Dienoraštis 

Birželio 12–17, 2023 metų 23 savaitė

Nuotrauka iš asmeninio Liudo Mažylio archyvo

Savaitė, turėjusi būti įtempta, bet gana įprastinė, eigoje staiga pavirto į lūžio, paradigminę, epochinę, – taip ar panašiai reikėtų ją vadinti. Mane prisiminė nuoširdūs gamtos mylėtojai! Prisiminė, kad aš toks esu, prisiminė, kad mano balsas turi nors šį tą reikšti. Juk esu vienintelis iš Lietuvos, balsuojantis ENVI komitete. „Balsuok teisingai!“, – susirūpino jie.  Bet apie viską iš eilės.

Birželio 12 diena, pirmadienis. ​​Strasbūre prasidėjo EP plenarinė sesija. Šiandien pasirašiau ELP frakcijos skubos tvarka teikiamos EP rezoliucijos projektą – apie dviejų Ukrainos paauglių, rusų okupantų apkaltintų „sabotažo planavimu“, kankinimą ir kriminalinį persekiojimą. Tokiais veiksmais Rusija pažeidžia JT Vaikų teisių konvenciją bei Konvenciją dėl kankinimų. Nuo agresyvaus Rusijos karo Ukrainoje pradžios jau patvirtinta mažiausiai 483 Ukrainos vaikų žūtis, daugiau kaip tūkstantis vaikų sužeista ir beveik keturi tūkstančiai – dingę be žinios. Rezoliucijoje reikalaujame nedelsiant paleisti suimtuosius, nedelsiant nutraukti vadinamąjį „perauklėjimą“, kuriuo siekiama išnaikinti ukrainietiškąjį identitetą, o įdiegti rusiškąjį, nutraukti ir nelegalius įvaikinimus. Europinės ir tarptautinės organizacijos privalo pasinaudoti visomis galiomis, kurias joms teikia Ženevos konvencija.

Birželio 13 diena, antradienis. Visiems pasigiriu, kad esu „paaukštintas pareigose“. Dabar aš – specialiojo COVI komiteto (kuris vertina pandemijos metu įgytą patirtį ir rengia rekomendacijas ateičiai) pagrindinis narys (nebe pakaitinis)! Nors COVID jau  atrodo viena mažiausių problemų ES, bet… Teigiu, kad verta siekti, jog vis daugiau sveikatos klausimų būtų veiksmingiau sprendžiami Europos lygmeniu, o nepalikti jų sprendimo vien tik valstybėse narėse. Beje, kaip tik pandemijos metu suvokėme tokius svarbius dalykus kaip vaistų komponentų gamyba savo rinkoje, atotrūkio tarp medicinos paslaugų Rytų ir Vakarų erdvėse mažinimas, mokslinių tyrimų plėtra, pagaliau ir kova su dezinformacija, pvz., kaip kad buvo apie skiepus. Tad ir nieko nuostabaus, kad vakar balsavimas COVI komitete dėl pataisų pataisėlių užtruko net 1,5 valandos.

Birželio 14 diena, trečiadienis. Šiandien Gedulo ir vilties dieną miniu Strasbūre, ne Lietuvoje. Kartu su Europos Parlamento nariais iš kitų ES šalių skaitėme sovietų vykdytų trėmimų aukų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos ir Moldovos pavardes. Už kiekvienos pavardės slypi to žmogaus patirtos kančios, badas, šaltis… Toji tragedija neaplenkė nei vienos šeimos. Ilgus metus tremtyje praleido ir mano giminaičiai, apie tai pasakojau Lietuvoje daugelį kartų, Jonas Sirutis nė negrįžo, mirė iš bado ir jo dvejų metų sūnelis Jonukas taip pat. O šiandien skaičiau daugelio man nepažįstamų žmonių pavardes.

Deja, tokius pat žiaurumus šiandieninė Rusija vykdo deportuodama nekaltus Ukrainos žmones, organizuodama represijas okupuotose teritorijose – tai ir šiandienos mano pasisakymo plenarinėje sesijoje tema. Gedėdami aukų, viliamės, kad laisvės siekio užgniaužti neįmanoma.

Apie tvarumą: šiandien europarlamentarai atnaujino baterijų gamybos ir utilizavimo taisykles, siekiant užtikrinti jų perdirbimą ir ilgaamžiškumą, taip vis skatinant perdirbamų medžiagų panaudojimą ir sumažinant taršą. Taisyklėse pabrėžiama, kad gamintojai bus įpareigojami sukurti elektromobilių, lengvųjų transporto priemonių ir didesnės nei 2 kWh talpos daugkartinio įkrovimo baterijų skaitmeninį pasą ir anglies dioksido išmetimo lygio deklaraciją. Baterijų verslo įmonės taip pat įpareigojamos tikrinti tiekėjus, kad žaliavos būtų tiekiamos atsakingai. O šios naujosios taisyklės yra kartu ir EP atsakas į Konferencijos dėl Europos ateities išvadas, kuriose piliečiai paragino ES didinti energetinį saugumą, plėsti žaliąją infrastruktūrą ir skatinti žiedinę ekonomiką.

Artėjant rytdienos balsavimui Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komitete dėl Gamtos atkūrimo reglamento, tema man atrodė nenauja ir gerai išdiskutuota. Mūsų frakcijos pozicija skaidri kaip krištolas. Mums tinka esminės nuostatos dėl gamtos atkūrimo. Mums netinka dokumento pateikimas. Reglamento projektas ateina su grūmojimais iš Europos Komisijos. Esą, dabar arba niekada. Balsuoti esą galima tik taip, kaip jie pateikia, o ne kitaip. Taigi, o kur poveikio vertinimas, kokį ekonominį bei socialinį poveikį padarys dokumentas (jis – įpareigojantis, paliepia įsakmiai valstybėms kurti gamtos atstatymo planus)? Gamtai tai tikrai padarys teigiamą poveikį, tuo džiaugiuosi. Gerai: Lietuvai jis tinka. Esu apsvarstęs, ar tinka MAN. Turiu laisvą mandatą,- tikrai. Na, esu už tai, kad būtų grąžinamas Komisijai ir parkeliautų su poveikio vertinimu. dar patobulinti. Taigi atrodė lengva ir paprasta: balsuosiu pagal mūsų frakcijos liniją.

Ir netikėtai (taip pirmą kartą per 4 metus, dar gi ir koronaviruso pandemija ne taip staiga užplūdo) mane pradėjo pasiekti laiškai. Daugybė, šimtai laiškų. Labai nuoširdžių, iš kurių aiški ir rašiusiųjų pozicija, ir noras, kad aš pasisakyčiau „už“ Komisijos pateiktą reglamentą. Mažyli, balsuok teisingai! Suglumau, jei nuoširdžiai. Dar kartą persvarstęs visas veiksenos galimybes, supratau, kad nebeturiu visiškai jokio pasirinkimo, ir kad pasielgsiu pagal įprastas, nors ir nerašytas, EP taisykles, – nusišalinsiu nuo balsavimo. Aš tvirtai žinau, kad tai tik šį kartą, šiam konkrečiam balsavimui. Kad tai tikrai ne diskusijos pabaiga.

Birželio 15 diena, ketvirtadienis. Šiandien Europos Parlamente priėmėme svarbią rezoliuciją dėl Ukrainos. Pasisakiau apie tai. Rusams susprogdinus Kachovkos užtvanką, per 3-4 dienas išsiliejo daugiau kaip 18 kubinių kilometrų vandens, o dėl to tiesioginėje potvynio grėsmėje atsidūrė beveik 80 kaimų ir miestų arba maždaug 100 000 gyventojų. Tikėtina, kad geriamojo vandens gali netekti iki milijono žmonių. Jau net ir dabartinėje perspektyvoje humanitarinės pasekmės – katastrofiškos, tad ilgainiui, tiek Ukrainai, tiek ir Europai teks malšinti plataus masto socioekonominius, sveikatos bei ekologinius padarinius. O dar prisideda ir branduolinės saugos grėsmės…

Gamtosaugininkai teigia, kad dėl užtvankos sunaikinimo bus smarkiai paveikta Juodoji jūra dėl padidėjusios taršos. Jau šiuo metu teigiama, kad į jūrą buvo nunešta 150 tonų mašinų alyvos. Kaip dar kitaip, tokius veiksmus įvardinti, jeigu ne paprasčiausiu floros ir faunos ekocidu! Tūkstančiai gyvūnų žuvo arba buvo priversti bėgti iš savo namų. Dar tūkstančiai žus dėl maisto stygiaus bei kitų ekologinių iššūkių, kurie dar tik bus sukelti potvynio. 

Dar vienas Kachovkos užtvankos susproginimo padarinys kelia didžiausią grėsmę. Mažėjantis užtvankos vandens lygis taip pat turi įtakos Zaporožės AE reaktorių aušinimo vandeniui. Dėl užtvindytos svarbios žemės ūkio paskirties žemės ir iškilo problema, susijusi su Zaporižios AE aušinimo vandeniu, kuris buvo tiekiamas iš užtvankos. Dar gegužės 10 d. man teko kreiptis į Europos Komisiją dėl konkrečios informacijos ir susiklosčiusios padėties Zaporožės AE. Tarptautinės atominės energijos agentūros vadovas Rafaelis Grossi žadėjo šią savaitė apsilankyti atominėje elektrinėje. Akivaizdu, kad tai labai svarbus ir reikalingas žingsnis, kadangi tai bus pirmasis tarptautinės organizacijos ekspertinis vertinimas po Kachovkos užtvankos sunaikinimo. 

Europos institucijų reakcija į Kachovkos užtvankos susprogdinimą buvo žaibiška. Nuo ankstyvo birželio 6 d. ryto Europos Komisijos Ekstremaliųjų situacijų koordinavimo centras palaiko ryšį su Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnybomis. O šiandien EP balsavome už rezoliuciją dėl tvaraus Ukrainos atstatymo ir integracijos į euroatlantinę bendruomenę. Ten pritariau dėl galimybės sudaryti sąlygas Ukrainai laipsniškai integruotis į ES bendrąją rinką ir sektorių programas. O kartu ir dėl to, kad NATO sąjungininkes pasinaudotų artėjančiu NATO aukščiausiojo lygio susitikimu Vilniuje, paspartinant Ukrainos siekį prisijungti prie aljanso.

ES šalys bei institucijos turi moralinę atsakomybę be jokių išimčių taikyti didžiausią spaudimą Rusijai, pasitelkiant tarptautinę teisę bei ekonomines sankcijas. O Kachovkos užtvankos sugriovimas yra okupantų sukelta ekologinė katastrofa, todėl toks veiksmas turi būti traktuojamas kaip griežtas tarptautinės teisės, ypač tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas prilyginant karo nusikaltimui.

Tarp daugelio iššūkių: o kaipgi sekasi mano kolegoms balsuoti dėl Gamtos atkūrimo reglamento? Vyksta taip, kaip daugelio prognozuota. Patas. Už – 44, prieš – 44. Įtampa didelė: tai kaip baigsis, koks finalinis rezultatas? Ir balsavimo eigoje – dar vienas netikėtumas. Dėl laiko stokos balsavimas šiandien nebaigiamas. Atidedamas iki birželio 27 dienos. Ar šiaip, ar taip: balsavimo teisę jau perleidau kitam. Gali baigtis visaip. Arba dokumento projektas keliaus į plenarinį posėdį. Arba grįš į Europos Komisiją tobulinti. Tobulinamas bus bet kuriuo atveju. 

Po šios savaitės plenarinės sesijos darbų EP jau parvykstu į Vilnių.

Birželio 16 diena, penktadienis. Susitinku su Aplinkosaugos koalicijos pirmininke Lina Paškevičiūte. Pasikalbame nuoširdžiai. Mano nusiteikimas dėl Gamtos atkūrimo reglamento jai suprantamas. Man aplinkos apsaugos aktyvistų nusiteikimas irgi daugiau negu suprantamas ir iš esmės priimtinas. Tik aš nesutiksiu su spaudimu „čia ir dabar“. Tai nėra nei pirmas, nei paskutinis, nei pats lemtingiausias balsavimas. Tegu Europos Komisija būna nuosekli. Turi būti ir ekonominio, ir socialinio poveikio vertinimas. Visiškai tokia pati ir mano frakcijos nuomonė. Sakau Linai: „Neįsivaizduojama, kokios kibirkštys laksto“. Jos nuomone, tai nenuostabu, jos nuomone tai ir yra lemtingas, „arba-arba“ balsavimas.   

Panevėžio Respublikinė ligoninė švenčia 100-mečio jubiliejų. Niekada nepraleisiu progos pasidžiaugti, kad juk būtent šios ligoninės pirmasis vadovas buvo ne kas kitas, o Pranas Mažylis, mano Diedukas! (Su tais švenčių atskaitos taškai tai kartais leidžiamės į tikrą mistiką. Mano Diedukas vadovavo Panevėžio ligoninei 1918-1920 m., o per tą laiką ir ne vienai, o net dviem ligoninėms iškart. Gi 1923-aisiais mano Diedukas seniai buvo išvykęs iš Panevėžio ir veikė sveikatos fronte jau Kaune, tuometinėje laikinojoje sostinėje. Tai kaip čia dera „šimtmetis“ su „pirmuoju“ ligoninės vadovu?..). Šiaip ar taip, gavau progą pasisakyti, apžvelgti nelengvą, bet garbingą sveikatos apsaugos sistemos kūrimo Lietuvoje kelią. Pasveikinau dabartinį europinio lygio ligoninės kolektyvą. 

Birželio 17 diena, šeštadienis. Tradiciniame Lietuvos Krikščionių demokratų bendrijos sąskrydyje Molėtų rajone pakili nuotaika, konstruktyvios diskusijos apie politinę padėtį (pasisakiau), sveikinimo kalbos (rėžiau ir aš), knygų pristatymai (ir mano tarp jų!) bei įtemptos sporto varžybos. Pavyzdžiui, mano žmona tapo absoliučia smiginio čempione! Veiklos kupina diena. Žinoma, laikas, praleistas su bendražygiais, labai sustiprina pasitinkant naujus politikos iššūkius.  Tik kad va: mes, krikščionys demokratai, Lietuvoje jau, matyt, niekam nebeįdomūs. Žiniasklaidai nesvarbu, nei ko rinkomės, nei ką sprendėme. Susirinkome pasportuoti,- na, ir tegu. Tai negi nebėra skaudžių vertybinių problemų, ar jau diskursas išvėso? Atsiverčiau ir pernykštį dienoraštį. Tada sąskrydyje irgi diskutavome apie Ukrainą, pasisakė ir mano draugas Serhijus, dėkojo Lietuvai už pavyzdį, kuriuo ilgus metus ir dešimtmečius sekė Ukraina… Ir jau pernai parašiau, kad turbūt vėl susitiksim po metų. Tai ką: iki kitos vasaros atsisveikiname ir šįkart?..  Tiek ir tesame reikalingi? 

Birželio 18 diena, sekmadienis. LRT radijas kalbina Žymantą Morkvėną ir mane. Apie tą Gamtos atkūrimo reglamentą. Mane nustumia į aklą gynybą. Taip, lyg tuo klausimu nebūtų buvę balsavimų nei Žemės ūkio, nei Žuvininkystės komitetuose. Mano linija aiški, be vinguriavimų, gal todėl atrodo lengvai pažeidžiama. Mat, aš regiu reglamento pateikime netobulų dalykų, jį reikėtų grąžinti Europos Komisijai, kad teiktų iš naujo kartu su ekonominio  ir socialiniu poveikio vertinimu. Bet,  supratęs labai nuoširdų gamtos mylėtojų susirūpinimą, pasiprašiau būti nušalintas. JAU nusišalinau ir kartu su visais stebiu, kuo toji byla baigsis. Tai paaiškės birželio 27 dieną. O baigtys galimos dvi. Arba teisės aktas atkeliaus į Europos Parlamento plenarinę sesiją, arba jis grįš į Europos Komisiją, kad šioji pateiktų iš naujo. 

Taip man besvarstant į kambarį įskrido. Bitė. Kamanė. Apsuko ratuką ir vėl išskrido. Turi savo rūpesčių, mat. O gal ir ji mane „spaudžia“ dėl Gamtos atkūrimo reglamento?..