Dienoraštis

Vasario 8-14 dienos, 2021 metų 6 savaitė

Išskirtinė metų savaitė: Vasario 16-oji sparčiai artėja! Prieš 103 metus Vilniun rinkosi Lietuvos Tarybos nariai, rengė Akto tekstą. Istorija – kaip gyva. Panūstu panaršyti, o kuo ši savaitė DAR buvo išskirtinė? Mano dienoraštyje 103 metų senumo įvykiai, 50 metų senumo prisiminimai, įvykiai prieš 60 ir 77 metus. Žinoma, ir dabartinė europarlamentaro kasdienybė: balsavimai plenarinėje sesijoje, skiepijimas Lietuvoje, ES Vyriausiojo įgaliotinio vizito į Maskvą atgarsiai… Ir mano mintys susitikimuose Vasario 16-osios proga.

Vasario 8 d., pirmadienis.

Savaitė politikoje – startas! Sveikinu LR Vyriausybę, kuri neskuba atlaisvinti virusui sklisti kelių. Toji tema svarstoma ir EP. Kita tema – Borrell vizito Maskvoje fiasko. Sulaukė labai nediplomatiškos kritikos savo „diplomato“ vizitui. Nepaisydamas „diplomatijos“, padėjau parašą dėl jo at(si)statydinimo. Tokių kaip aš – 80 kitų europarlamentarų. Kad Borrell neatsistatydins, tai visiems aišku (bet gal pakeis elgseną).

Džiaugiuosi, kad Lietuvą pasiekė jau trečioji ES patvirtinta vakcina – „AstraZeneca“. LR Vyriausybė siekia priimti dėl skiepijimo optimalius sprendimus. Girdžiu, kad vyresniojo amžiaus žmonių grupė nebus „nustumta“, nebus „atstumti“ ir pedagogai (šią savaitę jau išgirsiu apie gerai pažįstamus asmenis iš ugdymo sistemos, kurie jau pasiskiepiję) . Laukiu atsakingų sprendimų. O EP „verda“! Jei dar nematėte, kviečiu peržiūrėti debatus: https://www.europarl.europa.eu/plenary/en/home.html

Ingrida Šimonytė patikino, kad rusiškoji vakcina neplanuojama būti įtraukta į vakcinavimo „portfelį“ Lietuvoje.  Na, su ta rusiškąja vakcina ne taip jau paprasta. Kas gali žinoti: gal ji atitiks visus europinius saugumo ir efektyvumo reikalavimus. Ir pačioje Rusijoje ja skiepijama vangiai. Mes gerai prisimename sovietinę panašių iššūkių praktiką. Tikriausiai tiesiog neįvaldo logistikos. O pabandyti įsiūlyti vakciną užsieniui (t. y. mums) – juk jiems dar ir politiniai dividendai ,,nubyrėtų”…

Susitinku su Visagino „Žiburio” pagrindinės mokyklos bendruomene.

Toliau – plenarinė sesija. Prasideda debatai ir balsavimai. Darbotvarkėje žiedinės ekonomikos, COVID-19 poveikio jaunimui ir sportui temos. Pateikiu savo balsavimo motyvų išaiškinimus. 

Vasario 9 d., antradienis.

Pirmojo Lietuvos istorijoje referendumo 30-osios metinės. „TAIP!”. Lygiai prieš 30 metų, būdami susitelkę po kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių, Lietuvos žmonės pirmajame mūsų referendume pritarė laisvos, nepriklausomos valstybės idėjai. Pritarė milžiniška balsų dauguma. O šiandien referendumų tema kelia daug probleminių klausimų. Ir 2005-ųjų referendumai dėl Europos konstitucijos, ir 2016-ųjų Brexit verčia abejoti: ar verta „mojuoti“ šiuo aštriu demokratijos instrumentu? O ką jau ten Rytų kaimynystės valstybėse… Per abejotinų referendumų seriją beribę valdžią sau suteikė Lukašenka. Dėl 1991 vasario 9 referendumo, tai – tuometiniuose plakatuose Vytauto Landsbergio trikalbis tekstas įžvalgus: ten „respublika“ neminima, sakoma „nepriklausoma demokratinė valstybė“. Visiškai tiksliai persakyta Vasario 16-osios Akto idėja: NENURODYTI valdymo formos (gal respublika, o gal monarchija). Bet  referendumo biuletenyje vis dėlto ,,atsirado respublika“, tai atšaukti šiai nuostatai dabar jau reikėtų milžiniškos balsų daugumos nusiteikusiųjų „prieš respubliką“… Paskui Lietuvoje buvo dar trys referendumai, kuriuose pasakyta ,,TAIP“. 1992 m. dėl svetimos kariuomenės išvedimo, vėl 1992 m. – Konstitucija, 2003 m. – narystė ES. O kitkas, partijų įgudimas manipuliuoti, derinti siūlomų referendumų idėjas su rinkiminiais išskaičiavimais… Taip, pavyzdžiui, mes referendumu neva atsisakėme statytis modernią atominę elektrinę, – gavome pašonėje Astravo monstrą vietoje to. O nestabilioje Rytų erdvėje „azijiniai“, „rytietiški“ referendumai skleidžiasi kaip nuodingi žiedai. Toje pačioje Baltarusijoje, konfliktų zonose… Dabar Ukrainoje „verda“ referendumų tema. Kas yra Brexit referendumas, jei ne savotiška manipuliacija?

Šiandienos Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto (ENVI) parengiamajame posėdyje – geros naujienos! P. Liese apie jas: ,,Komisija pasirašė susitarimą dėl papildomų 300 mln. ,,Pfizer / BioNtech“ vakcinos dozių. Yra viltis, kad iki rugsėjo mėnesio turėtų būti paskiepyta 70 proc. ES suaugusiųjų populiacijos. Blogos naujienos yra dėl viruso mutacijos. Dramatiška situacija Portugalijoje… Reikia ieškoti būdų kaip paskiepyti kuo daugiau žmonių pasaulyje, nes didesni židiniai kelia ir didesnę grėsmę atsirasti mutacijoms“.

Svarstymuose – Atsigavimo fondo, Asociacijos su Ukraina tema. Ukrainos atžvilgiu EP neabejotinai palankus. Pateikiu detalius išaiškinimus dėl balsavimų šiais klausimais.

O lygiai prieš 77 metus Vytautas Mačernis išvertė Edgaro Po „Eldorado“. Kaip čia nepasimėgausi! Pasikartosiu: „Ei šešėli, šį sykį tu man pasakyk, kur yra ta šalis Eldorado?“ „Joki priekin šauniai, – jam atsakė tasai“. Ieškojimas ir yra atsakymas! O jeigu dar pavyksta ne tik ieškoti ir rasti? „Ride, boldly ride“ – the shade replied – „If you seek for Eldorado!“. Tada kartais imi ir pagalvoji, kad talentingas vertimas gali būti labiau meniškas už originalą.

Vasario 10 d., trečiadienis.

Optimizmo daugėja! Europoje skiepų tiekiama vis daugiau (taigi ir Lietuvai). Bet ir kritikos daug gaunama, ir iššūkių atsiranda. EP šiandien diskutuota ilgas valandas apie: kaip pasiekti, kad vakcina „neišplauktų“ iš Europos? EK pirmininkė pripažino kai kurias EK padarytas klaidas, bet apskritai tai nuo Europos parlamentarų atakų tai apsigynė. O juk ir „trečiosiose“ valstybėse skiepyti būtina! Gal verta skatinti masinę europinių skiepų gamybą „ten“? Autorių teisės europiečiams, o gamybą tegu organizuoja patys – Indijoje, Pietų Afrikoje, juk puikiai geba tai? Grėsmės: kaip stabdyti naujų viruso mutacijų plitimą? Juk yra ir britiškoji, afrikinė, ir braziliškoji atmainos… Reikia bendros strategijos! Lietuva turi savitą viruso suvaldymo scenarijų. Linkėkime sau, kad pasisektų jį įgyvendinti. Tik dar anksti galvoti, jog gyvenimas greitai ir negrįžtamai pasidarys „įprastinis“. Ar atsimenate dar tokį?! Tai priminkit tada man…

O ,,atliekamu laiku” nuosekliai konstruojame pataisas dokumentui, kuris turi susieti švietimą ir ekonomiką Rytų kaimynystės valstybėse.

Vasario 11 d., ketvirtadienis. Būtent šiandien (numanomai) prieš 50 metų, 1971-ųjų vasario 11-ąją Johnas Lennonas  įrašė „It‘s So Hard“. Tais pačiais 1971-aisiais ir kiti buvę „bitlai“ į pasaulį „pabėrė“ talentingų „singl‘ų“: Paul McCartney: Another Day (pirmasis oficialus McCartney singlas). George Harrison: My Sweet Lord. Ringo Starr: It Don‘t Come Easy. O mano paties gyvenime? Lietuviškų knygų lentynoje atsirado kapitalus veikalas – „Lietuvos pilys“. Paskelbti iškilių rašytojų top‘iniai kūriniai. Elena Mezginaitė (jos vardo bibliotekoje prisistatysiu 2021-ųjų vasario 12-ąją ir nesusilaikysiu nepadeklamavęs jos eilėraščio):  

Atkalbėkit mane kaip maldą prie degančio židinio

Kad sapnuotų ramiai mano motina

O paskui – nuplukdykit mane kaip medį į mėlyną užmarštį

Tik išpiaukite šerdį – kad man neskaudėtų.

1971-ųjų pradžioje – aš tada buvau šešiolikmetis: rašau literatūrinį rašinį „Kaip aš suprantu laimę“, koketuoju su Pedagoginio instituto praktikantėmis chemikėmis (su L. nueiname kartu į kiną, mus pamato geografijos mokytoja, o kalta lieka, žinoma, ji…). Įjunkstu ilgas valandas kalbėtis telefonu su A. (man jau šešiolika, jai tik dvylika, bet tai mudviem visai netrukdo atrasti bendravimo stebuklų). Visko būta, ir tikrai yra ką prisiminti. 

Iš darbotvarkės šiandien: EP pritarė rezoliucijai dėl Astravo AE – didele balsų dauguma. Man dėl to abejonių nekilo. Astravo klausimą kėliau nuo pat kadencijos pradžios. Ne kartą, ir ne aš vienas. Valia aiški. Ar galime dar ką nors pakeisti? Europos Komisija turi visais įmanomais svertais stabdyti nesaugios elektrinės komercinę veiklą. Iš sovietų paveldėtas BRELL elektros tiekimo žiedas kol kas nepralaužtas. Turi būti paspartinta Baltijos elektros tinklo sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklu. Tai nebus lengva. O šiandien vieną ,,žiedą” įveikėme: įrodėme, kad Europoje ir dėl Astravo monstro, ir dėl Rytų režimų nusikalstamos elgsenos esame vieningi.

Vasario 16-osios renginiai įsibėgėja dar smarkiau. Pirmai, susitinku su Karalienės Mortos mokyklos moksleiviais. O po to mane kalbina „Lietuvos ryto“ televizija. Įsijungiu į ,,walk15“ iniciatyvą. Kviečiu žygiuoti už Nepriklausomybę ir gilintis į Signatarų biografijas. Žygeiviai galės tai!

Vasario 12 d., penktadienis.

Parengta paroda apie Vasario 16-osios Akto turinį ir formas. Tų formų būta įdomių, o nepriklausomybės ir laisvės idėja juk nekintama. Kviečiu visus apsilankyti! Nuoroda: https://liudasmazylis.lt/…/prof-liudas-mazylis…/ . Pagal tos parodos paveikslėlius patogu pasakoti susirinkusiesiems (nuotoliniu būdu, žinoma) apie artėjančią Vasario 16-ąją.

Rytas prasideda su Birštono gimnazijos moksleiviams. Pasakoju apie Akto suradimą Berlyne, apie jo pavidalus, mistinius sutapimus, Akto reikšmę šiandien.

Susitikime su LSMU gimnazija dar labiau „įsibėgėju“. Pavyksta susieti Vasario 16-ąją ir su ankstesniu Lietuvos valstybingumu, ir su vėlesniais dramatiškais, dažnai ir tragiškais mūsų tautai skirtais įvykiais.

Pasakoju Mokesčių inspekcijos kolektyvui, atsakau į „Tūkstantmečio vaikų“ klausimus, prisistatau Elenos Mezginaitės bibliotekoje. Ten – klausimų daugybė: ir apie Akto pasirašymo 1918-aisiais, ir apie jo suradimo 2017-aisiais aplinkybes. O susitikime su Kauno rajono TS-LKD bendruomene – visai jo pabaigoje – gaunu klausimą: kodėl tarp Vasario 16-osios Signatarų nebuvo nei vienos moters? Atsakydamas primenu, kad būtent Vasario 16-osios Aktu ir numatomos politinės teisės moterims. O paskui nusiteikiu filosofiškai: štai prieš 50 metų sovietinėje Lietuvoje vienodas teises balsuoti turėjo ir vyrai, ir moterys. Ir 2020-ųjų rugpjūtį Baltarusijoje. Na ir kas, – rinkimai ir ten, ir ten buvo fiktyvūs, suklastoti. Šveicarijos moterys tas politines teises  (realias, o ne fiktyvias) įgijo kaip tik 1971-aisiais… O Lietuvoje Steigiamojo Seimo pirmąjį posėdį atidarė Gabrielė Petkevičaitė – Bitė. Po 1918-ųjų buvo praėję dveji metai, o iki 1971-ųjų dar buvo likę penkiasdešimt vieneri.

Vasario 13 d., šeštadienis.

Nusifilmuoju Karo muziejaus sodelyje renginiui Vasario 16-ajai, kartu ir orkestro „Ąžuolynas“ 60-mečiui. Gera proga prisiminti ir priminti ne tik apie Vasario 16-ąją, bet ir apie „antrąjį Lietuvos himną“ – Zauerveino „Lietuviais esame mes gimę“, kuris orkestrų repertuaruose skamba kaip smagus, visus uždegantis, žygiavimui labai tinkamas maršas.

Taip pat šiandien – Pasaulinė radijo diena.

Vasario 14 d., sekmadienis.

Vakare – dar du svarbūs susitikimai Vasario 16-ajai artėjant. Bet tai – jau visai vakare, po saulėlydžio, taigi tuo susitikimus jau bus galima priskirti kitos, naujos, savaitės įvykiams.

Įsimylėjėlių diena – internetas spalvojasi raudonai.