Spalio 9 d. Šią savaitę mano pasisakymų Strasbūre temos – Rusijos Dūmos sufalsifikuoti rinkimai ir žmogaus teisių padėtis Azerbaidžane. Ką galėjau naujo pasakyti apie tą Dūmą?.. Kad ji ir toliau bus diktatoriškos politikos instrumentas? Kad ji jau pavirsta kariniu štabu – ten posėdžiaus net 46 karo, rusų vykdomo Ukrainoje, veteranai?.. Bene rimčiausia, jog tam rinkiminiam farsui pasibaigus, režimas pasijus galįs skelbti visuotinę karinę mobilizaciją. Tad mūsų elgsena ir toliau neturi keistis: pivalome visokeriopai remti Ukrainą.

O dėl Azerbaidžano – leidau sau šiek tiek naivios frazeologijos. Juk Azerbaidžano tarptautinė padėtis regione stabilesnė, negu bet kada anksčiau. Tebeturi turtingų gamtos išteklių, o su kaimynais atviro karo nebevykdo. Tai ar ne pati puikiausia proga dabar režimui nustoti kariauti su savo pačių piliečiais, organizuoti akivaizdžiai ydingus procesus, grūdant už grotų kitaminčius? Tikroji politinė valdančiųjų drąsa būtų – nebijoti laisvo žodžio ir sugrįžti prie europinių žmogaus teisių įsipareigojimų bei atviros politinės kovos principų. Gal ir naiviai – bet pakalbėjau.

O EP erdvėse – net kelios įdomios parodos. Vienoje jų sutikau kolegas iš VDU Žemės ūkio akademijos. Jie dalyvauja tarptautiniame projekte, kuris skirtas socialinėms, ekonominėms ir psichologinėms ūkininkaujančiųjų problemoms. O štai latviai susigalvojo pristatyti pirmosios latviškos knygos 500-ąsias metines. Tik va nedidelė detektyvinė istorija: tos knygos niekas niekada nėra matęs… Tėra išlikęs įrašas vieno Liūbeko gyventojo dienoraštyje, kad buvę prispausdinta protestantiškų katekizmų latvių bei estų kalbomis, bet magistratas jų platinti neleidęs, o įsakęs sudeginti… Nu, aš negaliu net patarti nei latviui, nei estui nuvykti į Vokietiją, ten paieškoti ir parvežti bent vieną knygos egzempliorių – juk faktas, kad jie visi buvo sudeginti… Bet netrukdo tai mūsų kaimynams švęsti tą pirmųjų jų knygų 500-metį. Lietuviškai gi pirmoji knyga išspausdinta pora dešimtmečių vėliau, ir tai taip pat buvo protestantiškas katekizmas! O pirmoji „gyvai“ iki šiol išlikusi knyga buvo jau katalikiško turinio ir buvo išspausdinta ne kur nors kitur, o Vilniuje! Tačiau garsiausiai „nuskambėjo“ dar viena paroda – skirta spalio 7-osios žudynių, kurias „Hamas“ įvykdė Izraelyje, metinėms, jų aukų pagerbimui. Deja, ją „apvainikavo“ bjaurus antisemitinis aktas, o jį įvykdė, deja, Europos Parlamento narė… Tiesiog atėjo į parodą, nudrėskė Izraelio vėliavą ir ją išniekino. Va tau ir mūsų deklaruojamas nepakantumas antisemitizmui…