loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Paskutinė pavasario savaitė: praktiniai ateities ir dabarties klausimai

Nuotrauka iš svetainės unsplash.com

Dienoraštis 

Gegužės 22–28, 2023 metų 20 savaitė

Nuotrauka iš svetainės unsplash.com

Nuotrauka iš svetainės unsplash.com

 

Gegužės 22 diena, pirmadienis. Savaitę pradėjau Kėdainių rajono savivaldybės Akademijos gimnazijoje, o čia mokosi gimnazistai ir iš Mantviliškio, kuriame, beje, yra gimusi mano mama! Taigi Kėdainių rajonas – vos ne mano antrieji namai. Šiandien Kėdainiuose aplankiau ir dar dvi gimnazijas – Šviesiąją ir Atžalyno. Skaičiau paskaitą „Iššūkiai tautai prieš 100 metų ir dabar“. O moksleiviai be kompleksų! Kai paklausė, kur aš įgijau politologo išsilavinimą – sukausi, ojojoj. Taip drąsiai dar niekas Lietuvoje nėra manęs paklausęs, – tai ir teko aiškinti, kad, na, aš „tebesimokau“, ir savo knygos pavadinimą „Fuksai Europoje“ teko pacituoti… Moksleiviams rūpėjo visiškai praktiniai jų ateities klausimai, gal ir patariau naudingo ką nors. Susitikimuose mane drąsino mano žmona, kartu prisijungė ir bendražygė Jurgita Sejonienė, tai viską sklandžiai ir atlaikėme. O parodos „Skausmo ir vilties laiškai iš šalčio žemės“ pristatymas Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje tai tikrai labai gražiai buvo kėdainiškių priimtas. Viską pavyko susieti: ir praeities, ir dabarties, ir ateities Lietuvos iššūkius.

 

Gegužės 23 diena, antradienis. Anksti ryte iš Vilniaus per Amsterdamą nukakau į Briuselį. Iškart pasiekė geros žinios. O gera žinia – kaip gera dovana. Lietuvoje dėl hepatito C atliktų profilaktinių patikrų skaičius jau greit pasieks milijoną! Buvau ir aš tarp tų, kurie ėmėsi daryti tą pirmąjį politinį postūmį, kad toji patikra būtų Lietuvoje vykdoma. Dar pakankamai neseniai apie tai, o ir apie didelį hepatito C mokslinių tyrimų proveržį, buvo kalbama aštuntajame Baltijos ir Ukrainos kovos su hepatitu C organizacijos posėdyje. Jų atliekama veikla tikrai vaisinga ir rezultatyvi, tai – geras pavyzdys visai likusiai Europai.

Tuo tarpu Tarptautinės prekybos komitetas aptarė apie autonominės prekybos priemones Moldovai. Europarlamentarė Samira Rafaela pabrėžė, kad visi ekonominės veiklos vykdytojai turėtų prisiimti atsakomybę įrodyti, kad jų naudojamas produktas nėra gaminamas priverstinį darbą dirbančių žmonių. 

Dalyvavau ir susitikime su Lietuvos autorių bendruomene. Vyko Europos autorių bendruomenės renginys, kuriame dalyvavo ir Lietuvos atstovai. Daug kalbėta apie autorių teises į muzikinius (ir ne tik) kūrinius. Va, čia tas atvejis, kai skubiai reikia reglamentavimo, nes dabar visiškai voliuntaristiškai pramogų verslas atsirenka, ką stream’inti, o kuriuos autorius nugrūsti į pašalius (taip teigė renginio dalyviai).

 

Gegužės 24 diena, trečiadienis. EP Tarptautinės prekybos komitete balsavome jau dėl pozicijos Uzbekistano klausimu. Patvirtinta ir mano, kaip šešėlinio pranešėjo, pateikta pataisa. Ja raginu stebėti situaciją, ar Uzbekistanas neįsitraukia į sankcijų Rusijai apeidinėjimo schemas. Kad ir kaip tolimai bei egzotiškai skambėtų ši valstybė, visgi Europos Sąjungai reikia „brautis“ į Centrinę Aziją kuo aktyviau. 

Dar su kolegomis europarlamentarais pritarėme ir griežtesnėms taisyklėms mažinti pramoninių išmetamųjų teršalų kiekį. 

 

Gegužės 25 diena, ketvirtadienis. Reaguojame į padėtį Moldovoje ir sutrikusį eksportą dėl Rusijos karo Ukrainoje: EP, kaip teisėkūros institucija, atidžiai stebi tarptautinės politikos ir ES valstybių narių ekonomikos padėtį. Iki šiandienos stengėmės suteikti visą svarbiausia paramą Moldovai: EP išreiškėme susirūpinimą dėl padėties Moldovoje ir pasmerkėme Rusijos karo veiksmus Ukrainoje; pritaikėme sankcijas Rusijai. Pasiųsta aiški žinutė Rusijai, kad ES yra pasirengusi ginti savo vertybes ir Ukrainą; na, ir tada ekonominis palaikymas, apsvartėme visas priemones, kiek galime skirti paramos Moldovos eksportui ir jų ekonomikos atsigvimui. Planas apima finansinę paramą, prekybos susitarimus su ES ir kitomis valstybėmis, taip pat prekybos kliūčių mažinimą.

​​Komisija šiandien priminė apie dabartinį reglamentą, jis nustos galioti liepos mėnesį. Tad svarbu išlaikyti paramą Moldovai iki pat paskutinės dienos… „Moldova ir toliau kenčia nuo Rusijos karo Ukrainoje. Ta šalis buvo labai priklausoma nuo eksporto į Rusijos ir Ukrainos rinkas. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Sąjungoje yra susirūpinimo, todėl turime apsaugos mechanizmą. Jis yra identiškas tam, kurį įtraukėme į Ukrainos pasiūlymą“, – Komisija toliau stebės situaciją. 

Darbai EP baigti, jau manęs laukia automobilis į oro uostą. Skrendu atgal į Lietuvą. 

 

Gegužės 26 diena, penktadienis. Beje, kuomet vyko ES ambasadorių susitikimas su ES Taryba, buvo paskelbta, kada vyks Europos Parlamento rinkimai. Numatyta data 2024 m. birželio 6-9 d. „Europos Sąjunga nuolatos vystosi. Pasaulis keičiasi ir mes turime keistis kartu. Turime imtis reformų, nereikia bijoti pasikeitimų. Europos Sąjunga nėra tobula. Reikia tai suprasti ir įsiklausyti, aiškinti, vykdyti savo pažadus“, – kalbėjo EP pirmininkė Roberta Metsola. Tad galiu patvirtinti, jog to pokyčio iki šiandien irgi buvo įdėta nemažai, o dar kiek visko likę nuveikti! Rinkiminis planas kitiems metams tikrai numatytas. 

 

Gegužės 27 diena, šeštadienis. Latežeryje pavasaris! Dar vis pavasaris, naktys kritiškai trumpėja, po nepilno mėnesio jos jau ims ilgėti… Ak, taigi šiaurietiška vasara tuoj, jau beveik ji prasidėjo, neilga, ne tokia ilga, kokios geistum… O paukščių čiulbesio pats siautulys! Vidunaktį prabyla lakštingala. Tarp dviejų sapnų ji kažkur čia gieda gieda ir gieda visai netoliese, čia tuoj už lango. Sapnai skandina, apie ką jie? O lakštingalos balsas vinguriuoja, bandau jį klausa pasekti, ir vėl nuskęstu į sapno bangas. Už lango tamsu, o pagaliau, po kažkurio sapno tarpsnio, jau ir švinta. Fonas lakštingalai griežlės trakšt trakšt. Pagaliau kažkurioje miego bangoje lakštingala nutyla, paskui ir griežlė. Jų balsus užgožia kažkokių drabnų paukštelių paprastosios giesmės. Tada jau visai rytas. Smalinyko ežerėlyje varlių choras. Kyla saulė. Rytas. Diena bus giedra.

Daugybė netekčių šią savaitę ištiko Lietuvą… Pirmai atsisveikinome su Alma Adamkiene, tada su Daiva Rudokaite, Stanislovu Kavaliausku, etnomuzikologe Zita Kelmickaite, žurnalistu Viliumi Stankevičiumi…

 

Gegužės 21 diena, sekmadienis. Šiandien Sekminės – švenčiama sekma, septinta savaitė po Velykų. O šiandien aš ir vėl pastebiu paukščius. Gegužės dienos paukščiai gegutės, nuo kurių aidi pamiškės. Prisijungia vienas kitas kikilis, sūkuriuoja suopis, bene į dagilio vaikų lizdelį nusitaikęs. Ežero erdvėje kragai, antys, kažkur sukliunksi volungė. Paukščių giesmių pasaulis ir tiek. Ir visur žiedai. Dviračiu įgriūvu į pakalnučių bradą. Tyvuliuoja gailių plotai, balta balta, kur dairais, o nuo kvapo norisi sukti nosį, bet kur tu pasuksi kai jis užpildęs tarpumiškių pelkes. Bruknių žiedeliai mažyčiai, mėlynių jau vos ne uogelės. Iš sodybos, kadaise priklausiusios Tamošiui, į pievos vidurį peršliaužė braškių ūgliai ir žydi sau. Alyvų irgi pats žydėjimas. O kur dar invaziniai. Vadinu juos smidrais, bet jų tokie ryškiai geltoni klumpaičių pobūdžio žiedai, įsigalėję visose šalikelėse. O gal ir smidrų giminaičiai, sužiūrėsi. Praliuoksi stirna, praplaukia žaltys. Pavasario nuobaigos, tuoj įsigalės vasara.