loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Dviprasmiška ,,Švenčiu Lietuvą“ simbolika, prisistatymai ir žiniasklaidos iniciatyva

Dienoraštis

Vasario 15–21 dienos, 2021 metų 7 savaitė

Vasario 15 d., pirmadienis. Lyg tyčia, šią savaitę Europos Parlamento posėdžių praktiškai nebus, tad patogu švęsti Valstybės 103-ąsias metines! O tuose minėjimuose ir aš turiu atsakomybės sričių… Įvairios žiniasklaidos priemonės kviečia mane į savo laidas, skelbia interviu. Vieno interviu metu „apklausė“ ir apie mano vaikystę. Kaip gi tame žmoguje subręsta potraukis ieškoti ir (at)rasti? ,,Pirmiausia reikia pažinti vaiko polinkius, atpažinti, kas jam gerai sekasi, kas smagu. Į tai ir orientuotis. Mano gimnaziniame auklėjime buvo laikomasi nuostatos, kad tai, kas tau lengvai sekasi, yra kaip ir nevertinga. Vertinga neva yra tai, kas reikalauja ilgų, sisteminių, kruopščių pastangų. O aš sakyčiau, kad pirmiausiai reikia vaiko natūroje įžvelgti, kam jis yra visų gabiausias, kokia veikla jam bus maloni, nebus sunkumas. Taip galima išugdyti talentus.“ Pasirodo, kaip tik šitaip aš kalbėjau tame interviu! Pilnas straipsnis: https://www.zmones.lt/naujiena/nepriklausomybes-akto-atradejas-prof-liudas-mazylis-patriotiskuma-vaikams-ugdome-tik-savo-pavyzdziu.bf25eba4-6f5b-11eb-b633-aa00003c90d0?fbclid=IwAR02_dqmUd-lEdiTiJ1gaJNqQzOn-310_thfPFoUKKarwhB0JhIYC8C3xxg

Na, ir toliau šios savaitės dienoraštis dėliojasi pagal Vasario 16-osios renginius. Šiandien, pirmadienį, prisistačiau Vidaus reikalų ministerijos kolektyvui, pasveikinau Kretingos  Pranciškonų gimnazijos bendruomenę ir kartu su istorike dr. Vilma Bukaite apie Vasario 16-osios Aktą ir jo Signatarus išpasakojome Briuselio lietuvių bendruomenei. O jos atstovai išegzaminavo mus ypač priekabiai! Susitikime dar dalyvavo Prahos ir Kalifornijos lietuviai, net ir Signataro Jono Smilgevičiaus anūkas, su kuriuo buvome „gyvai“ susitikę dar 2018-aisiais.

Skaitau publikacijas, paskelbtas 103-ųjų Valstybės metinių proga. Vieno Lietuvos istoriko straipsnelis nuteikia ironijai, jeigu nebūtų kupinas dirbtinio ,,graudulio”. Straipsnelyje ,,apverkiamas“ Vasario 16-osios Aktas, kuris, deja, iki šiol tebeieškomas ir niekaip neatsiranda… Įdomūs tie kai kurie mūsų istorikai! Perrašo ir perrašo savo pačių prielaidų prielaidas. Įstato save į tam tikrus rėmus. Viskas turi būti rašoma lygiai taip, kaip prieš dešimtmečius, ir ne kitaip. Anot jų, jeigu Berlyno archyve 2017 m. ,,kažkas” atsirado, tai nebent ,,kopija” arba ,,priedas prie lydraščio”. Na, po tokių straipsnelių nieko nuostabaus, kad ir dori, rimti istorikai patiria visuomenės puolimus – esą ,,mūsų istorikai nieko neveikia” ir nežino ,,kur ir ko ieškoti“.

Kita publikacija irgi su ,,graudulio” priemaiša: apgailestaujama, kodėl ,,nieko nėra rašoma” apie Vasario 16-osios Signatarus. Bet gi, gerbiamasis, vos ne apie kiekvieną iš jų paskelbta bent po vieną knygą tai jau tikrai, o jau ir žaidimų programėlėse šimtai faktų apie kiekvieną iš Signatarų! Gal prieš skleidžiant tą nepagrįstą „liūdesį“ pirmiausiai vertėtų panaršyti viešojoje erdvėje, ir atsivers visai optimistinių vaizdų!   

Prisistatinėdamas kartu su dr. Vilma Bukaite, kuo įdėmiausiai gaudžiau kiekvieną jos žodį. Ji gali kuo visapusiškiausiai apibūdinti kiekvieno iš Vasario 16-osios Signatarų asmenybes, kone mintinai nupasakoti jų gyvenimus…

O ant mano stalelio (taip jau yra nuo studijų laikų) – Vytauto Mačernio eilėraščių knyga. Pažiūriu: 1944-aisiais nuo vasario 15-osios iki 21-osios (iki poeto žūties buvo likę 8 mėnesiai…) parašė penkis „Žiemos sonetus“. Iš 30-ojo soneto:

Palaiminti beturčiai dvasioj,

Nes jie regės tą karalystę,

Kurion turtingam neįlįsti.

Bet kurgi dėsis turtingasis?

Jis amžinai vis klaidžios pragaruos

Ir nežinojimo ugny liepsnos.

Vasario 16 d., antradienis. Lietuva mini savo 103-ąjį gimtadienį! Sveikindamas su šia svarbia data, vėl turiu pavartoti labai rimtus žodžius. Kalbu apie atsakomybę, kai žmonės mane bando laikyti šios datos ir jos konteksto savotišku ambasadoriumi. Negalima nutylėti ir sudėtingo šiandieninio konteksto. Neįmanoma išvengti lyginimo: juk prieš 103 metus buvo, ir dabar – sudėtingi laikai, kai privalu atsakingai rinktis tinkamus veikimo būdus. Vasario 16-osios Akto priėmimo aplinkybės – puikiausias to pavyzdys!

                      Šiandien buvo paskelbti mano globojamo esė ir eilėraščių konkurso ,,Švenčiu Lietuvą“ nugalėtojai. Labai daug talentingų darbų buvo atsiųsta! Gražios iliustracijos, nuotraukos, kuriomis papuošė ar papildė savo darbus dalyviai. Norėtųsi publikuoti visus be išimties (kad niekam nebūtų skriaudos). Bet, apgailestaudamas, kad to padaryti negaliu, apsiribosiu Edvino iš Zarasų eilėraščio ištrauka:

Aš mokaus tavus raštus skaityt,

Kartojuos pasakas, maldas, datas kur buvo,

Kad bet kada paklaustas atsakyč,

Kodėl esu aš amžinas lietuvis.

Aš mokausi, kad būčiau kada nors

Garbės tavosios vertas. Ir kilnumo.

Ir mano rankos amžiais kurs

Tau dovanas tik iš širdies gerumo.

Man labai gražu! Ir stipru!

O iš viso mane ir mano komandą pasiekė 341 kūrinys ne tik iš Lietuvos miestų, miestelių, kaimelių, bet ir iš po visą pasaulį pasklidusių mūsų tautiečių! Kūrinius lietuviai atsiuntė iš Italijos, Lenkijos, Amerikos. Vienybė jaudina. (Apie kūrinius iš Italijos dar bus toliau)

Šiandien norisi apžvelgti ir „mano“ eterį: ,,LRT radijuje, LRT televizijoje“ – ,,Tūkstantmečio vaikuose“. Įdomios pamokos, „Laiškai istorijai“, ekskursijos po Signatarų namus ir Signatarų pėdsakais, pokalbiai išlieka mediatekoje. Kviečiu paklausyti: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000141425/idomiosios-pamokos-vasario-16-oji-laiskas-istorijai-ekskursija-po-signataru-namus-ir-pokalbiai-su-istorikais ir antra nuoroda iš ,,Lietuvos ryto“ televizijos: https://tv.lrytas.lt/zinios/lietuvos-diena/2021/02/16/news/l-mazylis-apie-vasario-16-osios-akto-suradima-tai-buvo-proga-zmonems-suvokti-kad-dokumentas-gali-tureti-moraline-ir-finan-18312922/

Prisistačiau ir savo partijos Kauno skyriams (vėl kartu su istorike Vilma Bukaite), Vilniaus klube ir Ateitininkų federacijos renginyje. Taip pat su tam tikru gailesčiu perleidau vieną savo privačios kolekcijos eksponatą su autentišku Signataro, Prezidento, ateitininko Aleksandro Stulginskio parašu aukcionui. Paskui pasveikinau Didžiosios Britanijos lietuvius ir ne tik lietuvius su mūsų švente. Sveikinau angliškai, o sekmadienį bus dar ir lietuviškai!

Be kita ko – šiandien negalime pamiršti ir Užgavėnių! Tik kad tos pavėluotai atėjusios žiemos varyti iš kiemo dar visai nesinori…

Vasario 17 d., trečiadienis. Tęsiasi susitikimai su įvairiausiomis lietuvių bendruomenėmis tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Džiugu, kad šitiek žmonių galiu pasiekti virtualiai! Smagu matyti ir tuos, su kuriais teko garbė bendrauti skirtinguose kraštuose. O šiandien susitinku su Izraelyje gyvenančiais lietuviais. Eilėje dar ir Italijos lietuvių bendruomenė. Mūsų tautiečiai domisi Lietuva bei jos istorine atmintimi, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos!

Prisistatau lietuvių bendruomenei Izraelyje. Panašu, kad prie mano prisistatymo nebuvo prisijungę nei vienas iš buvusių mano klasiokų, apie 1970-uosius išvykusių gyventi į Izraelį. Bet apie vieną iš jų (išvykusį, tiesa, ne į Izraelį, o į Torontą griežti smuiku pasaulinio garso simfoniniame orkestre) pavarde Bankas, o paauglystės laikų pravarde „Bonka“ (mane tai pravardžiavo „Mažas“) aš jiems papasakojau. O šiaip jau, kaip ir kitiems, parodžiau savo Vasario 16-osios skaidrių parodą–paradą. Susidomėjimas buvo nei kiek ne mažesnis, negu būna bendruomenėse Lietuvoje. Prisistatymų, skirtų Vasario 16-ajai, banga slūgsta. Dar lieka šeštadienį prisistatyti Romos lietuvių bendruomenei – lietuviškos mokyklos lankytojams vaikams ir jų tėveliams, ir (pakartotinai!) transatlantinei mūsų tautiečių bendruomenei nuo Anglijos iki Kalifornijos.     

Europos Komisija: išleidžia pranešimą apie dar vienos institucijos – HERA inkubatoriaus – kūrimą, o to EK pranešimo kontekste ir VACCENERATE iniciatyva. Bet apie tai – toliau.

Aš – dar ir romano herojus! Sėkmingai baigėsi ,,pašto detektyvas”. Sausio mėnesio pradžioje mano draugas Serhijus išsiuntė paštu iš Ukrainos savo autobiografinį romaną ,,Likimo dėlionė”, o jame – veikėjas Eduardas, kuriame lengvai atpažįstamas aš, Liudas! Mudviejų ,,ekskursijos” po karo nuotaikos apimtą 1991-ųjų Vilnių (iškart po Sausio įvykių), ir ankstesni susitikimai… Išsiuntė po Naujųjų. Šiais laikais galima siuntinio kelionę ,,stebėti”, ir atrodė, kad baisiai jau lėtai keliavo… Pagaliau paštininkė atnešė – ir gavosi šventinė dovana! Na, o ir pasirodo, ukrainietiškai visai gerai suprantu. Pabiro ir daugiau dovanų, visos labai ,,įtaikė”. Gavau prašmatnų leidinį apie Lietuvos Statutą (irgi nelietuviškai, beje) ir monografiją ,,Mokesčių administravimo istorija”, kurios vienas svarbiausių ,,veikėjų” – mano močiutės brolis Mykolas (Mikas) Bliūdžius, išbuvęs Mokesčių departamento direktoriumi 1924–1940 m., paskui pasitraukęs su šeima į Vokietiją, dar vėliau išvykęs Čikagon… Jo dukra Regina, viena iš 30 mano tėvo pusbrolių bei pusseserių – ten tebegyvena. Ir belikę gyvų tik dar 3 iš tų 30. Be to, dar paštomate – sveikinimai nuo anūkių: Marcelė nejučiomis jau ir savo vardą parašyti išmokusi! Dukra šmaikštauja: ,,Mes Tave sveikinam su asmenine švente!“ Nekukliau nebūna!

Po to dar šiandien mane kalbino ir iš radijo stoties  ,,Znad Wilii“ – apie parodą, apie Europos solidarumą dėl skiepų, apie Europos Sveikatos sąjungą…

Ir vėl Vytautas Mačernis. „Žiemos  sonetai“. 31-asis. Parašytas tą dieną lygiai prieš 77 metus:

O buvo metai, gyvenau kaip neregys,

Gyvenimui sakiau palenkęs galvą: Taip!

Buvau bevardis, savo veido neturįs,

Nei vieno žodžio nemokąs ištart savaip.

Bet kartą pabudau ir didelėm akim

Save ir visą svietą niūriame fone

Staiga išvydęs, siaubo suspausta širdim

Tariau gyvenimo aklam žaidimui: Ne!

Nenoriu aš gyvent, jeigu neaišku,

Kodėl liūstu, verkiu, juokauju ir šypsaus;

Kodėl naktis ir Paukščių takas ant dangaus,

O sieloj keistas noras išsiaiškint,

Kodėl gyvenimui aš trokštu tarti: Taip!

Ir visada tik šitaip, ne kitaip?

Vasario 18 d., ketvirtadienis. Lygiai prieš septynerius metus, vasario 18 dieną (2014 metais) įvyko revoliucijos Ukrainoje susipriešinimo kulminacija. Spec. tarnyba „Berkut“ puolė taikius Maidane susirinkusius žmones. Snaiperiai tiesiog taikėsi į besibūriuojančius žmones, per dvi dienas nužudyta daugiau nei 100 žmonių. Tie šimtas žmonių dabar įsirėžė į Ukrainos žmonių atmintį kaip „Dangaus šimtinė“. Taip, kaip Sausio 13-osios aukos Lietuvoje. Maidano pamiršti negalime. Mano bičiulis Serhijus iš Ukrainos įamžino įvykius fotografijose: tikroji dokumentika iš to laiko įvykių.

Pasakoju apie naująsias EK iniciatyvas radijui. Kuriama HERA užtikrins viruso genomo sekos tyrimus, vakcinų tvirtinimo bei gamybos spartą ir pajėgumus. Ten sutelkiamos mokslininkų, gamintojų bei valdžios pajėgos, skiriamas solidus finansavimas. Ateityje tokia struktūra galės tapti pagrindu ir kitų ligų – ir ūmių, ir chroniškų – užkardymui. Sutariama 5 procentams asmenų su teigiamais COVID-19 testais daryti ir genomo sekos tyrimus. Tai leis tirti naujų mutacijas patyrusių virusų paplitimą. Steigiamas VACCENARATE tarpvalstybinis klinikinių tyrimų tinklas, kuriame dalyvaus ir Lietuva. Pagreitinamas naujų vakcinų, skirtų mutacijos paveiktam virusui užkardyti, aprobavimas. Sutartys su vakcinų gamintojais užtikrins didesnį patikimumą. Visa tai papasakojau radijuje, būdamas patenkinamas, kad EK imasi solidžių, ryžtingų žingsnių ir laiku juos viešina.   

Bet toliau – vėl Mačernis. Iš 32-ojo soneto:

Žiema tapytojas, kaip niekas kitas:

Nudažo dangų mėlynai,

O žemę padengia baltai,

Bet šaltas jos paveikslo koloritas.

Dviejų spalvų pasauly taip ilgu

Pavasario tapybos;

Jo tonai šiltesni bus,

Ir akvarelės atspalvių žaismu

Širdy naujus virpėjimus paskleis….

Vasario 19 d., penktadienis. Šiandien vėl griebiau slides. Kad tik nebūtų paskutinis kartas šiemet. Užfiksavau savo šešėlį, kuris neva ,,varo žiemą iš kiemo”. Sako, jog nuo rytojaus jau atšils… O mums, slidininkams, tai ši žiema visai tinkama!

                      Dar Mačernis. Iš 33-ojo soneto:

<…> Senoliai grįžę mano kambary susėda

Aplink mane plačiu ir taisyklingu žiedu

Ir ima tarp savęs įvertint darbus mano:

Jeigu atranda kartais esantį vertu kurį,

Aš stoviu ir džiaugsmu liepsnoju žiedo vidury.

Vasario 20 d., šeštadienis. Jaukus šis vakaras su lietuviškos mokyklos Romoje mokiniais, jų tėveliais ir mokytojais! Primenu, kad lygiai prieš 100 metų, 1921-ųjų vasarį, Lietuvos ambasadoriumi Italijoje tapo Vasario 16-osios Akto Signataras, savo ranka surašęs Aktą, Lietuvos Tarybos narys dr. Jurgis Šaulys. Pasakoju apie Aktą, o vaikams būtinai rūpi „ko ieškosiu dar“. Sulaukiu labai rimtų klausimų apie istorinę atmintį! Vakaro metu nuotoliniu būdu „pasimatau“ ir su dviem mano globojamo rašinėlių konkurso laureatėmis – Laura ir Adele.  

Vasario 21 d., sekmadienis. Vakare prisistatau tautiečiams Anglijoje, prisijungė ir tautiečiai iš Jungtinių Valstijų. Lietuvoje 21 val., Anglijoje 19 val., o JAV – dar toli iki vakaro…

Šiandien tarptautinė gimtosios kalbos diena! Puiki proga pasidalinti dar vienu mano pamėgto ir (dėl to?) amžinai gyvuojančio autoriaus eilėraščiu. „Žiemos sonetai“. Iš 34-ojo soneto:

Kiekvieną rytą mylima, praeidama pro mano langą,

Pravėrus jį, numesdavo ant stalo puokštę vasaros gėlių,

Kaip saulės ir pabudusių laukų pasveikinimą brangų –

Ir, ilgu žvilgsniu pažiūrėjus į mane, nueidavo keliu.

[…]

Bet vieną rytmetį prie mano lango nesustojo mylima,

Negrįžo paukščiai… Pajutau, kad vasara praėjo…

[…]

Dabar, kai sėdžiu ir mąstau, lauke pasnigusi, žiema…

Man šalta… aš rausiuos tarp knygų… Kiek iš vasaros gėlių!

Suvytę jos. Ir žydinčios tarp jų surasti negaliu. 

O pirmąjį „Pavasario sonetą“ poetas parašys dar gana negreitai – balandžio 14-ąją.