GEGUŽĖS 20 d. Štai ir išvykom iš Strasbūro Lietuvon. Mano vizituotojai – autobusu pro Berlyną. Ten žadėjo sustoti prie archyvo, kur saugomas Vasario 16-osios Aktas, ir sugiedoti Tautišką giesmę. O aš pargrįžau lėktuvu per Varšuvą. Savaitė buvo kupina šventinių įvykių (iškilūs Europos veikėjai atsiėmė ordinus, o aš – gimtadieninius sveikinimus), o juk ir įprastinius darbus reikėjo per tą patį laiką nuveikti. Pasisakiau debatuose dviem klausimais – apie Baltijos jūros būklę (pabrėžiau pavojingą II Pasaulinio karo paveldą jūros dugne, Rusijos šešėlinio laivyno keliamas grėsmes) ir apie naują susitarimą su Uzbekistanu (kad ir kaip nemalonu buvo regėti jų prezidento veidą gegužės 9-ąją Maskvoje, bet šiaip jau Uzbekistanas rodo tvirtą geopolitinę laikyseną, neblogą pažangą ir yra svarbi Europai erdvė). Įsimintinas buvo ir pokalbis su Izraelio ambasadore. Reikėjo įvertinti ir tiesioginę dronų grėsmę Lietuvai… taigi, nuotaikos – ir šventinės, ir nerimastingos…