BALANDŽIO 15 d. Briuselyje – komitetų savaitė. Teko pabalsuoti Užsienio reikalų komitete, kuriame esu pakaitinis narys. O balsavimuose – „senas pažįstamas“ Uzbekistanas, kurį vis dar stengiamės traukti iš Rusijos ir Kinijos įtakos į ES orbitą. Nelengva ir Turkijos tema. Jos geopolitinis svoris neabejotinas, tačiau europinės ambicijos pačios ES sulaukia vieningo „ne“ – politinių laisvių ten kol kas tikrai nedaugėja…

Labai įdomus buvo vienas punktelis balsavime dėl JT. Priminėme, kaip Rusija kadaise tapo SSRS teisių perėmėja Saugumo Taryboje, o juk kiek kasdienio blogio iš to šiandien kyla. Anuomet visam pasauliui atrodė „pragmatiška“ tiesiog pakeisti lentelę iš „SSRS“ į „Rusijos Federacija“.  

Dėl kitų buvusių SSRS respublikų priėmimo į JT turėjo balsuoti Generalinė Asamblėja. Dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos – suprantama: mes patys save laikėme neteisėtai inkorporuotomis, okupuotomis valstybėmis, todėl stojome į JT iš „nulinės pozicijos“. Tačiau kaip buvo su kitomis 11 buvusių „sąjunginių respublikų“?.. Jos tarsi „pagal nutylėjimą“ užleido vietą Rusijai… Tuo metu pasaulį dar buvo užhipnotizavęs „Rusijos demokratėjimo“ fantomas.  

Taigi šiandien balsuodami dar kartą priminėme, kaip toji Rusija „įslydo“ į JT Saugumo Tarybą ir kaip šiandien sistemiškai piktnaudžiauja veto teise… Dar vienas renginys, susijęs su istorine atmintimi – virtualus turas po Aušvicą–Birkenau. Deja, antisemitizmas šiandien nėra vien tik žila istorija, tolstanti į praeities ūkanas, ar abstrakti grėsmė. Tai – visiškai konkrečių veikėjų ir įvardytų politinių jėgų programa, siekianti pasityčioti iš bet kokių žmogiškųjų vertybių, jas tiesiog niekinanti. Todėl priminimas apie Aušvicą šiandien yra būtinybė.