Dienoraštis

Sausio 24–30 dienos, 2022 metų 4 savaitė

Jono Petronio nuotrauka.

Sausio 24 diena, pirmadienis. Jau nebe pirmą savaitę dėmesio centre – Ukraina ir geopolitinė situacija. Šių metų pradžioje geopolitinė įtampa pasiekė aukščiausią tašką. Rusija sutelkė karines pajėgas aplink Ukrainą, Kremlius ultimatyviai reikalauja NATO pajėgas atsitraukti iš Rytų Europos… Tačiau efektas priešingas: Vakarų valstybės pareiškė stiprinsią rytinį NATO flangą. Senieji daugiašaliai derybų formatai, įtraukiant sausio pradžioje vykusius Ženevoje ir Vienoje, neatnešė jokių apčiuopiamų rezultatų. Šiandien JAV valstybės departamentas nurodė diplomatų šeimoms palikti Ukrainą. Panašiai pasielgė ir Jungtinė Karalystė. Dera įvertinti, kokiais instrumentais tarptautinė bendruomenė, tai yra, ES ir NATO, gali bandyti deeskaluoti situaciją Rytuose bei atgrasyti Rusiją nuo tolimesnių veiksmų. Tariamasi dėl griežtų, vieningų ir skausmingų Rusijai sankcijų. Baltarusijos vaidmuo tarptautinėje arenoje pasikeitė kardinaliai, lyginant su ankstesniais Minsko bandymais demonstruoti neutralitetą santykiuose su Rusija ir Ukraina. Dabar Baltarusijai gresia virsti Rusijos placdarmu.

Įvertinus dabartinę padėtį Ukrainoje, dėl agresyvių Rusijos veiksmų, šaliai skirta finansinė parama: EK aptarė, kokių veiksmų ES toliau galėtų imtis, kad dar labiau paremtų Ukrainą tiek šiuo sudėtingu laikotarpiu, tiek rūpinantis jos ateitimi. Ursula von der Leyen kalbėjo, jog ES jau labai daug iki šiol padėjo Ukrainai, remdama šalies modernizavimą ir atsparumo didinimą, taip pat ir kovoje su COVID-19 pandemija.

Sausio 25 diena, antradienis. Šiandien pasisakiau Tarptautinės prekybos komiteto diskusijose, skirtose  instrumentui prieš ekonominę prievartą ES valstybių atžvilgiu. Nors instrumentas nėra nukreiptas prieš kurią nors konkrečią valstybę, praktiškai visi pasisakiusieji (nepriklausimai nuo politinės grupės ar šalies) vienokia ar kitokia forma vis paminėdavo Kinijos ir Lietuvos „atvejį“, Kinijos ekonominę prievartą Lietuvos atžvilgiu. Šiandieninis komiteto posėdis buvo vienas iš tų OFICIALIŲJŲ, skirtas pirmiesiems žingsniams imtis bendrų veiksmų panašiais atvejais. Tai ne pirmieji sutelkti ES institucijų žingsniai. Mano frakcijos kolegės Europos Parlamente, slovakės Miriam Lexmann, inicijuotą laišką pasirašiau aš ir daugiau nei 40 europarlamentarų iš skirtingų politinių grupių, valstybių. Juo kreipėmės į EK pirmininkę, Europos Vadovų Tarybos pirmininką Charles Michel ir vyriausiąjį įgaliotinį užsienio ir saugumo politikai Josep Borrel bei kitus EK narius.

Posėdyje dalyvavęs Europos Komisijos prekybos skyriaus pavaduotojas Denis Redonnet aiškiai įvardijo, kad prekyba ir investicijos yra naudojami kaip ginklas. Komisija gruodį pateikė pasiūlymą dėl kovos su prievarta priemonės sukūrimo. Iš svarstymų aiškėja, kad Prancūzijos pirmininkavimo laikotarpiu to instrumento dar nebus, svarstymai tęsis ir pirmininkaujant Čekijai. Tai iki metų pabaigos – gal. O Lietuvos verslui, ten dirbantiems žmonėms, ES ryžto apginti savo bendrą rinką norisi daugiau. Klausiau Komisijos atstovo, kokios tos tarpinės priemonės ir ar įmanomas laikinas susitarimas dėl atsako agresorei? Ką daryti tokiu atveju, kai vyksta neoficialus boikotas, kaip dabartiniu Lietuvos atveju? Denis Redonnet pripažino, kad spraga teisės aktuose yra, bet Komisija bendrauja su Lietuva, su paveiktais verslais, kad išsiaiškintų tas tyliąsias ekonominio smurto priemones. Jei reikės, konsultuosis ir su Pasaulio prekybos organizacija. Apie tai, kad surinkti įrodymai bus teikiami PPO, kalbėjo praeitą savaitę ir Gabrielius Landsbergis. Manau, kad du pagrindiniai akcentai po šiandienos posėdžio yra šie: pirmiausia, priemonės prieš trečių šalių prievartą, mums reikia ir dėl siekio atgrasyti kėsintis į bendrą ES rinką, antra – jei jau vyksta oficialūs ar neoficialūs prekybos apribojimai, tai mūsų verslas turi dalyvauti visose diskusijose. ES apgins savo bendrą rinką, tik reikia tvirtesnio solidarumo ir greitesnių veiksmų.

Džiaugiuosi, kad prie siekio apginti bendrą ES rinką nuo Kinijos jungėsi ne tik Rytų valstybių, bet ir vidurio Europos, Skandinavijos bei tokių ES „sunkiasvorių“ kaip Prancūzija ir Vokietija atstovai.

ES Taksonomijos aktas – dujų ir branduolinės energijos klasifikacija kelia daugybę klausimų EP. Į klimato kaitos mažinimą nukreipta taksonomija nuo kitų metų bus itin aktuali finansų rinkos dalyviams. Kaip bus užtikrinamas tvarumas? Rinka tik vystosi, per daug teisės aktų dabar gali kelti sunkumų mažinant greenwashing‘ą, padedant atskirti tvarius verslus bei projektus nuo tokiais besidedančių. Yra požymių, kad taksonomijos užtikrinimas vis dėlto bus labiau reaktyvus, o ne proaktyvus.

Šiandien Vilniaus miesto 699-asis gimtadienis. Gražus skaičius. Pirmą kartą Vilnius paminėtas kunigaikščio Gedimino laiške 1323 metais sausio 25-ą dieną, kuris buvo skirtas Liubeko, Zundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno ir daugelio kitų miestų gyventojams. Laiške Lietuvos Didysis kunigaikštis kvietė atvykti į Lietuvą užsiimti verslais bei prekyba, o  tikėjimą išpažinti būsią galima be jokių apribojimų. Skamba moderniai!

Sausio 26 diena, trečiadienis. Viešoje spaudos konferencijoje paskelbta, kad NATO ir JAV raštu atsakė į anksčiau pateiktą Rusijos ultimatumą. Nors konkrečios detalės nebuvo atskleistos, JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pagrindinė žinutė buvo ta, kad NATO savo esminės pozicijos nekeis, dislokuotų karių Rytų ir Centrinėje Europoje neatšauks, o bet kurios naujos valstybės apsisprendimui jungtis prie Šiaurės Atlanto aljanso jokia trečioji šalis trukdyti negali. Valstybės turi laisvo apsisprendimo teisę renkantis sąjungininkus saugumo srityje, todėl pasidavimas trečiųjų šalių šantažui pažeistų ir Šiaurės Atlanto sutartį. O dar prieš pora dienų JAV pranešė, jog 8 500 karių yra pasiruošę galimai dislokacijai į Rytų Europą. Tokios žinios yra kritiškai svarbios siekiant užtikrinti saugumą regione.

Šiandien po ilgesnio laiko įvyko ir tiesioginis vadinamojo „Normandijos ketverto“ susitikimas Paryžiuje politinių patarėjų formatu. Jame buvo pakartotas pernykštis pritarimas ugnies nutraukimo priemonėms Rytų Ukrainoje.

Dar vienas galimas žingsnis, kuris yra aptariamas šiomis dienomis, tai JAV ir ES bandymas atgrasyti Lukašenką nuo aktyvaus spaudimo Ukrainai, tuo labiau, nesiimti karinių veiksmų. Bet kokiu atveju, tėra viena deeskalacijos galimybė, tai sutelkti, konkretūs ir griežti Europos Sąjungos šalių ir jos Vakarų partnerių veiksmai.

Šventės – šiandien Indijos ir Australijos šalių nacionalinė diena. Šiemet Lietuva ir Indija mini 30-ąsias diplomatinių santykių užmezgimo metines, o su Australija Lietuva išlieka bendramintės tarptautinėse organizacijose sprendžiant globalius iššūkius.

Sausio 27 diena, ketvirtadienis. Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena. Jautri tema EP darbotvarkėje. Šią dieną 1945 metais buvo išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai iš Lenkijos. Sesijoje dalyvavo ir holokaustą išgyvenusi Margot Friedlander. Kalbėdama apie tai, kaip jautėsi atsidūrusi laisvėje, Margot Friedlander nupasakojo savo jausmus suvokiant, kad jau galiausiai sužinos, kas nutiko jos mylimai motinai ir broliui… Ji kreipėsi į susirinkusius pasakodama savo istoriją, kviesdama niekada nepamiršti holokausto istorijos bei nesitaikstyti su tuo, kas tada įvyko. Kartu priminė, kad žmogiškumas, tolerancija ir pagarba yra tos vertybės, kurios kaip niekada yra svarbios. Žinoma, ši data man primena, ką paveldėjau iš savo Dieduko Prano Mažylio – atmintį ir daiktus. Daiktus – tai nuotraukas, kuriose nufotografuota Lilijana Levintoff, tą mergaitę Antrojo pasaulinio karo metais slapstė Mažylių šeima (Aldutės vardu), o slapstant prisidėjo ir visas P. Mažylio ligoninės kolektyvas (juk visi viską žinojo ir suprato, tik niekam neprasitarė). Atmintį – tai ir apie kitus išgelbėtuosius, deja, ir apie tai, kad daugybė nekaltų žmonių buvo sunaikinta. O tarp išgyvenusių, tai ir Lilijana, ir Margot…

Sausio 28 diena, penktadienis. ,,We stand by you, Andrzej Poczobut“. Andrzej Poczobut yra baltarusių ir lenkų žurnalistas bei lenkų mažumos Baltarusijoje aktyvistas, kuris šiuo metu yra suimtas ir kalinamas Lukašenkos režimo. Šiandieninių įvykių kontekste, kai didelis dėmesys skiriamas saugumo situacijai Rytų Europoje, negalime pamiršti ir pilietinės visuomenės situacijos Baltarusijoje. Vakar JAV valstybės departamentas įvardijo skaičių: jų duomenimis, Baltarusijoje yra 1000 politinių kalinių. Andrzej Poczobut pavardė yra minima ir Europos Parlamento praėjusių metų rezoliucijoje dėl padėties Baltarusijoje po vienerius metus trukusių protestų ir jų smurtinio numalšinimo. Lukašenkos režimas toliau yra nusitaikęs prieš lenkų mažumą šalyje, pasitelkiant propagandą, atakuojant mokyklas, kuriose mokoma lenkiškai. A. Poczobut neteisėtas kalinimas yra visos žiaurios žmogaus teisių (įskaitant ir lenkų mažumą) situacijos Baltarusijoje atspindys. Pasirašėme atvirukus su jo atvaizdu, jie bus siunčiami į kalėjimą, kur yra kalinamas pats Andrzej… Nepamirštame, ir jokiu būdu negalime pamiršti ir kitų Baltarusijos politinių kalinių. O šiandien buvo suimti dar keturi. Tarp jų – humoristiniais Twitter įrašais pašiepiantis Baltarusijos valdžią Michailas Cygankovas (Gypsynkov).

Į Lietuvą atvykęs britų Jungtinių ekspedicinių pajėgų grupės vadas generolas Jimas Morrisas, vertindamas Rusijos kariuomenės telkimą prie Ukrainos sienų ir Baltarusijoje kaip „destabilizuojantį ir keliantį grėsmę“, pažadėjo, kad britų karių ir karinės įrangos Baltijos regione bus daugiau.

Sausio 29 diena, šeštadienis. 2022-ieji yra paskelbti ir baltarusių literatūros metais – šiemet sukanka 500 metų, kai polockietis LDK pilietis Pranciškus Skorina Vilniuje išspausdino „Mažąją kelionių knygelę“, žymėjusią knygų spausdinimo LDK pradžią. Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga pabrėžia šio minėjimo priežastį, tai siekis šiuo nelengvu Baltarusijai metu palaikyti baltarusių rašytojus ir vertėjus bei atkreipti mūsų skaitančios visuomenės dėmesį į kaimynų literatūrą.

Lietuvoje – viena partija daugiau. Steigimas įvyko Palangoje. Sekdamas mano pėdomis turbūt (gal pamatė, kad aš įsteigiau Palangoje sėkmingai veikiantį EP nario biurą), Saulius Skvernelis susikvietė į Palangą savo bendražygius ir įsteigė Demokratų sąjungą ,,Vardan Lietuvos“.

Sausio 30 diena, sekmadienis. Kibernetinės atakos Ukrainoje tęsiasi. Šįkart virusas siuntinėjamas elektroniniu paštų teismo užklausų forma. Europos Parlamentas vykdo informacijos rinkimo misiją apie dabartinę krizę Ukrainoje. Užsienio reikalų komiteto bei Saugumo ir gynybos pakomitečio pirmininkų (Davido McAllisterio ir Nathalie Loiseau) vadovaujama parlamentarų delegacija šiandien susitinka su aukšto lygio Ukrainos pareigūnais. Apie planus vykti į Kijevą pranešė ir Vokietijos Užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock bei Prancūzijos Užsienio reikalų ministras Jeanas Yvesas le Drianas.