Dienoraštis
Lapkričio 15–21 dienos, 2021 metų 46 savaitė
Lapkričio 15 diena, pirmadienis. Nuo pat savaitės pradžios Baltarusija – vis dar karščiausia tema. Laukiame sankcijų iš ES. Apie tai kalbėjau, ir dalinausi įžvalgomis, šiandienos LRT RADIJO laidoje ,,Lietuvos diena“.
Šveicarijos Tarpparlamentinis susitikimas: EP – Šveicarijos federalinė asamblėja. Ambasadorius Petros Mavromichalis: ,,Tuo metu, kai buvo sudaryti dvišaliai susitarimai, Šveicarijos pusė svarstė stojimą į ES, vėliau šie svarstymai buvo atšaukti. ES ir Šveicarijos santykiams reikia perspektyvų į ateitį. O iš Šveicarijos pusės reikia ir aiškios politinės valios be dviprasmybių, kad būtų galima spręsti tikras problemas. Visi bendrosios rinkos operatoriai turi laikytis tų pačių taisyklių ir turi turėti tuos pačius įsipareigojimus“.
NETEKTIS. Mirė buvusi Vilniaus radijo, Vilniaus filharmonijos simfoninių orkestrų bei Lietuvos kvarteto smuikininkė, Operos ir baleto teatro orkestro koncertmeisterė Kornelija Kalinauskaitė.
Lapkričio 16 diena, antradienis. Mano darbotvarkėje toliau vyrauja tarptautinės temos. Šiandien Europos Parlamente vėl susitikau su Irano opozicijos atstovėmis. Jų atkaklumas, nuolatinis svarbių kontaktų mezgimas yra puikus pavyzdys, kaip nuoširdžiai galima siekti savo tikslo. Ir tai ne tik apie Iraną. Panaši situacija, deja, yra ir Baltarusijoje, ir daugybėje kitų pasaulio valstybių.
LRT Aktualijų studijoje dalyvavau diskusijoje apie karščiausias naujienas dėl problemų Baltarusijos pasienyje. Suabejojau dėl termino ,,humanitarinis koridorius”. O kur būtų to ,,koridoriaus” pradžia, kur jo galas? Jei kuriame nors iš Baltarusijos oro uostų, na, tada tai lietuviams ir lenkams ,,ramu”. Irakietis perka bilietą į Minską (anot baltarusių užsienio reikalų ministro, tokia kelionė ,,legali”), o tada turbūt trapu tipu tapu į Lufthansa orlaivį – ir jau mojuoja išsvajotajai Vokietijai! Bet gi realybė visai ne tokia. Migrantai (jie ir taikiniai, ir aukos) grūdami link Lietuvos ir Lenkijos, t. y. prie ES sienos. Vienašališkai tą daro Baltarusijos valdžia. O humanitariniai koridoriai būna užtikrinami taikiems gyventojams, kai aplink sproginėja bombos ir sviediniai. Kol kas dar mūsų kaimynų diktatorius, ačiū Dievui, migrantų nežudo (kad savus tautiečius kankina, grūda į kalėjimus šimtais, tai čia šiek tiek kitas klausimas. Už tai jis atpildo tikrai sulauks).
Dėl humanitarinio koridoriaus (klasika!) tariasi dvi kariaujančios šalys. Sutaria laikinai nutraukti ugnį, kad taikūs gyventojai galėtų saugiai išvykti. Bet dėl migrantų būklės nėra ,,kariaujančiųjų šalių” (nebent mes patys norime tai pripažinti), tad tegu Lukašenka tiesiog nustoja juos grūsti link sienos, ir jokio ten koridoriaus neprireiks! O toliau – susikryžiavo ietys, kaip reaguoti į kanclerės Merkel skambutį nelegitimiam de facto Baltarusijos diktatoriui. Gal ji kaip tik tą frazę jam ir pasakė – ,,vienąkart nustok”? Aš tai jokiu būdu nenusiteikęs kanclerės ,,barti”. Taip, ir Baltarusija, ir Rusija tuoj pat panaudojo skambučio faktą propagandai, džiūgauja ,,suardę Vakarų valstybių frontą”. Na, aš nesu profesionalus diplomatas, bet kodėl mes turim apmaudžiai komentuoti ir barti ,,frontą suardžiusią” kanclerę? Jokio legitimavimo dėl to skambinimo neįvyko, nebent mes patys manom kitaip. Aš prašau nuo šiol man neliepti ,,barti” jokių draugiškų mums valstybių vadovų, nes EP man buvo siūloma ,,barti” iš pradžių vengrus, paskui lenkus, dabar kai kas siūlo dar ir vokiečius (bent jau britų mes, ačiū Dievui, nebarėm, tik labai nuoširdžiai dėl jų išstojimo apgailestavom). Buvusysis JAV prezidentas irgi buvo mums blogas, o blogas. Panašiai ir dabartinis Lietuvos. Taip, žingsnis po žingsnio, mažiausiai ,,barama” pasidaro, žinoma, Rusija! Nes viską, ką apie jų valdžią galvojam, išsakėm jau seniai, o kartotis nusibosta.
Lapkričio 17 diena, trečiadienis. Finansų ministrė Gintarė Skaistė pasidalijo informacija, kaip iki 2027 m. ES fondus nukreips Lietuvos ekonomikos transformacijai. Džiaugiuosi, kad socialiai atsakingai, žalesnei ir pažangesnei Lietuvai yra numatytos didžiausios investicijos. Šie prioritetai turi eiti kartu. Aš pritariu, kad turime mūsų ekonomikos žalinimą laikyti svarbiu prioritetu, bet kartu negalime pamiršti visų mūsų piliečių gerovės. Svarbu, kad didelis dėmesys skirtas ir inovacijoms bei teisingai pertvarkai (perėjimui nuo taršaus iškastinio kuro iki tvaresnių ekonomikos sprendimų). Žinoma, sprendimai sprendimais, pažadai pažadais, o svarbiausia – jų įgyvendinimas!
Lietuvos Ministrė Pirmininkė aptarė situaciją ES-Baltarusijos pasienyje ir apie Baltarusijos vykdomą hibridinę agresiją prieš Europos Sąjungą. Telefonu kalbėjosi su Europos Komisijos pirmininke Uršula. Premjerė pabrėžė, kad būtina išlaikyti ES vienybę, nenuolaidžiaujant šią krizę sukėlusiam režimui, ir toliau didinti tarptautinės bendruomenės spaudimą Minskui. Išreiškė ir visišką solidarumą su Lenkija, kuriai šiuo metu ir tenka didžiausias spaudimas…
Lapkričio 18 diena, ketvirtadienis. Šiandien EP vyko du posėdžiai, ir kiekviename jų buvo po svečią lietuvį. O aš tradicijų nelaužau, ir aplinkos komitete, mūsų eurokomisarui Virginijui Sinkevičiui vėl uždaviau klausimą. Šįkart apie miškų naikinimo stabdymą. Reagavau į vakar Europos Komisijos pristatytą solidų teisės aktų paketą, kuris turėtų uždrausti ES į savo rinką importuoti produktus dėl kurių kertamos Amazonės džiunglės bei kiti miškai. Yra pasiūlytos konkrečios, savalaikės priemonės, kurios padės kovoti su miškų naikinimu, tuo pačiu ir trečiosiose šalyse. Posėdyje prašiau plačiau pakomentuoti apie galimybę padėti kurti teisinę bazę jose… Nedažnai taip būna, bet, atrodo, EK pasiūlytos priemonės įtinka daugeliui EP frakcijų. Bet štai Delegacijos ryšiams su Baltarusija posėdyje nuotaikos visai priešingos. Situaciją galime vadinti nuosekliai blogėjančia. Posėdyje dalyvavo ir Lietuvos Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas. Vėl kalbėta apie veiksmingų sankcijų būtinybę. Ateis ta diena, kai Lukašenka turės prisiimti visą atsakomybę. O šiuo metu tarptautinei politikai iššūkių tikrai netrūksta.
Šiandien Latvijos nepriklausomybės diena.
O 1988 m. lapkričio 18 dieną yra minimas lietuvių kalbos paskelbimas valstybine kalba – tai tikrai svarbus istorinis įvykis. „Lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus“, – taip yra pabrėžęs LR Konstitucinis Teismas.
Lapkričio 19 diena, penktadienis. Interviu diena. Bet temos tos pačios, kaip ir visą savaitę: klimatas ir Baltarusija, apie Konferencijos dėl Europos ateities ir Žaliojo kurso sąsajas (kurių tikrai daug!) Kalbėjau „Lietuvos ryto“ televizijai. Surezgėme ir patalpinome mano svetainėje tekstą apie pačią konferenciją! Taigi, perėjimas nuo taršaus iki tvaraus gyvenimo pareikalaus itin tikslingų politinių sprendimų. Man, kaip žmogui, daugybę metų praleidusiam universitete, svarbu, kad visada būtų remiamasi mokslu ir ekspertų įžvalgomis. Tam pritaria ir mano frakcijos kolegos. Turime ne tik užtikrinti žmonėms galimybę dirbti, bet ir kurti naujas tvarias darbo vietas. Visos ES veiklos turi būti orientuotos į klimato apsaugą. Laikas drąsiai priimti inovacijas ir atsakomybę už tai, kokiu oru kvėpuosime bei stengtis, kad švarus geriamasis vanduo netaptų prabangos preke.
Su Europos liaudies partijos frakcija palaikome idėją, kad ES turėtų tapti sveikatos sąjunga. Tai teiktų tikrą pridėtinę vertę valstybėms narėms ir veiktų srityse, kuriose ES šalys vienos negali susitvarkyti – pavyzdžiui, vakcinų gamyboje ir tiekime. Aš Europos Sąjungą įsivaizduoju kaip ekonomiškai stiprią, o jos piliečiai jaučiasi europiečiais, neprarandančiais savo tautinės tapatybės. Tai tokia valstybių Sąjunga, kurioje pavyzdžiui gerų vaistų nuo vėžio turintys vokiečiai dalijasi jais su rumunais, nes visos gyvybės svarbios vienodai. Tai Sąjunga, kuri dirba kartu dėl saugios ir sveikos ateities mums, mūsų vaikams ir anūkams. Manau, kad Konferencija dėl Europos ateities mums pačiu laiku primena tai.
O tarptautinio televizijos tinklo RTVI Maskvos biuro žurnalistui papasakojau apie Baltarusijos-ES pasienio situaciją. Kuri vis dar labai sudėtinga… Įdomus sutapimas – Europos ateities konferencijos tarpiniai rezultatai parodė, kad kaip tik klimato kaita ir migracija ir yra temos, šiuo metu labiausiai rūpimos ES piliečiams! Turbūt neatsitiktinai. Išdėstęs pagrindinius argumentus dėl situacijos vertinimo, įsakmiai pabrėžiau: Druskininkų miškai ir visas kitas Baltarusijos pasienis su ES tikrai nėra ta erdvė, pro kurią turėtų brautis ekonominiai migrantai.
Praėjusį savaitgalį baigėsi Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencija COP26, kuri truko net dvi savaites. Iki paskutinės minutės trukusios derybos dėl Glazgo Klimato Pakto parodė, kad planetos ateitis tikrai nėra vienintelis interesas, dėl kurio valstybių delegacijos susėdo prie derybų stalo. Tiksliai apibrėžti, kokiomis nuotaikomis baigėsi ši konferencija, būtų sudėtinga. Kiekviena interesų grupė išsinešė savo emociją.
Tarptautinė vyrų diena.
Lapkričio 20 diena, šeštadienis. Taikus pasivaikščiojimas po Šiaurės jūros kopas. Kur Belgija, o kur Prancūzija – nelabai atskirsi. Gal dar ir pasienis, bet įžengi į kitą valstybę, ir nieko nepajunti (ir kaip gi dabar nepalyginti su tuo, kas dedasi pasienyje prie Lietuvos…)
Lapkričio 21 diena, sekmadienis. Briuselyje lyja. ,,O kodėl Briuselyje visą laiką lyja?” (čia toksai D.U.K., galiu paliudyti, kad lyja tikrai ne visą laiką, bet antrą savaitgalį iš eilės tai tikrai). Vis dėlto iš inercijos apeinu blusturgius. Randu puikių atvirukų, kurių prieš savaitę nepastebėjau! Blizgantis paauksuotas naujametinis siųstas prieš 84 metus, o tam su Ostendės pliažo vaizdu jau net 118 metų… Kainos tiesiog juokingai menkos, net nepatogu. Žinoma, įsigyju.