Ši savaitė – „Strasbūro“ savaitė, kas reiškia, kad  savaitei visas EP ir visi europarlamentarai, jų padėjėjai ir netgi EP daugiaaukščio garažo vairuotojai – persibazuoja iš Briuselio į Strasbūrą. Tik šįkart dėl COVID-19 tas persibazavimas buvo atšauktas. Dabar posėdžiaujama Briuselyje tik iš dalies – esame ten, bet nuotoliniu būdu.

Savaitės išskirtiniai bruožai: Briuselyje „gyvų“ posėdžių beveik nelieka, atsiranda galimybė pasisakyti plenariniame posėdyje per nuotolį – iš valstybių sostinių (taip ir įsivaizduoju suomį, lekiantį iš Kalėdų Senelio gimtinės į Helsinkį, kad ten gautų prieš kamerą pakalbėti 1 min. Na, Lietuvoje tai tik mudu su Broniu iš 11 europarlamentarų formaliai nesame vilniečiai. Kiti 9, matyt, plačiai naudosis tų pasisakymų galimybe. Jiems EP biuras Vilniuje gi lengviau pasiekiamas.). O „Strasbūro“ savaitėms būdinga didelė daugybė renginių, tad natūraliai joms prigyja stressbūro pavadinimas. Streso (šiuo atveju nuotolinio ir nelabai kam kitam pastebimo) nemažai, bet ir nuveikiama daug. Diskusijos ir balsavimai vyks iki pat darbo savaitės pabaigos. T. y., netgi ilgiau, negu vykdavo pačiame Strasbūre (ten jau ketvirtadienį viskas pasibaigdavo). Pasiryžau šią savaitę ne tik niekur neskraidyti, bet ir nevaikščioti į biurą Kaune, Putvinskio g. 62. Ir tegu nevaikšto ten visa mano komanda. Paskelbėme karantiną, tai ir laikykimės jo. Susisiekiame vieni su kitais operatyviai, kaip kad buvo išmokta nuo kovo mėnesio vidurio – greitpaščiais, skambučiais, SMS žinutėmis. Dar vienas išskirtinis savaitės bruožas – Seimo rinkimų antrasis turas.

Per radiją, kuris namie beveik visą laiką įjungtas – svarstymai keletu temų: antroji, netikėtai anksti ir staiga visoje Europoje sukilusi, COVID-19 banga; Seimo rinkimai Lietuvoje ir prezidento – Amerikoje; neramumai Rytų erdvėje – Baltarusijoje protestai, Kalnų Karabache – karo veiksmai.

Spalio 19 d., pirmadienis.

Parvykstu iš Latežerio į plenarinę sesiją. Balsavimai vyks visą savaitę, tai ir karštos diskusijos prasidėjo nuo šiandien. Kadangi EPP frakcijos pasitarimas vyko nuotoliniu būdu, tai ir Manfredas nuotoliniu būdu pirmininkavo. Kai mane žmonės rinko, aš taip ir įsivaizdavau frakcijos posėdžius: greitai pasirengiame balsavimams ir skirstomės. Jau buvau nustojęs stebėtis, kad jie būdavo kur kas ilgesni. Nepalyginamai. O šis užtruko lygiai valandą. Taip turėtų visada ir būti, bet, kartais nutinka visai kitaip. Žmonės drausmingi, klausimų skaičius ribotas… Mes, EP nariai, diskutavome, kaip turėtų būti reguliuojamos skaitmeninės paslaugos, tarp jų – virtualios platformos ir prekyba internetu. Standartus siūlysime kone visam pasauliui: būsimuoju Skaitmeninių paslaugų aktu ES sieks formuoti skaitmeninę ekonomiką.

Prisiminiau, kad yra toks formatas: kiekvienas europarlamentaras po balsavimo gali pareikšti motyvus, kodėl jis balsavo taip, o ne kitaip. Pastebėjau, kad niekada nesinaudoju tuo „balsavimų išaiškinimu“. O tai – galimybė išplėstinai (iki 200 žodžių) paaiškinti, kodėl vienu ar kitu klausimu balsavau vienaip ar kitaip. Iš šios savaitės darbotvarkės išsirinkau net keturias temas, kuriomis galiu „išaiškinti“ pasaulio tautoms apie tuos savo balsavimų motyvus. Tai taps mano oficialios veiklos dalimi: raportas dėl Baltarusijos, numiškinimas, mistinė sąsaja tarp COVID-19 ir švietimo (spėju, tai siesis su Lietuvoje karštai aptarinėjama nuotolinio mokymo plėtra) ir ketvirtoji tema, kurią norisi įvardinti ne kitaip, o ,,ar drausti agurkainius vadinti mėsainiais?“.

Taip pat nuo šiandien jau buvo galima pradėti balsuoti antrajame Seimo rinkimų ture! Mielai raginau rinkėjus aktyviai dalyvauti balsavimuose. Ir pats planuoju vykti balsuoti iš anksto.

Spalio 20 d., antradienis.

Mūsų frakcijos atstovų pasitarime Aplinkos komitete, pagal koordinatoriaus Peterio Lieses prieš pusmetį įvestą tradiciją, pirmiausiai aptarėme COVID-19 situaciją. Peteris išskyrė esminius dalykus, kurie, kaip ir ligi šiol, sutapo su mano įžvalgomis: prasideda ir kartosis daromos klaidos antrą kartą, sulig antrąja ,,karantino banga“.

Europoje iš inercijos vis kalbama apie Kiniją. Peteris sako: ,,Kinija per pusmetį dar labiau ekonomiškai išsiveržė į priekį, nes suvaldė virusą“. O mes ir toliau aiškinamės, neva priemonės prieš virusą pakenks ekonomikai. Mudu su Peteriu niekaip nesutinkame, kad vakarėliai restoranuose ir baruose yra ekonomikos pagrindas. Visuotinis atsipalaidavimas galėjo privesti tik prie vieno rezultato: drastiško COVID-19 atvejų augimo, o po 2-4 mėnesių nemažiau drastiško mirčių skaičiaus didėjimo globos įstaigose, globos namuose… Ir net ne tų vakarėlių dalyviai pirmiau ims mirti, bet visai kiti: garbaus amžiaus žmonės, kurie savo vakarėlius jau prieš keliasdešimt metų „atbuvo“. Taip buvo per pirmąją ,,pandemijos bangą“, taip bus ir visose likusiose. Veltui europiečiai masiškai eina į gatves reikšti nepasitenkinimo valdžia. Šiuo metu esame viruso „valdžioje“, o viruso „įpročių“ nepakeisi, tad belieka keisti savuosius.

Dramatiškai trūksta medicininio personalo Belgijoje, Nyderlanduose…  Europa vėluoja ir vėl 2-3 savaitėmis, ir nenuostabu, kad po keliolikos savaičių atsipalaidavimo, tenka imtis policinių priemonių situacijai valdyti. Kai kur yra įvestos ,,komendanto valandos“. Susipratus anksčiau, tikriausiai būtų pakakę ir mažiau drastiškų priemonių. Lietuvoje dar nežinome nei kas ta komendanto valanda, nei kas per naujiena tas žemėlapio zonavimas.  Zonavimas – raudona spalva nudažytas žemėlapis, rodantis, kad virusas labai plinta. Peteris komentuoja: ,,Vienodai raudonai žemėlapiuose pažymėti ir Briuselis ir Ispanija, pagal tą logiką, gali ramiai skraidyti iš Briuselio į Ispaniją, net jei ir Briuselyje virusas triskart labiau paplitęs nei Ispanijoje“. Maždaug tokios liūdnos žinios. Viltingiau nuteikia nebent vakcinų tyrimo tempas. Gali būti, kad efektyvių ir saugių vakcinų sulauksime gana greitai. Šiaip jau, Europos Komisija yra paskelbusi planą, kaip geriausia pasirūpinti piliečiais, skatinant ES ekonomikos atsigavimą po COVID-19 sukeltos krizės bei sukurti atsparią, anglies dioksidu aplinkos neteršiančią ir skaitmeniniu požiūriu pažangią ekonomiką. PSO praneša apie galimą vakcinaciją kitų metų viduryje, o Peteris tikisi, kad galbūt gyvenimas normalizuosis jau kovo mėnesį. Iš šešių kompanijų, su kuriomis derasi EK, bent jau dvi ar trys turėtų būti sėkmingos.

Aptartos kai kurios balsavimui siūlomos pataisos dėl GMO, tradiciškai „suskaldančios“ mūsų frakciją. Mūsų kolegė Jessica siūlo palaikyti Komisiją ir prieštarauti pataisų rengėjams. Pradėta diskusija, kad plačiau reikėtų aptarti genų redagavimo klausimą (gene editing, CRISP): tai ne tas pats, kas GMO, bet psichologiškai vis tiek kai kuriuos žmones veikia bauginančiai. Nelengvos temos! O juk viskas susiję: ir nepakankamas mokslinių tyrimų finansavimas, ir sudėtingas klausimas, kaip tuos tyrimų rezultatus komercializuoti. Šia tema vyko labai įdomus interviu su Virginijumi Šikšniu, o ir EP Aplinkos komitete užsiminta, kad be genų redagavimo nebūtų nė vakcinų prieš COVID-19. Gal pagaliau – baimes šalin?

Šiandien ir rytoj – svarbūs balsavimai: dėl ES žemės ūkio politikos ateities (planuojama įvesti į tą politiką daugiau tvarumo ir lankstumo, kad ji, be kita ko, padėtų užtikrinti saugų maistą visoje ES), o Baltarusijos tema vis dar lieka darbotvarkėje. Po 10 savaičių protestų Baltarusijoje demonstrantams grasinama koviniais ugnies ginklais. EP toliau spaudžia kitas ES institucijas veikti dar ryžtingiau, peržiūrėti santykius su Baltarusija.

Bendros pozicijos dėl švino šaunamuosiuose ginkluose – nėra (problema nėra keliama, EPP ją palaiko), tačiau dauguma turėtų palaikyti mūsų kolegą Bernhuberį. Pagrindinis klausimas dėl per daug plataus „šlapynės“ apibrėžimo (praktiškai apima bet kokią balą), sportinio šaudymo (jiems irgi galios) ir švino nešiojimosi (švino turėjimas šalia ,,šlapynės“ ir buferinėje zonoje jau skaitytųsi kaip pažeidimas). Kai kas ironizuoja: o kodėl sportininkams šauliams būtina treniruotis pelkėse?

Spalio 21 d., trečiadienis.

Siekiama, kad ES taptų pasauliniu lyderiu, plėtojant etišką ir atsakingą dirbtinį intelektą. Esminiai aspektai, kurie turėtų būti reglamentuojami: saugumas, skaidrumas ir atskaitomybė, socialinė ir aplinkosauginė atsakomybė bei pagarba žmogaus teisėms. EP komiteto, kuris tiria dirbtinio intelekto poveikį, pirmininkas teigė: „Europa turi sukurti patikimą, nešališką, nediskriminuojantį ir bendram labui veikianti dirbtinį intelektą, kuris taip pat užtikrintų verslo ir pramonės klestėjimą ir ekonominės gerovės kūrimą“.

Nuotraukoje – balsavimo vaizdas apie COVID-19 iššūkius švietimo procesui. Atskleistos spragos ne tik Lietuvoje. Buvo pataisų, bet bendras rezultatas teigiamas.

Siekiama, kad ES taptų pasauliniu lyderiu, plėtojant etišką ir atsakingą dirbtinį intelektą. Esminiai aspektai, kurie turėtų būti reglamentuojami: saugumas, skaidrumas ir atskaitomybė, socialinė ir aplinkosauginė atsakomybė bei pagarba žmogaus teisėms. EP komiteto, kuris tiria dirbtinio intelekto poveikį, pirmininkas teigė: „Europa turi sukurti patikimą, nešališką, nediskriminuojantį ir bendram labui veikianti dirbtinį intelektą, kuris taip pat užtikrintų verslo ir pramonės klestėjimą ir ekonominės gerovės kūrimą“.

Nuotraukoje – balsavimo vaizdas apie COVID-19 iššūkius švietimo procesui. Atskleistos spragos ne tik Lietuvoje. Buvo pataisų, bet bendras rezultatas teigiamas.

Spalio 22 d., ketvirtadienis.

Rekordai EP: net trys balsavimų ,,serijos” ir ilgi debatai žemės ūkio klausimais, kuriems pateikta tikriausiai virš tūkstančio pataisų. Ir tai tikrai labai rimta! Pavyzdžiui, vėl ,,amžina” tema dėl tiesioginių išmokų Lietuvos ūkininkams suvienodinimo iki ES vidurkio. Ji tęsiasi net nuo Lietuvos įstojimo į ES 2004-aisiais. Keliolika metų apie tai dėsčiau net kelioms studijuojančiųjų kartoms. Dabar kiekvienąkart širstu, kad taip sunku rasti kokią nors pozityvią temą.. Trukt už vadžių – ir vėl: arba „išmokų suvienodinimas“, arba „Mobilumo paketas“. Abu klausimai metai po metų niekaip nelaimimi. Dešimtys, šimtai kitų ES veiklos sričių rūpi visiems, tik ne mums, Lietuvai – dvi temos, kunkuliuojančios Lietuvos žiniasklaidoje, ir abi – ,,pralošiamos“.

Tęsiant pradėtą (mano pavadintą) ,,mėsainio agurkainio“ temą – ar be mėsos pagamintą mėsainį dera vadinti ,,mėsainiu“ (žinant, kad ten nėra nei gramo tikros mėsos)? Raginti tokio patiekalo gamintoją vadinti jį tikruoju vardu, nevartojant žodžio mėsa? Raginu. Bet siūloma ne tik raginti, o ir UŽDRAUSTI patiekalų pavadinimuose teikti užuominas į mėsą, kai ten tos mėsos nė nėra. Ar versti gamintojus vartoti atskira terminologija veganiškiems patiekalams, kad jie nesutaptų su ,,McDonald‘s“ ir ,,Burger King“ terminologija? Veganiškas ,,viščiukainis”… tai gal geriau ,,šparagainis”?! Dokumente, ,,Annex VII after I“ pataisoje 165-oje ir dar keliose pateiktose pataisose buvo pasiūlyta sugriežtinti veganiškų ir vegetariškų patiekalų ženklinimą. Manau, kad toks siūlymas buvo racionalus. Nuoroda produkto pavadinime į „mėsą“ tais atvejais, kai produkte nėra mėsos, sprendžia tik neilgalaikę marketingo problemą: gamintojai galimai pritrauks tą pirkėjų kategoriją, kuriems kaip tik tai svarbu suvokti, kad jie perka „lyg ir mėsą, bet ne mėsą“. Aš – už kūrybiškumą. Mūsų protėviai buvo išradingi, Europos kultūriniam paveldui negailėjo fantazijos, nei kuriant naujus patiekalus, nei jų pavadinimus! Gausus stalas – turtinga ir terminologija, juk taip? Drausti ar leisti? Teko balsuoti! Pabalsavus, vaizdas aiškus. Laimėjo – „nedrausti“. Jeigu kieno nors fantazija nelaki, tai jis vadins savo pagamintą veganišką patiekalą „viščiukainiu“, tikėdamasis geresnio perkamumo. Nedraudžiama. Aš tai vis dėlto žvelgiu istoriškai. Atsimenu laiką, kai „McDonald‘s kultūros“ Lietuvoje dar nebuvo, o patiekalų gausa, ir labai išradingi jų pavadinimai – buvo. Tik „veganizmas“ pradėtas vartoti daug vėliau. Na, matyt, „veganistai“ siunčia žinią „mėsaininkams“, kad bando juos išstumti ir grąžinti žmoniją prie žalesnės mitybos. Ką gi, skanaus! Leisdami (tikiuosi, kad tik kol kas) vartoti šios loginės sandaros pavadinimus, lyg ir sumažiname draudimų, bet iš tiesų tai ir neskatiname kurti naujų patrauklių pavadinimų naujiems patiekalams.

Štai kiek dėmesio ir „pagarbos“ vienai – tikrai ne pačiai svarbiausiai Europoje – temai. Tūkstantį kitų balsuotų pataisų (dėl pačių įvairiausių su žemės ūkiu susijusių klausimų) čia paminėti, žinoma, nėra galimybės!

Rekordai ne tik EP: Lietuvoje COVID-19 rekordas – fiksuojama virš 400 infekcijos atvejų per dieną. Savivaldybės sužymėtos pagal rizikingiausias, žemėlapis dažomas raudona ir kitomis spalvomis, reiškiančias pavojų, atsižvelgiant į susirgimų rodiklį… ,,Skaičiai neramina“ – jau mažai ką bepasakanti frazė. Protrūkis sparčiai plinta (Sparčiai?… Lietuvoje mes dar kol kas nežinome, kas tas COVID-19 žemėlapio zonavimas, o Lenkijai jau to nebereikia: visa teritorija nuspalvinta tolygiai grėsminga raudona spalva. Karantinas visur.) Peteris Liese vėl „ant scenos“, jis siūlo kitą savaitę pradėti koncentruotis į COVID-19 ir vėžio pacientų gydymo problemą, prevenciją bei vėžio tyrimus (tarsimės, kaip būtų geriausia padėti mokslininkams). Mūsų atstovas iš Kroatijos sako: ,,Reikia sinergijos tarp ,,Horizon“ programos ir sanglaudos politikos taisyklių“. Kiti artėjantys klausimai turėtų būti skirti pacientų teisėms, prevencijai ir teisiniams aspektams. Būtina dabar komunikuoti aiškią, suprantamą ir įgyvendinamą žinutę.

Išbandome su komanda naują žanrą: mano balsavimų „išaiškinimas“ (angl. „Explanation of vote“). Problemos rimtumas – nepaneigiamas. Europos Sąjunga yra tam tikru mastu atsakinga už globalaus miškų nykimą. Būtina imtis veiksmų, kad miškų nykimas visame pasaulyje būtų sustabdytas, peržiūrint ne tik šalių narių elgesį su miškais, bet ir prekybos kelius į ES rinką patenkančius produktus, kurie galimai prisideda prie globalaus miškų nykimo. Vis dėlto rezoliucijos formuluotės man netiko. Pamaniau, kad svarbu parengti ne tik ambicingą, bet ir realią situaciją atspindintį, įgyvendinamą miškų išsaugojimo planą. Priemonės turi būti nustatytos taip, kad jas galėtų įgyvendinti smulkus ir vidutinis verslas, o norint aprėpti viską iš karto, rizikuojama užstrigti pačių sukurtoje biurokratijoje.

EP rezoliuciją dėl Europos švietimo ateities, atsižvelgiant į COVID-19, aš palaikiau. Pandemija atskleidė nemažai švietimo spragų ES valstybėse. Būtina jas sumažinti ir daugiau investuoti į nuotolinio ugdymo programas, jų įgyvendinimą, spartinti pokyčių tempą. Raginome įsitraukti valstybes nares į skaitmeninimą bei inovacijas į ugdymą. Būtina skirti dėmesį mokytojo, pedagogo vaidmeniui, jo darbo pripažinimui.

2021–2027 metų daugiametėje finansinėje programoje Europos Vadovų Taryba, deja, numato sumažinti finansavimą prestižinėms programoms, tokioms kaip „Erasmus+“. Šia rezoliucija taip pat raginame EK nuo bendrų neapibrėžtų principų pereiti prie realios programos, kuriant Europos švietimo erdvę, kurią Komisija yra įsipareigojusi sukurti iki 2025 m. Iki tol turi būti įdiegtas automatinis abipusis kvalifikacijų, diplomų ir mokymosi laikotarpių užsienyje pripažinimas, pereita prie visavertės skaitmeninių įgūdžių bei švietimo strategijos. Aukštojo mokslo kokybė priklauso nuo kompleksinio švietimo, nuo ikimokyklinio iki suaugusiųjų, profesinio ir aukštojo švietimo, kas ir pabrėžiama rezoliucijoje.

EP Pirmininkų sueiga nutarė skirti šių metų Sacharovo premiją, kuri kasmet skiriama žmogaus teisių gynėjams – Baltarusijos demokratinei opozicijai, už minties laisvę! David Sassoli kalba: „Sveikinu Baltarusijos demokratinės opozicijos drąsą, atkaklumą ir ryžtą. Jie stiprūs ir vieningi kovodami su daug stipresniu priešininku. Jų pusėje yra tai, ko brutali jėga negali įveikti – tiesa. Noriu pasakyti jums, mieli laureatai: likite stiprūs ir nepasiduokite. Žinokite, kad mes esame su jumis.”

Spalio 23 d., penktadienis.

Lemiami balsavimai dėl trijų storų storiausiu „paketų“ apie žemės ūkį. Už visus tris prabalsuojame „už“. Kad jau prisiminiau, jog galima aiškinti savo balsavimus, štai mano ,,išaiškinimas“ ir dėl Baltarusijos, pateikiau oficialius motyvus, kodėl yra taip, o ne kitaip.

Darbo savaitė buvo turininga. Kupina linksmų ir liūdnų rekordų. Bet ji dar nesibaigė. Sekmadienį – antrasis rinkimų turas. Privalu ir dar galima nenuilstamai agituoti už Sandrą Šilutėje. Ji dora iš prigimties, antrą kartą izoliuojasi dėl COVID-19, tik šįkart apsirgo vienas jos mokinys… O Sandros priešininkas slankioja Šilutės gatvėmis, žinoma, be jokios kaukės! Jam „galima“.

Spalio 24 d., šeštadienis.

Šiąnakt į sekmadienį – suksime laikrodžio rodyklę viena valanda atgal ir pereisime (o gal grįšime?) prie žiemos laiko. EP Transporto ir turizmo komitetas jau praeitais metais skelbė, kad 2021 m. turėtų būti paskutinieji, kuomet tas rodykles laikrodžiuose sukinėsime. Bet kol kas dar pasidžiaugsime valanda ilgesniu (o pavasarį – valanda trumpesniu…) miegu! Iškeliu šį klausimą balsavimui savo Facebook profilyje. Panašu, kad dauguma – už nesukiojimą. Tik aš kažkiek blefuoju: ne nuo EP tai priklauso, nesama sutarimo tarp valstybių. Kada jos sulauksime? Ne 2021-ųjų pavasarį tai tikrai. Vadinasi, teks dar ,,pasukioti”.

Spalio 25 d., sekmadienis.

Kuo ramiausiai, bene visą dieną gilinausi į Lietuvių konferencijos Vilniuje medžiagą ir į pirmąjį Lietuvos Tarybos (ji toje konferencijoje buvo išrinkta) dokumentą: 1917-ųjų rugsėjo 23-osios kreipimąsi. Ryški sąsaja su Vasario 16-osios Aktu! Užsiėmimas labai tinkamas, lūkuriuojant balsavimo rezultatų – 20 val. prisėdau stebėti pradedančių plaukti pirmųjų VRK rezultatų. Pirmas vaizdas man visuomet atrodo skausmingas: kairiosios jėgos tose mažosiose apylinkėse pranašesnės. Viktoro komentarai išvis panašūs į klounadą… Žiniasklaidos komentarai inertiški: ,,Gal kairė… gal dešinė“.

Pirmadienis (kurį norėtųsi ypač išskirti), supratau iškart, jog bus kiek kitoks nei įprastai – iki pat vidurnakčio sekiau komentarus medijose, azartiškai palaikiau besibrėžiančią TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio pergalę. Vėliau pagalvojau, jog visai dėkingu metu įsiterpė tas laikrodžio rodyklės sukimas!

Pusiaunaktis. Naujos savaitės pradžia. Bet gi visa tai – balsavimai apylinkėse, didelėse ir  mažose – įvyko jau vakar! Bendras rezultatas akivaizdus – mūsų partija gavo 50 mandatų, o kartu su dviem liberaliosiomis jėgomis turės tikrai daugiau kaip 70!

Tiek žinių tos naujos savaitės pradžiai pradėti. Paskutinioji spalio mėnesio savaitė žadės nemažai prireiksiančios rimties derybose, balsavimuose, taip pat ir mano paties inicijuotame renginyje. Kasdien sužinome vis skirtingų ir nepanašią nuostabą keliančių naujienų. Nežinia ko laukti šiandien ir kokiame rytojuje pabusime. O politika niekada nesibaigia.