Susirenkame Strasbūre liepos 1 d., bet vis dar oficialiai nepradedame savo veiklos.

Manfredas Weberis referuoja apie padėtį visuose derybų frontuose. Jau pasigirsta ir žodis „kompromisas“ (kaip žmogiškai sunku turėtų būti jam šį žodį ištarti!). Tikriausiai teks aukoti „Spitzenkandidato“ principą, o tuo pačiu ir dar aiškiau pripažinti, kad EK pirmininku šįkart bus pasiūlytas tikrai ne jis. Išgirsti pripažinimą, kad nusišalindamas pasireiški kaip pasaulinio kalibro politikas. Ir Manfredas Weberis, ir pasisakantieji ELP nariai kartoja: mūsų rinkiminiai rezultatai turi atsispindėti galutiniuose rezultatuose skirstant postus. Galima ir gynybinė strategija. Mūsų, ELP frakcijos narių, pakankamai daug, kad užblokuotume bet kurį kitą kandidatą. Akla gynyba. Kiek užtruktų kautynės? Iki rudens? Iki pavasario? O kas iš to Europos Parlamentui? Kas iš to Europai?

Visa politinės kombinacijos didybė paaiškės po keliolikos dienų: į EK pirmininkes būsime delegavę savo atstovę. Šiandien dar tik liepos 1-oji, dar niekas Europoj tos pavardės kaip reikiant nė nežino. Ar ji pati bent nujaučia? Nežinom dar.

Kažkodėl prisimenu Vytauto Landsbergio pasakytą frazę TS-LKD kandidatei į LR prezidentes (ir mums visiems, tuo metu susirinkusiems) turbūt pačiu sunkiausiu kampanijos momentu, rinkiminės pauzės metu dar prieš pirmąjį turą: „Kaip besibaigtų rinkimai, politika nesibaigia!“

Išsimiegoję EVT nariai Briusely vėl rinksis rytoj. Jei iki vidudienio pasieks priimtiną kompromisą – mums praneš. Jei kompromisas bus blogas – priešinsimės toliau. Kol kas neleidžiam Manfredui Weberiui trauktis. Rytoj gali būti klausimas, ką daryti. Situacija beprecedentė.

Diskusijos ELP frakcijoje man kol kas naujovė. Na, ir žodelyčiai nuskamba! O kalba tikrai patyrę: „Kitos grupės yra vagys! Kandidatas iš Pietryčių Europos – spjūvis mums visiems į veidą! Įžeidžiama! Geriau žvirblis rankoj? Geriau vienybė!“ Arba: „Pagrindinis postas – pralošusiajam?! O tada kituose rinkimuose tikrai pralošim mes! Žmonės sakys – už juos balsavom, o jie visko atsisakė oponentų naudai. Tai kitąkart balsuosim prieš! Jei M. Veberis
PATS pasiūlys keisti jį kitu, svarstysim. Rodykim, kad galim laimėti. Turi žmonės girdėti, kad mes tvirti ir vieningi. Jei tai nebus M. Weberis – tai spręs M. Weberis. Į rytdienos plenarinį posėdį einame be kompromiso. Tai – politinis kapitalas ateičiai.“ Taip pat kalbėta: „Mus rėmė 40 mln. balsuotojų. Čia joks kompromisas, kai laimėję viską atiduodam. Paketai turi daryti nugalėtojais jų dalyvius. Mes pasiverčiam pralaimėtojais. Ieškokim laiminčių paketų. Nereikia beverčių paketų.“ Piktintasi: „Osakos sprendimas! Osakoj per pasitarimų pertrauką keletas Europos lyderių sukūrė niekinį paketą“, „Tai – Europos Parlamento žudymas, ir atviras, be jokios slaptos potekstės.“ Aiškiai reikšta bendra nuomonė: „Nenorim tapti pralaimėtojais, kai esam stiprūs.“ Štai Andrius Kubilius diskusijų metu šaržuoja: „Negalim sutarti dėl Europos Komisijos pirmininko, nes Emanuelis Macronas – nepatyręs!“ Čia ir vėl toji „nepatyrimo“ tema! Juk E. Macronui niekada neteko rimtai derėtis dėl jokių koalicijų. Tad esam E. Macrono nepatyrimo aukos…