Dienoraštis
Birželio 21–25 dienos, 2021 metų 25 savaitė
Nuotrauka Martyno Plepio
Kad jau 2021-ieji LR Seimo paskelbti Archyvų metais, tad nuosekliai ir archyvuoju… Savaitė po savaitės Europos Parlamentas geba nustebinti. Dūzgiantis kultūrų, politinės įvairovės, interesų avilys. Aš vis dar dirbu nuotoliu, tad kartais lieka laiko ir savanorystei. Pagloboju anūkes. Paskaitau joms. Kai pamatau, kad geriausios pasaulyje vaikiškos knygos joms dar per ankstyvos – perskaitau jas pats. Juk geriausios pasaulyje knygos ir yra tos, kurias atrandame dar vaikystėje. Ko jau ko, o detektyvų per gyvenimą esu prisiskaitęs. Bet, nemanau, kad Astridos Lindgren „Kalio Bliumkvisto nuotykius“ galėtų pralenkti kuris nors kitas detektyvas. Ypač tai nustebino vyresniosios anūkės Marcelės grafiniai gebėjimai. Iš kur jai galėtų būti žinomas vėlyvasis Picasso?! O juk jai puikiai sekasi jo stilių atkartoti! O štai su šuniu Reksu niekas kitas nesugeba taip gražiai sugyventi, kaip jaunesnioji anūkė Augustė. Va, kaip yra.
Birželio 21 diena, pirmadienis.
Pabėgėlių srautas į Lietuvą per Baltarusiją neslūgsta. Jų 2021 m. jau yra du kartus tiek, kiek buvo per visus 2020 m. Lietuva iki šiol nesusidurdavo su didelėmis pabėgėlių srautų apimtimis, tad esama situacija kelia nerimą. Ypač atsižvelgiant į įtarimus, kad Baltarusijoje, padedant turizmo operatoriui, veikia neteisėta migrantų gabenimo schema. Surašiau klausimą Europos Komisijai, teiraudamasis, kokių europinių priemonių gali tikėtis Lietuva, ar numatomas finansavimas sienų stiprinimui ir stebėsenai bei migrantų srautams valdyti. Prie mano iniciatyvos jungiasi ir daugiau kolegų europarlamentarų.
„Liepos, senos liepos, gelsvas bičių dūzgesys…“ – tai dainelė iš mano jaunystės. Šiandien nufotografavau po mano langu žydinčias liepas ir triūsiančią bitutę. Aplinkos komitete šiandien – irgi bičių klausimas, kuris man, žinoma, prioritetinis. Tiksliau, keitimasis nuomonėmis su Europos Komisija ir Europos maisto saugos tarnyba dėl apdulkintojų apsaugos bei bičių sveikatos. Žinia aiški – reikia peržiūrėti šiuo metu veikiantį bičių apsaugos dokumentą. Reikia siekti, kad įtrauktume daugiau mokslo ir inovacijų, kurtume sistemingą bičių bei apdulkintojų apsaugą. Kartu ateities darbotvarkėse būtina analizuoti, kaip dabar veikiančią medų nešančių bičių apsaugą galime pritaikyti kamanėms, pavienėms bitėms ir kitiems apdulkintojams. Bet jei išties norime pokyčių, tai valstybės narės taip pat turi keisti savo požiūrį, nes kol kas bičių apsaugos dokumentą laiko per griežtu ir nenori jo laikytis. O kompromiso paieškos – būtinos.
O dar komitete šiandien buvo kalbama apie Tvaraus ir protingo judumo strategiją. Transporto sektorius yra tas sektorius, kuriame šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas kol kas menkai teveikia. Elektra varomos transporto priemonės yra ateitis, tačiau tai turėtų nuspręsti rinka… Veikia gero reguliavimo ir rinkos požiūrio derinimas, tačiau reikia spręsti socialinius aspektus valstybėse narėse, politikos sričių derinį.
Šiandien vyko ir nuotolinė diskusija apie Černobylio pamokas Europai. Romas Švedas (buvęs Lietuvos Respublikos energetikos viceministras, Europos judėjimo Lietuvos valdybos narys) apie AE avariją: ,,Prieš 35 metus Kremlius slėpė Černobylio katastrofos faktą. Praėjus 35 metams, Baltarusijos valdžia elgėsi taip pat, norėdama nuslėpti bet ką Astravo atžvilgiu. Maskva neigė avariją. Kremlius melavo, teigė, kad pavojaus nėra. Kovo 7 d. Baltarusijos AE įvyko avarija. Kovo 8 d. Lietuvoje radiacinės saugos centras pateikė pranešimą apie avariją. Avarija galėjo būti susijusi su reaktoriaus aušinimo sistemos gedimu. Tądien, kovo 7 d., po avarijos Baltarusijos valdžia iškart kelioms valandoms išjungė matavimo stotis. Paprastai jie niekada neišjungiami…“
Birželio 22 diena, antradienis.
Šiandien – Vasaros saulėgrįža, kas žada ilgiausią dieną ir trumpiausią naktį metuose. Saulė pasiekusi didžiausią aukštį… visą savaitę Lietuva stebėjosi nebūdingais karščiais. Vasarvidis. O su ,,Kaunas 2022“ dalinausi savo mintimis apie valstybingumą Europoje, apie darbą EP, ir jomis noriu dalintis su visais, kam įdomu. Pasveikinau Kauną, kuris išaugo į Europos kultūros sostinę! MES IŠAUGOM.
„Kad Kaunas – europietiškas miestas, neabejojau nuo vaikystės“, – sakau aš. „O jau visai europiečiu pasijutau, manau, kaip mokslininkas, tirdamas 2003-tųjų metų referendumus dėl integracijos į ES ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Vidurio Rytų Europos valstybėse, taip pat ir Maltoje“, – priduriu. Dabar jau su visais tų tautų atstovais posėdžiauju bei diskutuoju Europos Parlamente. O 2003-aisiais buvo populiari dainelė: „Europos vidury, tarp Rytų Vakarų, yra tokia šalis / Europos vidury, tarp žvaigždžių gintarų, ir tu ten gyveni“… Tada ir pasijutom, kad esam ne šiaip koks nors Europos pakraštys, o jos vidurys, pilnavertė Europos dalis. Šiandien teigiu, kad Europa yra turtinga ir vertinga ta savąja įvairove. Ji tikrai nėra koks nors vientisas tautų katilas. Tų skirtybių yra pačių įvairiausių, ir kultūrinių, kuo mes ir esam unikalūs, išskirtiniai, vertingi. Svarbu, kad politinės idėjos būtų išsakomos sąžiningai. Valstybės ir jų piliečiai gali turėti skirtingą matymą, skirtingus interesus, bet svarbu siekti juos suderinti. O tai iš tikrųjų Europoje ir vyksta. Apie Kauną? Kaunas išaugo. Įveikęs kompleksus ir baimes, jis vėl prilygsta savo pirmtakui – tarpukario Kaunui (o gal visada buvo toksai pat?), turi ambicijų tapti ryškiu ir įkvepiančiu, pokyčiams atviru, bendruomenes vienijančiu Europos centru. Nuoširdžiai domėdamiesi kitokiais negu mes, patys taptume dar įdomesniais. Tai ir bus ta visus mus kontinente vienijanti idėja. Jau 2022-aisiais Kaunas taps Europos kultūros sostine. „Man – pakeliui“, – pasakiau.
Tarptautinės prekybos (INTA) komiteto Techninis instruktažas, tema: „Europos bendrovių patekimas į tarptautinių pirkimų rinkas: tarptautinių pirkimų priemonės pasiūlymas (IPI)“. Aptartas tarptautinių viešųjų pirkimų instrumentas. Pastebima neraminanti tendencija, kad tokiuose pirkimuose tam tikros ES narės susiduria su iššūkiais ir diskriminacinėmis priemonėmis iš tarptautinių partnerių… Jeigu instrumentas bus priimtas, jis leis pradėti tyrimą dėl diskriminacinių priemonių viešuosiuose pirkimuose trečiosiose šalyse. Komisija kritikuota, kad reglamente palikta daug neaiškių ir netikslių formuluočių.
Iš Daugiašalių investicijų teismo ir investicijų politikos stebėjimo grupės, vaizdo konferencija: aptartas 5-tasis Energetikos chartijos sutarties modernizavimo derybų raundas. Didesnių susitarimų, deja, nepasiekta, ES viena pagrindinių iniciatorių pokyčiams (viso apima 57 šalis). Konkrečių kompromisų, dėl kurių deramasi, dar nėra, keičiamasi skirtingomis nuomonėmis. Pristatyta situacija dėl daugiašalio investicijų teismo. Taip pat, dėl investuotojų ginčų sprendimo sistemos reformos.
Tęsiant apie bites. Keitimasis nuomonėmis su Komisija, Europos maisto saugos tarnyba ir Tarybai pirmininkaujančia Portugalija dėl apdulkintojų apsaugos, bičių sveikatos ir vykdomos rekomendacijos bičių klausimų peržiūrai. Prof. Simono Moreas‘o nuomone, tai padės geriau suprasti bičių šeimų sveikatos priežastis. O iš EFSA (Europos maisto saugos tarnyba) informacija tokia: ,,Kol nėra priimta bičių rekomendacija, tol laikomasi visų gairių iš seniau. Turime tęsti bičių rekomendacijų peržiūrą ir geriau apsaugoti bites. Susiduriame su vabzdžių apdulkintojų krize, tad turime sustiprinti laukinių apdulkintojų apsaugą, įtraukiant suinteresuotąsias šalis, kurios turi dalijimosi duomenimis ir geriau įvertinti rizikas“.
Birželio 23 diena, trečiadienis.
Sveikiname Liuksemburgą Nacionalinės dienos proga! Sveikino ir Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė: „Liuksemburgas yra labai svarbus Lietuvos partneris stiprinant taiką ir saugumą mūsų regione. Esame dėkingi už Jūsų paramą ir labai vertiname Liuksemburgo karių dalyvavimą NATO tarptautinėje priešakinių pajėgų kovinėje grupėje Lietuvoje“.
Darbo grupės išorės politikoje, pasak S. Kalnietės, šiandienos darbotvarkėje vienas problematiškesnių pranešimų yra dėl Bosnijos ir Hercogovinos. Kiti klausimai techniniai, be didelių diskusijų.
Balsavimui EP pateiktas Matičiaus pranešimas. Sunku sugalvoti prieštaringesnį tekstą. Kiek tik įmanoma suvelta forma pateiktas teiginių apie seksualinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių padėtį ES atsižvelgiant į moterų sveikatą kratinys. Retas atvejis: iš pradžių ketinau šiais jautriais klausimais balsuodamas susilaikyti. O po svarstymų nebeliko kitos išeities, kaip balsuoti „prieš“. Tai yra – prieš EP (kairiųjų, kraštutinių frakcijų bei liberalų pastangomis priimtą) pranešimą. Na, šį kartą guodžia nors tai, kad sveikatos klausimai nėra ES kompetencijoje, ir nei viena valstybė netaps teisiškai įpareigota laikytis tų ginčytinų nuostatų.
O, beje, Europos kosmoso agentūra (EKA) pranešė, kad net 80 Lietuvos piliečių dalyvauja astronautų atrankoje. Paraiškas pateikė 62 vyrai astronautai ir 18 moterų astronaučių!
Birželio sukilimo diena. Manau, kad prie jo paminėjimo pakankamai prisidėjau. Dalyvavau diskusijoje, kuri pateks į knygą, ir priminiau, kad turėtų būti tinkamai įamžintas Vytauto Rudmino, iškėlusio prieš 80 metų Kaune trispalvę ir sovietinių kareivių mirtinai sužeisto, atminimas.
Birželio 24 diena, ketvirtadienis.
Lietuvoje šventinė diena: Joninės. O Europos Parlamente prakaituodami posėdžiaujame, kas gyvai (suspėję nulėkti į Strasbūrą), o kas vis dar nuotoliu. Visiems mums Europoje gelbstintis nuo karščio bangų, ES klimato kaitos įstatymai po truputį tampa tikrais įstatymais! Mes, europarlamentarai, patvirtinome įsipareigojimą iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą bent 55 proc., o iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui. Peteris Liese pagrįstai primena, kad įtvirtinant šias nuostatas ELP įnašas – labai didelis. Pirmą kartą turime klimato įstatymą – mes esame „už“, o žalieji, kurie 2019-ųjų kampanijoje pateikinėjo save kaip nenuilstančius kovotojus, dabar nesugebėjo priimti tinkamos politinės pozicijos ir tesugebėjo pabalsuoti „prieš“…
Birželio 25 diena, penktadienis.
Kitą penktadienį, liepos 2 d., 16 val. mano biuro Palangoje atidarymas! Simbolinėje man vietoje, šalia Vasario 16-osios Signatarų alėjos, nuo kito penktadienio pradės veikti atviras visuomenei biuras. Ten ir norisi susitikti! O šiandien ir Tarptautinė jūrininkų diena. Tie, kurie jau šiandien Palangoje, aišku, niekaip nuo minčių apie jūrą nepabėgs…