loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Ekskursuojant lapkričio mėnesio viduriu

Europos parlamentas. Liudas Mažylis ir jo patarėjai

Dienoraštis

Lapkričio 8–14 dienos, 2021 metų 45 savaitė

Europos parlamentas. Liudas Mažylis ir jo patarėjai

Europos parlamentas. Liudas Mažylis ir jo patarėjai

 

Lapkričio 8 diena, pirmadienis. Vakare skrydis į Briuselį. ,,Ekskursija” su savo padėjėjų komanda į Parlamentą! Skrendu Briuselin kartu su Vitalijumi ir Dominyku, o aplinkiniu keliu – per Barseloną – atkeliauja Rimantė.

Randu žinias apie besiruošiantį EP ir barti, ir užjausti Lenkiją: barti dėl griežtų įstatymų, reglamentuojančių abortus, užjausti dėl hibridinės Baltarusijos atakos, kai į Lenkiją (ir į Lietuvą) nukreipiami niekuo dėtų migrantų srautai. Keistokas susidvejinimas. Ar tai ne pati Lenkija? O gal jau žemėlapyje radosi dvi Lenkijos?

Padėtis Baltarusijos – Lietuvos – Lenkijos ,,trikampyje” daugiau negu tik dramatiška. Ar tą žino mūsų opozicija Seime, kai atkalbinėja nuo sugriežtinimų įvedimo pasienio savivaldybėse? Juk Kuznica, į kurią baltarusių režimas plentu atvarė tūkstantinę minią, yra vos už keliasdešimties kilometrų nuo Lietuvos! Dabar jie tuos žmones pasklaidė po miškus, tegu ir į Lenkiją, ir į Lietuvą nebe kolonomis, o grupelėmis skverbiasi! Pats laikas pamažinti kritikos, o veikti išvien ir Lietuvoje, ir solidariai su Lenkija, o ir visoje Europoje! Europos Parlamentas gali pareikalauti, o tą ir darome: kol EK neduos pinigų tvorai, tol ir reikalausim. O jeigu uždels ilgai (nes biurokratai), tai tveriam tvorą savo pinigais. Lenkai tą ir darė išmaniai, užsitvėrė praeinamiausioje vietoje ir sugebėjo išsklaidyti tūkstantinę minią.

 

Lapkričio 9 diena, antradienis. Mane aplanko Irano opozicijos atstovės. Režimas Irane siautėja maždaug nuo tų laikų, kai kilo Lietuvos Sąjūdis. Tik mes 30 metų laisvi… Ką aš galiu toms Irano atstovėms pareikšti? Užuojautą, kaip visada? Susirūpinimą, kaip įprasta? Nebe pirmą kartą apima jausmas, kad EP kažkokia pafrontė. Šiapus – demokratija (ir aštri demokratinė priešprieša tarp pasaulėžiūrų), anapus – autokratija su visomis jos žiaurybėmis. Dabar ,,į seriją” ir Iranas. Na, ir dar vienas susitikimas – po 4 metų pertraukos (negi taip greitai pajėgtų bėgti laikas?..) pagaliau vėl susitinku su Beata Nicholson. 2017-aisiais jos virtuvėje, o 2021-aisiais EP kavinėje. Beata su Odeta Bložiene Europos Parlamento salėje atsiėmė garbingus Europos piliečių apdovanijimus. Maloniai pasveikinau!

Tarptautinės prekybos komitetas, tema priverčianti greičiau galvoti apie ateitį: „Tvaraus atsigavimo link: kaip pasiruošti pasauliui 2030 metams? Profesorius Joost Pauwelyn rėžė griežtai: ,,Tai, ką matome šiandien, yra istorijos kerštas“.

 

Lapkričio 10 diena, trečiadienis. Plenarinės sesijos diskusijos ir debatai. Sugrįžusio į „gyvą“ posėdžiavimą Europos Parlamento darbotvarkėje – iš karto apie migrantus ir situaciją, kurią išprovokavo autoritarinis Baltarusijos režimas. Savo situacijos vertinimą aš sukoncentravau į fizinio barjero būtinybę ant sienos su Baltarusija. Lenkija ir Lietuva pastatys tokį barjerą – tai yra faktas. Šiandien kreipiausi į Europos Komisiją ir uždaviau klausimą, ar ji, atsižvelgdama ne tik į finansinius ir teisinius, tačiau ir politinius situacijos aspektus, ketina netolimoje ateityje suteikti finansinę paramą Lenkijai ir Lietuvai, skirtą apginti Šengeno erdvės ir ES šalių narių sienas, bendrai skiriant lėšas fiziniam barjerui arba bet kokioms panašioms gynybinėms struktūroms. Kad tai yra hibridinė ataka prieš visą ES, teigė ir J. Borellis, ir M. Weberis.

ES diplomatijos vadovas aiškiai įvardijo, kad Baltarusijos valdžia panaudojo žmones kaip įrankį politiniais tikslais. Ir, kaip pastebėjo mano frakcijos vadovas Manfredas, niekas nenori sienų, bet jei kitų būdų techniškai apsisaugoti nėra, reikės investicijų barjerui ir tam turi būti sudarytos galimybės. Migrantai šiuo atveju yra nešvaraus biznio ir hibridinio karo aukos! Žinoma, dalis EP narių akcentavo išskirtinai humanitarinį problemos aspektą, kritikuodami „apgręžimo“ politiką ir ypač – fizinio barjero surentimą. O štai dėl naujų sankcijų būtinybės, dėl aviacijos kompanijų, kurios bendradarbiauja su „Belavia“, buvo akivaizdus viso EP (ir kitų ES institucijų) sutarimas.

 

Žinoma, dėl tų hibridinių atakų iš Baltarusijos prieš mus tai mes netylėsim. Apie tai – vyko ilga diskusija frakcijoje. Manfredo pozicija suformuluota preciziškai: sienos rentimas nėra techninis, tai – politinis klausimas (pridursiu, ir ne legalistinis). Įtemptai laukiau, ar gausiu pasisakyti. Gavau. Mano komanda ištikimai laukė ir stebėjo. Beje, aš ir vėl – istorinė asmenybė: pirmojoje po pandemijos suvaržymų ,,nenuotolinėje” sesijoje pirmasis gaunu ,,spontaninio pasisakymo” teisę. Pasileidžiu eiti link tribūnos… o, pasirodo, pasisakinėti galima ,,iš vietos”. Parplasnoju į vietą ir pasisakau.

Europos Parlamento šalutinis renginys ,,COP26“. Anglies dioksido kainodara Europos Sąjungoje: kvietimas pasauliui. Anglies dioksido kiekio mažinimo sienų reguliavimo priemonė ir ES prekybos taršos leidimais sistema aviacijos ir jūrų sektoriams pasauliniu požiūriu… Anglies dioksido pasienio reguliavimo mechanizmas (CBAM), paskelbtas Europos žaliajame kurse, yra šio paketo dalis ir bus esminis ES priemonių rinkinio elementas, siekiant tikslo iki 2050 m. sukurti klimatui neutralią ES, atitinkančią Paryžiaus susitarimą, sprendžiant anglies dioksido nutekėjimo riziką, kylančią dėl didesnių Sąjungos klimato tikslų. EP priėmė rezoliuciją, kuria pasisakoma už PPO reikalavimus atitinkančio anglies dioksido kiekio sienų koregavimo įvedimą.

 

Lapkričio 11 diena, ketvirtadienis. Baltarusijos tema Europos Parlamente netyla! Šiandien daviau interviu ,,BelSat TV“. Tai – nepriklausomas kanalas. Jiems rūpėjo politinių kalinių likimas, sankcijų Baltarusijos režimui efektyvumas. Interviu apie dviejų žurnalisčių (ir žurnalistų, ir šimtų kitų neabejingų žmonių) įkalinimą Baltarusijos kalėjimuose. ,,Ar galimos derybos su tuo režimu?”, – klausia manęs. ,,Derybos galimos, kai to nori abi pusės”, – atsakau. ,,Anas režimas besąlygiškai turės paleisti visus politinius kalinius“, – dar priduriu. Apie Rytų kaimynystės valstybes daug kalbėta ir EURONEST parlamentinės asamblėjos narių susitikime. ,,Tegu kiekviena iš šešių rytinių mūsų kaimynių KONKURUOJA dėl Europos palankumo”, – girdžiu iš vieno kolegos politiko. (,,Demokratėkite, atsispirkite Kremliui, išraukite su šaknimis korupciją… na, o tada mes jau pasvarstysim, gal ir paflirtuosim su jumis”, – lygiai tokio turinio karikatūra įdėta į mano 2010-ųjų knygą, kurią tada parašiau apie mūsų Rytų kaimynes). Bet tai čia apie ką – apie Baltarusiją, kuri kenčia nuo nedemokratiško savo ,,valdovo”? O gal yra ne viena Baltarusija?! Viena, kurią užjaučiame, kita, kuriai keliame sąlygas? Viena, su kuria prekiaujame, kita, apie kurią nesugebame išmąstyti, kaip pritaikyti tikslines sankcijas? Na, bet tvorą tarp valstybių sienų ręsti teks. Analogijos su Berlyno siena, su nuėjusiojo Donaldo Trumpo retorika, su ,,geležine uždanga”, žinoma, bjaurios, bet neadekvačios. Prieglobsčio Europa gali suteikti tiek, kiek gali.

Į klausimą apie galimybę su režimo atstovais derėtis atsakiau, o tokių derybų turi norėti abi pusės. Be to, Europa kels išankstines sąlygas. Turi būti paleisti politiniai kaliniai, tai – visų pirma.

 

Lapkričio 12 diena, penktadienis. Šią savaitę Briuselyje turėjau daug padėjėjų! Įprastai jie – Vitalijus Satkevičius, Rimantė Lapšytė, Dominykas Juškys – dirba Lietuvoje, o šį kartą pažindinosi su darbu Europos Parlamente. Šaunioji mano padėjėjų komanda šiandien jau išsiskraidė namo. Bet netrukus, mėnesio pabaigoje, čia privažiuos ir ,,tikrų” ekskursantų! EP atsiveria ir lankytojams iš valstybių narių, ir žurnalistams.

 

Lapkričio 13 diena, šeštadienis. Aš, pasirodo, Briuselyje apsigyvenau prie parkų su statulomis, netoli tvenkinių… Nė savo akimis nepatikėjau: palmė, o iš jos, nė ausimis, nė akimis, – čerkšdamos praskrido dvi žalios papūgos! (O kaip teisingai pasakyti: čerkšdama praskrido papūgų pora?!).

Šeštadienis, tad ekskursuoju ir aš! Per net tris blusų turgus – tik vienas grobis, užtat išskirtinis: unikalus Pirmojo Pasaulinio laikų atvirukas su politine karikatūra. (Paskui manęs vis klausinėja: o tai kiek sumokėjote? Na, šįkart atsakau klausimu į klausimą, ar du eurai – dideli pinigai?) Ir pagaliau pirmąkart per 2,5 metų kadencijos pasinaudoju politine padėtimi, pasivažinėju belgiškais traukiniais nemokamai (mums galima!) Man vis knietėjo pasiduoti į belgišką mišką, tad pavažiavau ruožu Etterbeek (nykokas priemiestis), Groenedaal (pageltę lapuočiai, pro kuriuos nelabai prasibrausi, tai tau ne Kauno Ąžuolynas), o tarp jų Watermaal (tikrai estetiškų vilų rajonas). Tai tiek tų ekskursijų pradžiai.

 

Lapkričio 14 diena, sekmadienis. Vėl atsiradau prie Šiaurės jūros! Šįkart jos pietuose. Kažkada Norvegija, paskui Olandija, su Vilma Borutaite ir Liucija Mažylyte – Anglija, dabar – Belgija aplankyta. Neužstatytą daugiaaukščiais pakrantės ruoželį čia surasti sunku, bet įmanoma.

Visada maniau, kad tik Lietuvoje taip smarkiai ,,vysto teritorijas”, o žaliuosius kvartalus iškėlinėja toli į priemiesčius. Belgijoje pamačiau, kad čia ,,vysto” dar intensyviau! Beveik visa Belgija dabar jau kone vientisa masyviais pastatais užgriozdinta aglomeracija. O visu jų pajūriu, tiesiog beveik  kopomis rieda tramvajus. Nuo vienos daugiaaukščių sankaupos iki kitos. Sunkiai aptikau vieną lyg ir ,,laukinį” ruožą. Kažkokį neišvystytą. Pasileidau paklausyti bangų ošimo, parankioti kriauklelių… Žinoma, netrukus paaiškėjo, kodėl nėra pastatų: gi oro uostas čia pat už kopų! Tai tiek tos belgų (Šiaurės!) jūros.