VASARIO 13 d. Mane pakvietė į Vasario 16-osios minėjimą Vilniaus Gedimino technikos universitete, kurie dabar save jau tituluoja Vilnius Tech. Paskaičiau jiems netrumpą pranešimą apie Vasario 16-ąją, Akto kopiją, o dar ir savo naujają knygą padovanojau. VGTU suteikė garbės daktaro vardą Hartmutui Pasternakui. Savo inauguracinėje paskaitoje pateikė įdomybių. Štai vėjo energetikoje, elektra įmanoma paversti maksimum penkiasdešimt devynis procentus energijos, o iš jų realiai panaudojama apie keturiasdešimt procentų.
 

O VGTU kieme manęs jau laukė karinis transportas! Nugabeno mane į Kauną, į Inžinerijos batalioną. Čia tai jau aš išsiplėtojau! Atskaičiau ne tik apie Vasario 16-ąją, o dar ir apie Inžinerijos kūrimą Lietuvos kariuomenėje 1919-aisaisi. O tada reikėjo visko: ir įrangos, ir kompetensiją kaupti. Išvedžiau ir paralelę su šiandiena. Juk ir šiandien dar nežinia kaip atrodytų karas po metų ar kitų, kokios dronų ar antidronų kontrukcijos bus modernios. O juk ir 1919-aisiais teko kariauti panašiai. Tai nebebuvo apkasų karas, kaip 1914-1918-aisiais, o mobilūs veiksmai. Prisiminiau ir 1991-ųjų Sausį, kai kartu su Kauno miesto tarybos vadovybe lankiausi Panemunėje dislokuotame sovietinių desantininkų dalinyje. Burzgia paruoštų išvažiuoti į gatves šarvuočių varikliai. Įtampa atrodė beribė. Ir galų gale, aukų kaina, Lietuva tada nugalėjo.