Dienoraštis 

Gegužės 29 – birželio 4, 2023 metų 21 savaitė

Nuotrauka iš asmeninio Liudo Mažylio archyvo.

Gegužės 29 diena, pirmadienis. Anksti ryte Ukrainos pareigūnai pranešė, jog Kyjivas naktį ir vėl buvo apšaudytas, vyko sprogimai, atakos nesibaigia. Jau eina 460-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena…

Gegužės 30 diena, antradienis. Aš jau ir vėl Briuselyje. Šiandien manęs laukia susitikimas su Komisaru Vitalijumi Sinkevičiumi, vėliau vakarienė su Viceministre Jovita Neliupšiene. O dieną pradiskutavome apie tragišką situaciją Baltarusijoje. Vienintelis kelias – sankcijos Minsko režimui. Bet kartu mūsų pareiga padėti politiniams kaliniams Baltarusijoje, kurie patiria nežmoniškas sąlygas, fizinį smurtą ir psichologinį kankinimą. Praeitos savaitės pabaigoje kreipiausi į politinių kalinių teises ginančias tarptautines organizacijas. Tikiuosi bendro tarptautinės bendruomenės atsako.

Kodėl negalime mažinti dėmesio Baltarusijai, pabandykime pavardinti nedemokratinio režimo (su Lukašenka priešakyje) darbelius per tris metus: Lukašenka neteisėtai užėmė prezidento postą; pradėjo grūsti į kalėjimus savo piliečius; paleido veikti nesaugią Astravo AE; nutupdė keleivinį lėktuvą Minske; pradėjo ir tęsia hibridinę ataką prieš Lietuvą, Baltijos šalis, Lenkiją, kuri sukėlė nelegalių migrantų krizę; padėdama Rusijai, įtraukė Baltarusiją į karą prieš Ukrainą; sutinka su Putinu dėl galimo taktinio branduolinio ginklo dislokavimo šalyje. Ir visa tai vyksta ne kieno kito, o Kremliaus šešėlyje… Baltarusijos politinių kalinių likimas – tarptautinės bendruomenės rūpestis.

Gegužės 21-ąją baltarusiai minėjo Tarptautinę solidarumo su politiniais kaliniais dieną. O šios dienos mums priminė, kad nuo 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimų daugybė politinių kalinių Baltarusijoje yra neteisėtai kalinami ir patiria įvairias prievartos formas bei smurtą. Kaip veikia kitos tarptautinės organizacijos Europoje bei Vakarų pasaulyje Baltarusijos politinių kalinių klausimu? Kai kurioms iš jų, man rodėsi, verta priminti apie situaciją Baltarusijoje, kadangi šiai dienai žmogaus teisių būklė yra kritinė politinių kalinių atžvilgiu, o veiklos sričių bei iniciatyvų galėtų būti ir daugiau. Dėl to praeitą savaitę, gegužės 25 d. laiškais kreipiausi į tarptautines organizacijas, kurių veiklos sritys apibrėžia politinių kalinių teisių gynimą. Buvo kreiptasi ir į didesnes, daugiau politinio kapitalo turinčias organizacijas, tokias kaip „Human Rights Watch“ ir „Amnesty International“.

Gegužės 31 diena, trečiadienis. Smagu ne tik keliauti po Lietuvą, bet ir suburti bendraminčius iš įvairių regionų Europos Parlamente – Žemaitijos, Aukštaitijos, Suvalkijos bei Dzūkijos, didžiųjų miestų, o ir iš nedidelių gyvenviečių. Lankytojai turėjo galimybę pabuvoti plenarinių posėdžių salėje, vėliau pasikeitėme nuomonėmis. Taigi, dabar jie geriau išmanys Europos institucijas (nors ir taip neblogai gaudėsi!), o aš geriau suvoksiu, ko tikisi rinkėjai.

Birželio 1 diena, ketvirtadienis. Šiandien EP priėmėme rezoliuciją dėl užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją. Tai labai išsami ir preciziška rezoliucija, kurią parengė Europos liaudies partijos frakcijos kolegė iš Latvijos – Sandra Kalnietė. Ta rezoliucija raginame visą ES sukurti bendrą strategiją bei veikti koordinuotai prieš užsienio šalių kišimąsi. Čia svarbi ir artėjančių Europos Parlamento rinkimų tema. Gi pirmą kartą ES istorijoje pasiruošimas rinkimams vyksta totalinio karo Europoje kontekste. Kad ir šiandienos pavyzdys, kai Moldovoje lankosi Europos lyderiai ir demonstruoja demokratijos vienybę šiai šaliai, tuo pačiu metu Rusija vykdo žiaurią propagandą. Ir su visu tuo turime tvarkytis efektyviau nei iki šiol.

Daugumos pritarimu (469 EP nariai balsavo už rezoliuciją, 71 – prieš, 75 susilaikė), europarlamentarai ragina parengti suderintą ir bendrą ES strategiją prieš užsienio šalių kišimąsi, manipuliavimą informacija ir išpuolius prieš demokratiją. Dokumente dažniausiai minima Rusijos ir Kinijos daroma įtaka ES, grėsmės dėl šių nedemokratinių valstybių veiksmų. Rezoliucija skatinama apsaugoti 2024 m. Europos Parlamento rinkimus bei didinti ES atsparumą esamiems bei galimiems užsienio valstybių išpuoliams. 

Nors priimta rezoliucija ir puikaus turinio, bet tenka pripažinti, kad dabartinis ES pasirengimas ir atsakas į hibridines atakas, propagandą yra nepakankamai greitas ir veiksmingas. Situaciją būtina keisti, tikiuosi ir efektyvesnių Europos Komisijos veiksmų. Prieš balsavimą vykusiuose debatuose dėl užsienio kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, akcentavau būtinybę didinti bendrą ES atsparumą. Pritariau ir kitų kolegų nuomonei, kad situacija išskirtinė, nes pirmą kartą pasiruošimas ir de facto rinkiminė kampanija prasideda vykstant totaliniam karui Europoje.

Realus karas, vykstantis dėl pasibaisėtinų Rusijos veiksmų Ukrainoje, dar labiau sustiprino poreikį didinti mūsų atsparumą. Į tai įeina ir pasipriešinimas užsienio valstybių kišimuisi į demokratinius procesus ES. Tikiuosi, kad atsakingos institucijos ir ES valstybės narės rimtai pažvelgs į rekomendacijas, pateiktas rezoliucijose, kurias parengė už užsienio šalių kišimąsi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, ir jas kuo skubiau atsakingai įgyvendins. O kol mes tebediskutuojame kaip reikėtų elgtis, priešiškos valstybės, tokios kaip Rusija, šiandien tebevykdo žiaurius veiksmus Europoje, kenkiančius mūsų demokratijai. ES atsako, kuris atliktas iki dabar, akivaizdu, nepakanka. 

Ši rezoliucija turėtų „pralaužti ledus“, viliuosi, jog bus imamasi bendros koordinuotos veiksenos. Rezoliucija apima tiek kišimąsi į rinkiminius procesus bei ypatingos svarbos infrastruktūros ir strateginių sektorių apsaugą, tiek dezinformaciją ar atakas pasitelkiant interneto platformas ir  būtinybę stiprinti kibernetinį saugumą.

O šiaip! Jau ir vasaros pradžia. Grįžtu į namus, į lietuvišką vasarą. 

Birželio 2 diena, penktadienis. Praleidau dar vieną įdomų penktadienį Vilniuje. Turiningas susitikimas Užupio Respublikoje – Vilniaus Užupio Gimnazijoje, vėliau skaičiau paskaitą „Iššūkiai mūsų tautai prieš 100 metų ir dabar“ Vilniaus Simono Konarskio vidurinėje mokykloje. Ir pokalbiai Vilniaus biure su Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS!) nariais mano biure Vilniaus centre.

Birželio 3 diena, šeštadienis. Vėl kraustausi į Vakarų krantą, prie Palangos jūros! Ar žinote, kad…? Ar žinote, kad meru vėl išrinktas Šarūnas Vaitkus? Kad Palanga net 70 metų senesnė už patį Vilnių? Kas yra Palangos miestai partneriai? Kiek yra gintarų Palangos herbe? Tai va, šiandien – atsakymai, man jie ateina gyvai. Dalyvavau mero inauguracijoje, tuo pačiu paminint 770-ąjį Palangos gimtadienį. Herbe 16 paauksuotų gintarų. Į iškilmes atvyko Pernu, Simrishamno, Kobuleti ir Eilato atstovai atitinkamai nuo Baltijos, Juodosios ir Raudonosios jūrų. O dar mūsų ambasadorius Prancūzijoje (kuris taip maloniai priėmė mane Paryžiuje) atgabeno Palangai atstovus nuo Atlanto, iš Saint Gilles Croix de Vie, ir mes dalyvavome susigiminiavimo sutarties pasirašyme! O dar ligi šiol – Palanga susigiminiavusi su Jūrmala, Ustka, Liepoja, Frederiksbergu, Bergenu (visi prie Baltijos), Lodze ir Buča (ne prie jūrų), o pernai nutraukė giminystės sutartis su trimis Karaliaučiaus srities miestais. Štai tokia savivaldos geopolitika, gerbiamieji! Dalyvavome ir Šventosiose Mišiose (klebonas pasveikino Šarūną ir patarė pasisaugoti bogomaznikų, aiškinsiuosi pamažu, kuo jie pavojingi…), paskui inauguracijos proga įteikiau Vasario 16-osios Aktą ir pagyriau merą, kad nepabūgo pakviesti mane, kuklų europarlamentarą, įsisteigti biurą Palangoje, vargu ar bent vienas iš susigiminiavusių miestų, o ir išvis Europos kurortų, panašų biurą turi. O paskui – gražiausias (bent kol kas!) šios vasaros vakaras Birutės parke prie Tiškevičių rūmų: Kauno orkestras, solistė Kolobovaitė, Vilniaus choras, pabaigai dar ir aš, kartu su kitais publikos dalyviais įsijungęs į Eric Whitacre kūrinio atlikimą, – įsijungęs per programėlę išmaniajame. Sakoma, kad tai pirmas pasaulyje kūrinys, į kurio atlikimą įsijungia ir publika su savo išmaniaisiais. Na, bent jau man tai tikrai pirmas bandymas, ir sėkmingas. Kūrinio garsams tilstant, besigirdėjo tik kikilio giesmelė ir jūros ošimas. Ko gi norėti: Palanga, vasaros pradžia!

Birželio 4 diena, sekmadienis. Tėvo diena. Iš visų išgirstų sveikinimų (ir komentarų kaip dera sveikinti) atkreipiau dėmesį į vieną tokį palinkėjimą tėčiams: neužimkite pozos, neįsijauskite pernelyg į vaidmenį, tegu vaikai priima tave tokį, koks esi. Gal ir taip. 

Savo laisvadienį paverčiu į pusiau darbadienį. Parsivežiau iš Briuselio į Palangą pilną krepšį suvenyrų vaikams, tai ir dalinau juos Signatarų alėjoje visiems praeinantiems vaikams. O tėčiams, mamoms ir šiaip seneliams rodžiau bei komentavau Palangos vaizdus senuose atvirukuose. Tuo pačiu padiskutuodavom apie Europą ir Liudo Mažylio vaidmenį joje (t. y. mano veiklą EP). Gal ir tinkamiausios temos aptarinėti kurorte, nes vos tik kalboje užkliudydavom Lietuvos politiką – tuoj pat iškildavo du klausimai: kam reikia eskaluoti konstitucinę krizę, ir ar bus karas Lietuvoje. Kai pabandau teigti, kad karas jau vyksta, jie patikslina: Lietuvoje! T. y., ar bus čia konvencinio karo veiksmai. Kodėl ta nuojauta subrendo tokiomis gražiomis vasaros pradžios dienomis?.. Na, abu pasauliniai karai Lietuvą kadaise užgriuvo vasarą, bet tai gi nieko neimplikuoja…