loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Iš europarlamentinio – į karo dienoraštį

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Nuotrauka SIPA/Skanpix

Dienoraštis

Vasario 21–27 dienos, 2022 metų 8 savaitė

 

Savaitė, kokios dar nebuvo mano gyvenime. Europoje vyksta karas. Ukrainos valstybė, Ukrainos tauta fiziškai naikinama. Jog Rusija tikrai pradės beprotišką karą, buvo pastebėti visi požymiai, jog tas iracionalus karas bus pradėtas… Privalėjome pripažinti, jei vertinome racionaliai, kad Rusija tam kapitaliai, metodiškai ruošėsi. Samprotavimai, „kas darosi Putino galvoje“, mus „nuvedė tolyn“ nuo paprastų prielaidų – o kas gi generolų, kas gi daugelio rusų „galvose“? Paklydome „Putinas“ – „Navalnas“ priešpriešoje. Tai ne tik Putino kliedesiai, jog Ukraina – „ne valstybė“, ir kad jie nori atstatyti Rusiją „įprastinėse“ sienose, su Ukraina, ir su Lietuva „sudėtyje“. Tokie kliedesiai patinka milijonams Rusijos žmonių. Nuoširdžiai patinka! Bet tokias mintis vijome tolyn nuo savęs. Neva Rusijos pajėgų kaupimas prie Ukrainos sienų (ir prie Lietuvos, Baltarusijoje) blogiausiu atveju bus diplomatinė priemonė, kuria Rusija šantažuos Vakarus.

Savaitės pradžioje dar kai kas galvojo, kad Kremlius tuoj atsisakys bet kokios diplomatijos. Kaip gyvenome tas paskutiniąsias dienas iki karo? Gyvenome taip, kaip gyveno žmonės prieš Pirmąjį, prieš Antrąjį pasaulinį karą. Mėgavomės taika ir laisve. Tai natūralu. Tai žmogiška ir įprasta.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Nuotrauka SIPA/Skanpix

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Nuotrauka SIPA/Skanpix

 

Vasario 21 diena, pirmadienis. Atsisveikinu su Nottinghamu, mane palydi Darius į traukinį. Iš Lutono parskrendu į Kauną. Iškart pasiekia naujienos apie Rusijos karinių pajėgų pratybas Baltarusijoje. Kremlius savo karinį šantažą Ukrainai ir faktinį pajėgų buvimą Baltarusijoje sumanė tęsti iki begalybės. Žadėjo išeiti iš Baltarusijos vakar, bet dabar nei negalvoja. Atrodo, Kremlius pasuko jau pramintu taku. Luhanske ir Donecke palaikė ,,rusenantį konfliktą” (net 8 metus!) o dabar ,,pučia ugnį” – pripažįsta tuos apsišaukėliškus darinius. Nieko nauja. Taip būta ir su Abchazija, Pietų Osetija, Krymu.

Pats laikas buvo suprasti tai, kad Putinas, pripažindamas tuos teritorinius „vienetus“, pasirinko bespredielą. Atkerta bet kokias galimybes diplomatiniams sprendimams. Pasuko karo taku. Daugeliui akivaizdu, kad laikas pradėti taikyti sankcijas Rusijos atžvilgiu. Man atrodo, kad netruks jas ,,pribrandinti”…

…Taip ir įvyks dar šią savaitę. Ir kaip ligi tol bus pasikeitęs pasaulis!

 

Vasario 22 diena, antradienis. Į Vilnių atskrido Europos liaudies partijos vadovybė. Iš viso buvome 7 Europos Parlamento nariai: Weberis, Rangelis, Estebanas, Halickis, Gahleris, Juknevičienė ir aš. Apsilankėme NATO sustiprintoje priešakinių pajėgų kovinėje grupėje Rukloje. Apžiūrėjome atgrasymo priemones. Buvo apie ką padiskutuoti ir pagalvoti. Taip, Lietuvos kariuomenė ir čia esantys NATO partneriai (o jų daugėja šiuo neramiu laiku) pasirengę narsiai mus ginti. Turime tvirtą kariuomenę. Matant tokį pasiryžimą, nesinori galvoti apie kiekybę: o kaip vystytųsi įvykiai, jei užpultų dešimteriopai stipresnės pajėgos? Politikai dar daug turi nuveikti modernizuojant, finansuojant ir įgalinant sąveiką. Grįžtame į Vilnių. Taika ir ramybė.

 

Vasario 23 diena, trečiadienis. Europos liaudies partijos frakcijos vadovybės susitikimas su ELP lyderiais Baltijos regiono šalyse „Europa kartu“. Seimo Konstitucijos salėje susirinkome bendraminčiai. Buvo mūsų premjerė, ministrai, Seimo nariai, ekspertai. Kalbos kupinos neslepiamo nerimo dėl Ukrainos, dėl Rusijos karių dislokavimo Baltarusijoje, dėl viso regiono saugumo. Taip, labai gerai, kad Vakarų reakcija yra vieninga, bet Kremlius jau seniai peržengė ir tada sutrypė bet kokias ,,raudonąsias linijas”. Buvo sušauktas ir neeilinis frakcijos posėdis. Kalbėjome apie būtiną greitą atsaką. Simboliška, kad dalis mūsų posėdžiavo Briuselyje, dalis – iš Vilniaus. Vyravo tikėjimas, kad tai, ką darėme iki šiol, darėme teisingai… Toks pojūtis, kad skausmingos sankcijos gali ir neatgrasyti Rusijos nuo jos neatitaisomų žingsnių. Inese Vaidere atvirai nuogąstauja: ,,tie banditai tuoj ir Baltijos valstybes užpuls“.

ELP delegacija – ne vienintelė, kuri šiomis dienomis lankosi Lietuvoje. Atvyko ir Saugumo ir gynybos pakomitečio delegacija. Tvyrant įtampai dėl Rusijos agresijos Ukrainos atžvilgiu, septyni jos nariai, tarp jų – europarlamentarai Rasa Juknevičienė ir Juozas Olekas, susitiko su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetų nariais, Krašto apsaugos ministerijos atstovais, kibernetinio saugumo ekspertais. Vizito tikslas – gauti tiesioginės ir naujausios informacijos apie regiono saugumą, kylančias hibridines grėsmes, kibernetinių atakų bei dezinformacijos pavojų, ES ir NATO pasirengimą reaguoti.

Agnė Bilotaitė pranešė: ,,skubame į pagalbą Ukrainai!” Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtiems siūlymams suformuoti civilinės saugos ir ginkluotės pagalbos paketus (bendra vertė – 1,8 mln. eurų). Ukrainai suteikiama įranga gaisrams gesinti, ryšio įranga, siunčiama ir įvairios ginkluotės.

O aš, kaip ir buvau įsipareigoję, vykstu į Jonavos viešąją biblioteką pristatyti Vasario 16-osios Signatarų autografų parodos. Žinoma, kalbėdamiesi neišvengiame ir paralelių tarp situacijos 1918-aisiais, 1940-aisiais, 2022-aisiais.

 

Vasario 24 diena, ketvirtadienis. Karo pradžia. Šiandien 5 val. ryto Rusija užpuolė Ukrainą. Pradėjo žiaurius, absoliučiai niekuo nepateisinamus karinius veiksmus prieš Ukrainą. Pirmieji sprogimai nugriaudėjo Kijeve, puolimas buvo pradėtas iš visų pusių – nuo Rusijos, nuo Baltarusijos, nuo Krymo, nuo Padnestrės. Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis šalyje skelbdamas karinę padėtį, kreipėsi į savo žmones: „Šiandien Rusiją pradėjo įsiveržimą į Ukrainą. Putinas pradėjo karą su Ukraina ir su visu demokratiniu pasauliu. Jis nori sunaikinti mano valstybę. Jis nori sunaikinti mūsų valstybę ir visa tai, ką mes kūrėme ir dėl ko gyvename“. Į mano buitį grįžta CNN ir BBC. Informacija kaupiasi ne iš karto. BBC rodo senus žemėlapius ir transliuoja sprogimų garsus… Ukrainoje eilės įsigyti reikiamų maisto produktų, įsipilti degalų, išsiimti grynųjų pinigų. Srautas automobilių, ukrainiečiai bėga iš savo miestų.

Įsiterpia Ursula von der Leyen teigdama: ,,Prasidėjo barbarizmas“. Pasikėsinta ne į Donbasą, ne tik į Ukrainą, o į globalų stabilumą. Prisimenu ir savo kalbas Europos Parlamente, kai sakiau, kad įžiebti karą Europoje bus didžiulė gėda rusų tautai. Diktatoriai nebūna amžini, o tautai gėda lieka dešimtmečiams (sakiau Europos Parlamento plenarinėje prieš kažkiek savaičių). Pakartoti tai ir šiandien – aiškiai nepakanka.

Vakare gaunu minutę pasisakymui. Ne Europos Parlamento plenarinėje, o gimtojo Kauno Vienybės aikštėje. „Civilizacijų karas. Barbarai užpuolė taikią tautą. Bet ne tik. Rusija užsimojo ir prieš Europą, jos vertybes. Žudoma tarptautinė tvarka. Ukraina gina savo vertybes, savo ir mūsų ateitį. Ukraina nepasiduos. Mes nepasiduosim. Prisimenu žodžius iš 1991-ųjų sausio, sakytus čia, Kaune: „Naktis juoda, bet naktys nesitęsia amžinai. Šlovė Ukrainai“. Susirinkusieji atsako: „Herojams šlovė“. Toks tas Kaunas.

 

Vasario 25 diena, penktadienis. 13:14 val. Mano draugo žinutė iš Černihivo srities: ,,Naujienos keičiasi vos ne kas minutę. Šiek tiek atsitraukiau nuo televizoriaus, buvau kieme, ėjau į stotį. Nuo Černihivo pusės, kaip tolima audra, kanonados aidai. Pagal tuos duomenis, kuriuos turiu, puolimai vyksta kol kas anapus Desnos upės. Černihivas neokupuotas ir priešai netgi kažkiek nuvaryti. Prasiveržimus link Kijevo, kaip aš ir dariau prielaidą, bando vykdyti trumpiausiais maršrutais. Informacijos apie įžengimą į sostinę kol kas neturiu. Klausysiu naujienų. ,,BBC ką tik parodė tankus Kijeve, tą pripažino ir Ukrainos valdžia“, – rašiau aš. ,,Viskas, deja, vyksta labai greitai. Iškart pranešiu apie pokyčius. Paryčiais atskrido kažko galingo garsas, greičiausiai dviejų raketų, bet žemė nedrebėjo. Visur komendanto valanda. Sesuo naktį girdėjo automatų papliūpas“.

 

14:32 val. Iš Ukrainos: ,,Ir vėl apie tai, kas pas mus vyksta. Per seserį ir jos pažįstamus išsiaiškinau, kad iš ,,Grad” sistemų apšaudoma Vertijevkos gyvenvietė. Ji prie Maskvos trasos. Greičiausiai apšaudo mūsų kariškius, kurie priešinasi… Nelogiška, jei jie galvoja patekti į trasos atšaką per Veresočę į Černihivą. Greičiausiai veržiasi į Kijevą link trasos Černihivas – Kijevas. Bet gali sudominti ir Niežinas kaip geležinkelio mazgas. Šaltis bėgioja nugara!”

17:20 val. Vėl draugas iš Ukrainos praneša apie pakitusią padėtį: ,,O apie radiacinio fono didėjimą Černobylio zonoje jums Europoje kas nors žinoma? Čia jau ne tik Ukrainos problema. Todėl gal neverta NATO žaisti ginant valstybes ,,mūsiškis – ne mūsiškis”. Dėl Kijevo pradedu abejoti valdžios patikinimų žodžiais. Ir vis dar nei vienos informacijos apie mūšį trasoje Vertijevkos rajone… tik apšaudymų garsai periodiškai pasigirsta. Apie Konotopą – pagal oficialią versiją jis vis dar užimtas priešininko. Komentaruose – ,,iš kur jie išlindo prie Niežino? Ar tai tie, kurie pro Sumus brovėsi??“ Taip. Per Ičnios rajoną. Iš Konotopo vakar išmušė. Zupinili gadiv pered baturinskim mostom (zi schodu). Koriukivka naša“. Oficialiai ką tik apie tai pasakė, bet labiau neapibrėžtai. Labai nerimauju dėl sesers… Neseniai kalbėjome telefonu. Prie mūsų namų dabar kol kas tylu, bet ten aš nepateksiu, transportas užblokuotas”.

Susiduriame su dezinformacija. Naujienų portalai Lietuvoje vieningai išjungė galimybę komentuoti po publikacijomis. Situacija Ukrainoje be išlygų liečia visus. Tegu lieka tiktai patikimi šaltiniai, ir ne tik Lietuvos. Informacija kinta kiekvieną valandą ir dar greičiau. Mano šaltiniai įprastiniai: CNN, BBC ir LRT. Gaudau žinias kas valandą, seku naujienas. Daugelyje miestų visame pasaulyje reiškiamos palaikymo akcijos Ukrainai. BLUE/YELLOW pilietinis judėjimas internete sujungė žmones iš daugelio valstybių, iš visur, kur tik jie išsibarstę visame pasaulyje, – skirti finansinę pagalbą Ukrainos kariams. Per vakar dieną surinko milijoną, o šiandien 20 val. pranešė, jog paaukoti jau 3 milijonai eurų. ,,Nenuilstamai dirbame, kad ši parama Ukrainą pasiektų kuo greičiau ir nukeliautų ten, kur labiausiai jos reikia.“

Asmeniškai kreipiausi į 26 ES valstybes: sankcijos Rusijos atžvilgiu turi būti MAKSIMALIOS. Visiškai to paties reikalauja Ukraina, Lenkija, Lietuva, tai jau daro ir JAV, JK.

Samprotauju, kad griūva pasaulinė tvarka, susiklosčiusi po Antrojo pasaulinio karo. Rusija privalo būti šalinama visiems laikams iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos. Tvarka, pagal kurią Rusija gali vetuoti bet kurią rezoliuciją, regisi beprasmė. JT ST tapo arena Rusijos patyčioms. O kol kas Rusija laikinai pašalinta iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos. Šalis vis labiau atstumiama. Visi žino, kaip rusai pamėgę mėgautis savimi sporto arenose: „O, sporte, tu – taika“, o dabar pradėjo karą. „Ar nori rusai karo“? Pasirodo, panoro. Dabar galės mėgautis savimi savo vidaus varžybose, o mums net nebus įdomu. Ar taip kada nors buvo? Buvo. Kai susikūrė bolševikinė Rusija, prasidėjo tenai ir sportinė veikla. Bet tiktai sovietinės valstybės viduje. Niekam pasaulyje daugiau tai nebuvo įdomu. Istorija ritasi spirale žemyn? „Žalgiris“ atšaukė planuotas rungtynes Rusijoje, lietuviškas prekybos tinklas ,,Maxima“ priėmė sprendimą išimti iš prekybos visas prekes, kurių gamintojas ir tiekėjas yra iš Rusijos ar Baltarusijos ir stabdyti tolesnius užsakymus, o ir ,,Maskvos biržos indeksas krito 45 %, daugiausiai istorijoje per vieną dieną.“

Šiandien Lietuva gali atrodyti saugi. Šalyje paskelbta nepaprastoji padėtis, tačiau Lietuvoje karas nevyksta. O kas vyksta Ukrainoje, šiandien informacijos jau tiek daug, kad aiškiau nebūna. Milžiniški pabėgėlių srautai smelkiasi į Lenkiją, Rumuniją, Vengriją, Slovakiją, Moldovą. Žūsta žmonės, apšaudomi gyvenamųjų namų kvartalai… Lietuva vieningai mobilizuojasi teikti pagalbą Ukrainai.

 

Vasario 26 diena, šeštadienis. Kas yra „žaibo karas“? Jei Kijevas atsilaikė 48 valandas, tai ar Rusijai „žaibo karas“ prieš Ukrainą pavyko, ar nepavyko?

Kijeve grėsminga tyla. Sirenos įjungiamos retai. Bumbsi sprogimai. Raketa pataikė į gyvenamąjį namą. Yra civilių aukų. Gyvenimas vyksta „dviem aukštais“: slėptuvėse naktimis, o to dieninio beveik nelieka. Tik kas ketvirtis valandos suskamba cerkvių varpai. Komendanto valanda paskelbta iki pirmadienio ryto. Apie kariškių netektis duomenys, kaip įprasta, prieštaringi. Tikrai šimtai rusų užpuolikų žuvę, bet kol kas Raudonasis Kryžius jų kūnų neišgabena, o Rusijos propaganda atkakliai tyli apie bet kokias aukas.

Valstybių vadovai susitikinėja visais įmanomais formatais. Baigiama sutarti dėl trečiojo sankcijų Rusijai paketo. Rublis galės pasaulinių valiutų atžvilgiu „kristi laisvai“. Per pastarąsias dienas išgirdau daug protingų žmonių kalbų. Ligi tol vis kažkaip nebūdavo laiko. O dabar – Bidenas, Stoltenbergas, Vaitiekūnas, Ukrainos Rados deputatė Vasylenko. Ne tik JAV skiria 350 milijonų dolerių, bet jau ir Vokietija nutaria tiekti ginklų Ukrainai.

Ar ne per vėlu? „Ne per vėlu, bet vėluojama“.

10:47 val. Iš Ukrainos: ,,Vėl stiprių sprogimų garsai. Tikriausiai pradėtas visų svarbesnių miestų ir vietovių šturmas. Barbariškai apšaudomas Kijevas. Pasistengsiu susisiekti su draugais Kulikivkoje. Niekam, išskyrus seserį, neskambinsiu. Mažo prioriteto skambučiai nerekomenduojami. Apie įvykius irgi pranešinėsiu trumpai, jeigu tai apskritai bus įmanoma”.

14 val. ,,Išklausiau maksimumą kanalų. Praktiškai, visi kol kas laikosi. Prie manęs absoliučiai tylu. Labai dėkoju savo šunims: tuoj pat reaguoja į artimą žmonių buvimą ir apšaudymų garsus. Namuose galėčiau ką nors pražiopsoti. Niežino kol kas nekliudo. Gal viską užimti kol kas ,,žarna per plona”, o gal nepraleidžia. Atmušė iš priešo Chersoną, neleidžia į Mariupolį. Kol kas, atrodo, nieko kritinio dėl Odesos. Prezidentas veikia ir nesibaimina. O kartais dėl pastarojo dalyko jį su humoro dalele įtardavo. Peržiūrėjau juostą, forumus. Okupantai lenda iš visų skylių kaip tarakonai. Vientisą vaizdą sunku pamatyti. Anekdotas, kuris ir džiugina, kad išprašinėja valgio, rūkalų ir degalų savo tankams, dažnai marodierina. Pagal daugelį faktų mūsiškiai dvasios nusiteikimo nepraranda. Ukrainiečių kalba, kaip diversantų identifikavimo priemonė, kurie persirengę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų uniformomis. Ačiū Dievui, kol kas su jais susitikti neteko, o kitiems sudaro agresyvaus buliaus įspūdį, nežinančio kaip reikiant, ko čia atėjo, arba būgnijančių propagandines mantras. Bet kol kas lenda ir lenda. Prezidentas filmuoja video kreipimąsi gryname ore prie ofiso. Taip, pavojinga, bet sulaukia simpatijų! Neatmestina, kad plėšrūnai kartais netoli nuo manęs, bet kitame Desnos krante. Tačiau jų vektorius – Černihivas, kur juos reguliariai paverčia šašlykais”.

17:45 val. ,,Situacija šalia manęs kol kas nesikeičia, bet įtampa neatslūgsta. Nors T. [kitoje vietovėje] ir juokauja, atseit, ,,kam tavo chata reikalinga, virš jos pačios ir šiandien pralėkė du lėktuvai“. Gerai, jei savi, nors nelabai panašu. Nemaniau, kad prisigyvensim, kai lauki potencialių ,,dovanų” iš dangaus ir žemės. O Černihive ir daugelyje kitų vietovių ta grėsmė keletu eilių realesnė. Ir visa tai dėl išprotėjusio idioto maniakinių fantazijų! … ir, atrodo, kad jau visa amžinybė, kai tai prasidėjo!”

 

Vasario 27 diena, sekmadienis. Ar jau laikas reziumuoti savaitės įvykius, dalykų būklę Ukrainoje? Bandykim. Ir CNN, ir BBC, ir LRT – viena tema: Ukraina. Taip tikrai nebuvo mano gyvenime dar niekada. Tai arba apie mirtį, arba apie gyvenimą.

Ketvirtoji karo diena. Kai kurie ekspertai nebenuslepia esantys nustebę: planuota, kad tądien jau bus pasibaigęs Rusijos suplanuotas „žaibo karas“, o Ukraina jau bus paskelbusi partizaninį pasipriešinimą. Bet realybėje visai ne taip. Ukraina vykdo organizuotą karinį pasipriešinimą, veikia vyriausybė, kariniai veiksmai koordinuojami. Sostinė neužimta. Vakarų ekspertai kasosi pakaušius: tai kokių ginklų dabar į Ukrainą siųsti? Tinkamų partizaniniam karui, ar puolamųjų? Galima būtų ir tankų duoti! O tokie svarstymai reiškia ne ką kita, o pergalės viltį. Ketvirtąją karo dieną – labai silpną, bet viltį kelianti, kad Ukraina gali šį karą ir laimėti. Objektyvus jėgų santykis 219:840 Ukrainos nenaudai. Tačiau tautos susitelkimas, valia gali duoti visai „neobjektyvius“ rezultatus. Tai gal jau tikrai laikas duoti tankų?! Ginklų rengiamasi patiekti, bet gal jau vėlu?

Mano draugas iš Ukrainos: ,,Kol neatslūgo emocinis ir patriotinis nusiteikimas, tai ne vėlu. O tiekimo logistiką tegu vykdo geri specialistai. Jeigu išgyvensim šiuos išbandymus, tai turėsim visai kitą tautą. Panašių vilčių buvo gimę antrajame Maidane, bet iš dalies pakrikome falšstarte. Dabar viskas daug rimčiau, kad tik nepralaimėjus. Niežine gresia antskrydis arba apšaudymas, o kad, bent apytikriai, tai gali nutikti? Visai neaišku. Naktis man ir seseriai praėjo be problemų, nors beveik nemiegojome iki ryto. Apgaulinga tyla. Tik kažkada vidury nakties pasigirdo gal trys tolimi sprogimai. Įsiveržimo pasekmės Ukrainai bauginančios, bet esmėje tai – visi kol kas laikosi”.

Rusai vilioja Ukrainos prezidentą Zelenskį į Minską „tartis“. Jis atsisako ten vykti. Ko vykti į marionetinę valstybę, beveik Rusijos guberniją? Kuri, be to, suteikė savo teritoriją, infrastruktūrą ir oro erdvę barbariškam puolimui prieš kaimyninę tautą. O Zelenskis kviečia į Ukrainą savanorius iš viso pasaulio. Kautis petys petin su Ukrainos kareiviais. Kijevas kontroliuojamas ukrainiečių. Jau nuo nakties Charkove vyko gatvių kovos. Juda ir gatves užvaldo rusiški tankai. Didelės jų kolonos. Rusams Charkovas simboliškai svarbus. Čia buvo Sovietų Ukrainos sotinė, kai Kijevo bolševikai dar nekontroliavo. Istoriją bandoma pakartoti? Eskaluojamas ir šantažas: rusai taikėsi į dujotiekį prie Charkovo, į Kijevo vandens saugyklos užtvanką. Grasina paskandinti miestą, kurį patys laiko istorine rusų sostine?..

Rusijai pritaikomas trečiasis sankcijų paketas. Pagrindiniai jų bankai atjungiami nuo SWIFT sistemos. Pagaliau lūžis įvyko ir Vokietijoje: teiks ginklus ukrainiečiams, pritarė rūsčioms finansinėms sankcijoms Rusijai. Kentės Gazpromas. Vokietija nukentės. Juk 55 proc. dujų gauna iš Rusijos.

Į spūstį Lvivo stotyje (o kiek kartų pro ten važiuota!) neįmanoma žiūrėti be emocijų. Štai ką reiškia pabėgėlių srautai realybėje. Moterys ir vaikai dešimtimis tūkstančių plūsta į Lenkiją. Jau priskaičiuojama kone trečdalis milijono pabėgėlių. Ne tik traukiniais, automobiliais, o ir pėsčiomis, įveikdami dešimtis kilometrų iki sienos. Vyrai pasilieka Ukrainoje kariauti.

Ne aš vienas, verdant karui Ukrainoje, pamirštame Baltarusiją. Vis tenka pridurti – „atkirsti nuo SWIFT ir Baltarusiją“, „Baltarusija de facto yra irgi agresorė prieš Ukrainą“… O šiandien ten dar ir referendumas. Nelegitimus, nelegalus (juolab karo sąlygomis), bet referendumas. Iš jų konstitucijos išbraukiama nuostata, kad Baltarusija laikosi neutraliteto, nedislokuoja branduolinio ginklo. Ekspertų nuomonė vieninga, kad tai labai smarkiai destabilizuos geopolitinę padėtį regione, ir, visų pirma, Lietuvoje, Lenkijoje. Jie vėl užsimena apie „Suvalkų koridoriaus“ problemą (tai dabartinė Lietuvos-Lenkijos siena), nuo Rusijos pajėgų Kaliningrade iki jos pačios (dabar jau) pajėgų Baltarusijoje – tik 40 kilometrų…

Šis referendumas – vienas „iš serijos“, eilinį kartą bandant imituoti demokratiją, taip kvailinant piliečius ir gluminant tarptautinę bendruomenę, neva apsisprendžiama, reikia ar nereikia naujų politinės sistemos pokyčių. Konstitucijos pataisos neužtikrina jokių demokratinių pokyčių, o tiesiog toliau gilina šalies autokratizmą. Mums šis referendumas labiausiai primena 1991 m. kovo 17 d. referendumą dėl Sovietų Sąjungos išsaugojimo. O ir geopolitinės aplinkybės identiškos. Buvo praėjusios vos kelios savaitės po sausio įvykių, įtampa buvo anaiptol neišsisklaidžiusi, televizija užgrobta, visur siautėjo sovietiniai desantininkai… Nuo to laiko praėjo jau 31 metai.

Artėja pirmosios savaitės, kai prasidėjo karas, pabaiga… Pagaliau galiu pasidžiaugti ir už Europos Sąjungą! Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad už ginklus, kuriuos valstybės narės patieks Ukrainai,  sumokės Europos Sąjunga. Virš ES erdvės neskraidys jokie lėktuvai ir bus sustabdyti visokių ten Russia Today skleidžiami melai. Savo ruožtu, Putinas atvirai pagrasino pasauliui branduoliniu karu. Prie Ukrainos sienos su Baltarusija gal dar šiandien, o gal jau tik rytoj, prasidės Rusijos ir Ukrainos derybos. Rusų kariuomenė neužėmė nei vieno iš didesniųjų Ukrainos miestų. Pabėgėlių iš Ukrainos skaičius viršijo trečdalį milijono.

Šiandien Istorinėje Prezidentūroje Vasario 16-osios Aktu pasigėrėjo 500 kauniečių. Mums savaitė artėja prie pabaigos. Ukraina kaunasi toliau.