Liepos 7 d. Europos Parlamente pasisakiau diskusijose dėl Moldovos ir Ukrainos pažangos siekiant narystės Europos Sąjungoje. Kalbėdamas apie Moldovą pabrėžiau, kad šalis demonstruoja įspūdingą europinės integracijos tempą. Jau užbaigta dvišalė patikra, potencialiai atverti visi šeši narystės derybų klasteriai, o didžioji dalis reformų žingsnių jau įgyvendinta. Akivaizdi pažanga pasiekta pamatinių vertybių, vidaus rinkos ir išorės santykių srityse, nuosekliai dirbama ir išteklių, žemės ūkio bei sanglaudos politikos kryptimis. Tai yra aiškus signalas Europos Sąjungai veikti ryžtingai ir atverti derybas dėl Moldovos narystės, parodant, kad reformos duoda realų politinį rezultatą. Taip pat akcentavau, kad Rusijos karinis buvimas Padniestrėje išlieka tarptautinės teisės pažeidimu ir tiesiogine grėsme regiono saugumui. Rusijos pajėgos privalo besąlygiškai pasitraukti, o Europos Sąjunga turi ir toliau padėti Moldovai stiprinti atsparumą, energetinę nepriklausomybę bei visuomenės pasitikėjimą europiniu keliu. 

Diskusijoje dėl Ukrainos pažymėjau, kad net ir precedento neturinčio karo sąlygomis šalis toliau stiprina demokratines institucijas, vykdo teismų reformas, kovoja su korupcija ir atsakingai naudoja Europos Sąjungos paramą. Todėl Europos Sąjunga turi kuo greičiau atverti likusius stojimo derybų klasterius, tęsti finansinę paramą ir dar labiau stiprinti sankcijas Rusijai, ypač užkertant kelią jų apeidinėjimui. Atkreipiau dėmesį ir į Rusijos šešėlinio laivyno problemą. Nors Ukraina sėkmingai smogia sankcionuotiems Rusijos tanklaiviams, sisteminis šios problemos sprendimas dar nepasiektas. Šešėlinis laivynas vis dar gabena didžiąją dalį Rusijos naftos eksporto, todėl būtina nuosekliai didinti ekonominį spaudimą agresorei – silpninti Rusijos finansų sistemą, konfiskuoti įšaldytą turtą ir užtikrinti veiksmingą sankcijų įgyvendinimą. Tik nuoseklus ir ryžtingas Europos Sąjungos veikimas gali priartinti agresijos pabaigą ir teisingą taiką Ukrainoje.