Su VDU Botanikos sodo 100-mečiui skirto pašto ženklo pristatymo šventės akimirka. Jono Petronio nuotr.

DIENORAŠTISLiepos 3–9 d.,
2023 METŲ 26 SAVAITĖ

Liepos 3 diena, pirmadienis. ​​LRT radijo eteryje laidoje „Vienkartinė planeta“ – mano mintys apie Gamtos atkūrimo reglamentą. Samprotauju instituciškai. Europos Komisija pasiūlė reglamento projektą. Pasiūlė netikusį. Pasiūlė prieš daugelį mėnesių. Visi trys Europos Parlamento atsakingi komitetai tą reglamento projektą atmetė. Kad atmetė – nieko nuostabaus. Nepateiktas visapusiškas poveikio vertinimas. O ir pačiame tekste esama keistenybių, juolab reglamento prieduose. Beje, kyla dar ir abejonių, ar tikrai jau reglamentas toks tobulas ir palankus visoms biologinėms rūšims. Vis dėlto Aplinkos komitete aš nemaniau galįs pasisakyti PRIEŠ, tad mane balsavime pakeitė kitas mūsų frakcijos narys. Šiaip ar taip, institucinė rutina tokia: dabar reglamentas atkeliauja į EP plenarinį posėdį. Dabar jau niekas manęs pakeisti ir vietoj manęs balsuoti negalės. Turėsiu balsuoti UŽ arba PRIEŠ. Tad ir teigiu: turiu laisvą mandatą, niekam nesu įsipareigojęs. Tik esu įsitikinęs, kad, kaip bepabalsuočiau – šis konkretus teisės aktas nebuvo, nėra ir nebus koks nors „kritinis“. Be reikalo sukeltas šitoks „egzistencinis“ supriešinimas. Nėra jokio „dabar arba niekada“. Mūsų frakcija Aplinkos komitete konstruktyviai prisidėjo prie trijų dešimčių teisės aktų pagal Žaliąjį kursą! Šis – irgi tik vienas iš daugelio. Ir bet kuriuo atveju bus tobulinamas. Tai tiek apie „institucinę“ pusę. O gamtą reikia gelbėti, ir skubiai.

Visas interviu čia: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000284315/vienkartine-planeta-kova-del-es-gamtos-atkurimo-reglamento-atkeliavo-ir-i-lietuva

Liepos 4 diena, antradienis. Darbo grupėje išklausau argumentų, kodėl reiktų ATMESTI Gamtos apsaugos reglamentą. Labai naujų argumentų nėra. Suklūstu, kai išgirstu apie vieną įdomų Europos Komisijos pasiūlytą būdą, kaip atstatyti biologinę įvairovę. Siūlo iškirsti miškus eolinės kilmės žemyninėse smėlio kalvose (tai Dzūkijos kalneliai!), kad ten vėl nevaržomai siautėtų smėlynų vėjai. Na jau na! Latežerio miškų aš taip lengvai neatiduosiu! Sengires išsaugoti svarbu, sutinku. Bet dar nesutikau individo, kuris svajotų apie galimybę žavėtis Marcinkonių bažnyčios architektūra iš Druskininkų viešbučio lango. 40 kilometrų smėlio kopų, na ir vaizdelis. O taip vienąkart jau galėjo nutikti, jei nebūtų išnaikintas pušinis verpikas. Nugraužtų visas pušis neatsodinamai. Šiaip jau tuos verpikus lesa gegutės. Bet susidoroti neretai nepajėgia. Pavyko, su žmogaus pagalba, tą verpiką tam kartui išveisti. Tai ką, anot Komisijos, nereikėjo?! Miškų išnaikinimas reiškia turtingesnę biologinę įvairovę?..

Liepos 5 diena, trečiadienis. Rusų veiksmai Zaporižios atominėje elektrinėje – sveiku protu nesuvokiami. Na, aš seku situaciją nuo pirmos karo dienos ir nuolat neduodu ramybės atsakingoms institucijoms. Kaip tik šiandien gavau laišką iš komisarės Kadri Simson – atsakymą į mano klausimą. Rašo: „Komisija atidžiai stebi padėtį Zaporižios atominėje elektrinėje nuo to laiko, kai ją užgrobė Rusijos kariuomenė. Ji palaiko ryšius su Ukrainos branduolinės saugos reguliavimo institucija ir Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA), gauna išankstinius pranešimus apie branduolinės saugos ir saugumo incidentus Ukrainoje ir stebi spinduliuotės lygį“. Visas tekstas čia: https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/P-9-2023-001523_LT.html.

Gerai, kad stebi, ir iš arti. Aš stebiu. Komisija stebi. Stebime. Aišku, rusų vykdomo branduolinio šantažo tai neužkardys. Bepročiai ir yra bepročiai.

Be to, šiandien paskelbiau tekstą „Perversmų bandymai Rusijoje: argi tai nauja?“: https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/liudas-mazylis-perversmu-bandymai-rusijoje-argi-tai-nauja.d?id=93865347

Būtinai paskaitykite. Tai – absoliučiai išsami studija apie perversmus Rusijoje nuo caro cviako laikų. Tai ir apie tokio Prigožino intencijas „paimti Maskvą“. Ironizuoju: iki šiol tai pavyko mongolams (tada Maskva tebuvo viena iš rusiškų medinių pilaičių) bei Napoleonui. Nepavyko – Hitleriui, na, ir Prigožinui. Ir – pamokėlė mums visiems: pakibom ant rusiškos propagandos kabliuko. Nei mes žinom, kas toje Rusijoje ten vyko, nei ką. Kuriam versijas pagal rusiškas versijas. Tokiais atvejais geriau – santūriau.

Liepos 6 diena, ketvirtadienis. Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo 770 metų ir Tautiškos giesmės) diena. 21 val. privalėjau giedoti mūsų „Tautišką giesmę“, bet kaip tu tą padarysi sėdėdamas lėktuvo krėsle, lėkdamas kažkur erdvėse virš Berlyno? Na, būtų pagarba ten saugomam Nepriklausomybės Aktui. Bet nelabai didelė pagarba himnui – giedoti sėdint. Tad himną sugiedojau anksčiau už visus, ir ne bet kur, o Europos Parlamente, ir ne su bet kuo, o su „Liepaitėmis“!

Su Vilniaus choru „Liepaitės“ Briuselyje

Liepos 7 diena, penktadienis. Vakar „Liepaitės“ paklausė: ar turiu laisvalaikį? Šiandien susimąsčiau: o naujo pašto ženklų bloko pristatymas VDU Botanikos sode? Puikūs keturi pašto ženklai apie Botanikos sodą, kurį lankau ir žaviuosi nuo vaikystės, o mano tėtis – dar ir nuo savo vaikystės. Gi tai tiesiogiai – mano hobis!

Su VDU Botanikos sodo 100-mečiui skirtu pašto ženklu. Jono Petronio nuotr.

O diskusija apie vandens kelių vystymą, prie Kuršmarių, „gyvai“? Tiesiogiai „ruošia“ mane, kaip balsuoti dėl Gamtos apsaugos reglamento jau kitą trečiadienį… Tai lyg ir darbas, užtat įkvepiančioje aplinkoje! O dar šiandien Svencelėje dalyvavau diskusijoje, kur pranešimus pateikė ir susisiekimo ministras Marius Skuodis, ir Klaipėdos uosto vadovas, apie savo transatlantinį žygį pasakojo Aurimas Valujavičius… Įsiterpė Marius Dubnikovas, Marius Vaščega (iš viso net trys Mariai prie marių), įsiterpiau ir aš. Susikoncentravau ties Europos Komisijos siūlymu (kaip tik kitą trečiadienį balsuosim…) atstatyti natūralias upių vagas. Išardant užtvankas. Iš viso būtų atstatoma 25 tūkstančiai kilometrų buvusių upių vagų. Tai 26 tokios upės kaip Nemunas. Na, aš Atlanto neperplaukiau (tik lėktuve sėdėdamas esu įveikęs), bet užtat praplaukiau baidare 50 įvairių Lietuvos upių, tai savotiška viso mano gyvenimo stebėsena. Tai juk bebrų užtvankų natūraliai upėse pilna. Ir dirbtinėse patvankose bebrai, ūdros (o pagal liaudies sakmes ir undinės bei vandeniai) sėkmingai sau gyvena. Tai ir sakau: užtvankų išardymas palankus lašišoms (jos galės aukštuliuose netrukdomai neršti), na, ir laiveliais plaukioti. O kitkas – biologinės įvairovės prasme! – dar labai ir labai svarstytina. Prancūzai savo užtvankas buvo puolę ardyti, o dabar sustojo. Nuo šiol užtvankų nelaužys. Bebrų bei ūdrų jiems gaila. Tad aiškiai netobulas tas Europos Komisijos pasiūlymas.

Dalyvavimas konferencijoje-panelinėje diskusijoje „Gamtos apsaugos ir vandens infrastruktūros plėtros sinergija: galimybės, perspektyvos, iššūkiai“

Liepos 8 diena, šeštadienis. Kintų kontrastai. Puikus, aukščiausio, pasaulinio lygio Kintų muzikos festivalis. Kartelė užkelta aukštų aukščiausiai. Mėgaukis ir mėgaukis. Meno instaliacijos, vėtrungių dažymas (vieną ir aš įveikiau). Pasirodo, čia įgaunama neįtikėtinų įgūdžių! Rankų darbo (t.y. mano išdažyta) Suvernų kurėno vėtrungė kada nors bus perkamiausia, pamatysit! „Fobeliavo“ (kas nežinot Mažosios Lietuvos kalbos, tai reiškia bendrauti, kalbėti), dainavo ir žaidė Drevernos folkloro ansamblis ,,Žvejytės“. Šokau ir aš, ir pakeliui sužinojau, kad žuvis gaudoma tinklais (ne meškere!), kad tinklo audinys turi būti smaluotas, o smala gaunama iš žilvičio kero (viskas čia visai pagal Europos žaliąjį kursą!), kas yra ylė (tai ungurys), ir daug kitų svarbių mano gyvenimo ateičiai dalykų. Šeimų komandos dalyvavo orientaciniame žaidime „Pažink Kintus“ – keistai ORIENTACINIAME žaidime čia nedraudžiama naudotis automobiliais… Šventės metu buvo pagerbta „Kintų bendruomenė“, mininti veiklos 20-metį, apdovanoti naujagimiai, varžybų laimėtojai, ilgas kalbas kalbėjo vietiniai politikai. Vakaro programoje vyko koncertai – o jau į šituos prigužėjo, privažiavo tiek žmonių, kad sunku patikėti, jog Kintuose tiek gyvena. O paskui podiumą užvaldė dabartinė rajono valdžia, pasitelkdama dar ir išrinktąjį Šilutėje kairiosios pakraipos Seimo narį. Pavadinčiau tą vyksmą nusišnekėjimu. Kintuose susijungia ar susikerta dvi kultūros: aukščiausio meninio lygio muzikos koncertai kasmet vykstančiame „Kintų muzikos festivalyje“ ir toks keistas pop ir folk muzikos duetas vietinėje šventėje. Nugali pastarasis. Paskui – bumčikai iki vidurnakčio, ir, tenesupyksta atlikėjai, vis blogėjančia nata. Ne taip dažnai pajaučiu Lietuvą sudvejintą. Šiandien pajaučiau. Seno brūkšnio žymė – čia, Kintuose, Lietuvoj?.. Bet gi gal nėra taip! Kontrastai tam ir yra, kad pajaustum vientisumą, vienybę, vienovę…

Kintų muzikos festivalyje

Liepos 9 diena, sekmadienis. Kuršmarių tyla. Kažkur lyg plaukia laivas, nardo (niekšas?) kormoranas (ryja sau žuvis). Tolumoje – Kuršių nerijos kopos. Tyla, taika ir ramybė. Per savaitgalį aplankiau visą pakrantę – nuo Svencelės raškažio, per Kintų kontrastus, iki pat Ventės, kur sužinojom, kad pempės jau išskrido. Pasirodo, jos mūsų kraštus tik tiek ir teaplanko, kad vaikus išperėtų… Na, apie gamtą – tai tik mokytis ir mokytis dar.