtą ir psichologinį kankinimą. Dėl smurto ir kitokių prievartos rūšių panaudojimo prieš kalinius kreipiausi į Europos kalinių teisių asociaciją (European Prisoners’ Rights Association, EPRA); Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų tinklą (European Network of National Human Rights Institutions, ENNHRI); Kankinimų prevencijos asociaciją (Association for the Prevention of Torture, APT); Žmogaus teisių namų tinklą (Human Rights House Network, HRHN). Jų veiklos srityse aiškiai nurodytas siekis ginti ir skatinti kalinių teises. Reikia nepamiršti, kad „teisėjų konvejeris“ nesustabdytas, kadangi vis dar nagrinėjama mažiausiai 12 000 politiškai motyvuotų baudžiamųjų bylų. Sunkią negalią turintiems asmenims nesuteikiama tinkama medicininė pagalba, įskaitant aprūpinimą svarbiausiais vaistais. Todėl konkrečiai dėl poreikio užtikrinti tinkamą elgesį, galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir tinkamas kalinimo sąlygas kreipiausi į medikus vienijančią organizaciją „Physicians for Human Rights“ (PHR). Medikamentų trūkumas – viena iš opiausių problemų: kalėjime yra suteikiamas tik insulinas. Taip pat sulaikytiesiems ir kaliniams yra ribojama galimybė gauti teisinę pagalbą, ypač bylose, susijusiose su politiniu aktyvizmu. Tokia praktika yra absoliučiai vadovėlinis autoritarinių valstybių pavyzdys. Kadangi ES ir kitų Vakarų šalių diplomatams darosi vis sunkiau patekti į teismo posėdžius Baltarusijoje, tampa labai sudėtinga komunikuoti su teisiamaisiais. Todėl dėl tiesioginių teisiamųjų teisių pažeidimo kreipiausi į Kvakerių Europos reikalų tarybą (Quaker Council for European Affairs, QCEA). Palaipsniui Baltarusijoje neliko jokių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių ar nevyriausybinių organizacijų, todėl vis sudėtingiau gauti informacijos apie bet kokius teismo procesus. Į teismus įleidžiama tik režimą remianti propagandinė žiniasklaida. Iš esmės, tekste ir akcentavau, kad teisinė, humanitarinė ir psichosocialinė parama būtų neįkainojama, siekiant užtikrinti politinių kalinių bent kokią gerovę. Parama turi būti teikiama ir politinių kalinių šeimoms, kurios taip pat patiria didžiulius sunkumus ir psichologines traumas. Dauguma šeimų netenka savo pagrindinių maitintojų, kai suimamas vienas iš sutuoktinių.
Akivaizdu, kad Minsko režimui nuolatos yra būtina taikyti politinį spaudimą, kuris turi būti papildomas tarptautinių organizacijų siūlomomis inciatyvomis bei tiesiogine parama politiniams kaliniams. Tik tarptautinė bendruomenė gali palengvinti baltarusių politinių kalinių likimą.