
Spalio 26 d., pirmadienis.
Savaitė prasideda naktį. Iš tikrųjų tai dar tęsiasi praėjusioji savaitė – tebeskaičiuojami Seimo rinkimų antrojo turo balsai. Nulis valandų. Medijose randasi aiškumo: brėžiasi dešiniųjų jėgų pergalė. Valdančiojoje koalicijoje bus mūsų partija ir dvi liberalios partijos. O kaip laimėję kandidatai? Sandros tarp jų nebus. Pradedu svarstyti, o gal iš Briuselio „aukštybių“ neverta mėginti diriguoti Lietuvos balsuotojams? Antrajame ture reikėjo pertikrinti ne savo partijos rėmėjus. Anoks čia jiems motyvas, kad atskrido Briuselio parlamentaras ir agitavo už tą ar kitą kandidatą.
Skaičiuoju mandatą po mandato. Pusę pirmos nakties – kaip ir žadėta, vaizdas aiškus: TS-LKD turės apie 50 mandatų. Rytas. Stebiu rinkimų pasekmes – trijų partijų dominavimas neginčytinas. Žiniasklaida apsiriko, pridūrė 51-mą mandatą mums., jei Utenoje laimėtų mūsų kandidatas Pupinis. Jis paskui ir laimės, tačiau mandatų skaičius bus 50 (ne 51). O tarp laimėjusiųjų lyderių – vienos moterys. Ingrida, Viktorija ir Aušrinė (o dar kažkam ne taip seniai trūko moterų dominavimo!) Ima atrodyti, kad gal įsitvirtins nauja politikos kultūra. Šiaip ar taip, išrinkome Seimą, 141 jo narį.
Tokia savaitės pradžia man įprasta – su posėdžių ir balsavimų ,,maratonu“. Pavyzdžiui, antradienį į darbotvarkę sukrauti net aštuoni įvairiausi renginiai. Kol kas EP Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete prašoma Europos Komisijos inicijuoti priemones, užtikrinsiančias, kad ES rinkoje parduodami gaminiai būtų ilgaamžiškesni, pataisomi ir ilgiau naudojami, o jų remonto kaštai būtų prieinami. Toliau, „siūloma įpareigoti gamintojus pateikti tikslią informaciją apie gaminių remonto, atsarginių dalių gavimo galimybes ir jų kainą, taip pat uždrausti darbinės būklės prekių sunaikinimą…“ Paprastesne kalba – tai bandymas apsaugoti vartotoją nuo savotiško gamintojo diktato, pavyzdžiui: ,,pirk modernų daiktą su dvejų metų garantija, būk ramus, kad po tų dvejų metų jis tikrai suges, o tada mes pasiūlysime naują, dar modernesnį“
Kita tema: nuo šiandien ir iki trečiadienio tęsis derybos tarp EP, Europos Komisijos bei ES Tarybos dėl numatomo realaus finansavimo padidinimo penkiolikai ES programų daugiamečiame biudžete, kuriomis investuojama į mokslo tyrimus, studentus, verslą, sveikatos apsaugą ir daugelį kitų sričių, tai – apie biudžeto ir nuosavų išteklių reformą.
Anglies sienų reguliavimo mechanizmas (angl. carbon border adjustment mechanism) turėtų būti pristatytas kitų metų antrojoje pusėje. Mechanizmas privalės būti suderintas su Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis ir nepažeisti esamos tarptautinės prekybos sistemos. Turėtų galioti toks principas ,,teršėjas moka“, kad būtų išvengta anglies dioksido nutekėjimo problemos, ir kartu kovojama su klimato šiltėjimu.
Siūloma sukurti metodologiją, kaip būtų galima paskaičiuoti Co2 ,,pėdsakus“ prekėse ir paslaugose. Taip pat iškeltas klausimas, kaip į mechanizmą reaguos prekybos partneriai (JAV, Kinija), ar tai nepaskatins prekybos karų? Anglies sienų reguliavimo mechanizmas turi būti aiškiai nukreiptas į kovos su klimato kaita tikslus. Keliamas klausimas, kur turės būti panaudotos gautos pajamos? Būtų logiška gautas lėšas naudoti inovacijų plėtojimui neturtingose trečiosiose šalyse…
Vienais iš aktualiausių G20 (tarptautinis forumas, kuriam priklauso 19 ekonomiškai stipriausių arba sparčiai ekonomiškai besivystančių valstybių bei Europos Sąjunga) klausimų išlieka būsima Pasaulio prekybos organizacijos reforma, naujo PPO vadovo išrinkimas, Paryžiaus susitarimas.
Spalio 27 d., antradienis.
Poliklinikoje jie man liepė išsitirti kraują, o leistis duriamam, man nuo pat vaikystės, nemažas įvykis. Jie priskiria mane rizikos grupei, baigia visai uždrausti eiti kur nors iš namų. Bet kartais tai visai naudinga. Organizavau virtualų renginį „Rusijos elgsena Baltarusijos įvykių kontekste bei ES perspektyva“. Transliavome Facebook‘e. Dėl plataus informacijos kiekio viešojoje erdvėje apie Baltarusiją, tampa svarbu pažvelgti į situaciją iš akademinės politikos mokslininkų perspektyvos, tad universitetų atstovai pateikė gilesnę analizę šia tema. Tai jau antrasis mano iniciatyva įvykęs Lietuvos ir Baltarusijos universitetų ekspertų nuotolinis renginys. Džiaugiuosi galėjęs jį paskatinti! Pristačiau (angliškai) renginio idėją: „Jau dešimt savaičių, vykstant pilietinės visuomenės nuolatiniams protestams Baltarusijoje, situacija vis dar nepasikeitė. Kiekvieną dieną politinių kalinių ir suimtų protestuotojų skaičius didėja, o Lukašenkos režimas toliau kliaujasi ekonomine bei karine Rusijos parama. Todėl tikiuosi, kad akademinio formato renginys, kuriame susitiks Lietuvos ir Baltarusijos aukštųjų mokyklų atstovai, padės atrasti gilesnį, labiau sistemingą būdą analizuoti visus aktualius veikėjus darančius įtaką Baltarusijai“. Manau, renginys pavyko. Susigrąžinu į savo akiratį kolegas iš VDU ir kitų Lietuvos universitetų, plečiasi komentuojančiųjų laukas, atgaivinu ir mezgu naujus kontaktus Baltarusijos universitetuose.
Renginio pradžioje prof. dr. Giedrius Česnakas pažymėjo, jog krizė Baltarusijoje yra labai naudinga Rusijai dėl penkių esminių faktorių, tarp kurių – Baltarusijos buvimas Rusijos įtakos sferoje, ekonominė ir karinė priklausomybė nuo Rusijos, A. Lukašenkos susitelkimas į savo galios išsaugojimą ir, galiausiai, Baltarusijos identiteto slopinimas, besitęsiantis nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir akcentuojantis sovietinius arba rusiškus elementus. „Visi šie elementai suteikia pagrindą Rusijai užimti Baltarusiją. Pastarųjų įvykių dėka, Rusija gali spausti Lukašenką dėl didesnės integracijos, kadangi dabar jis jaučia, kad jo pozicijai iškilo grėsmė, o jo pagrindinis tikslas yra išlaikyti valdžią, kurią jis gins bet kokia kaina. Mano nuomone, jis būtų linkęs integruotis su Rusija. Aišku, Baltarusija išliktų šalimi žemėlapyje, tačiau esminius ekonominius ir politinius sprendimus priimtų Rusija“, – komentavo prof. G. Česnakas. Profesorius taip pat atkreipė dėmesį, jog ES ir JAV pozicijos yra per silpnos ir nepasiūlo baltarusiams alternatyvos, stipresnės paramos – tik turint alternatyvas ir paramą būtų galima pasiekti pusiausvyrą tarp Rusijos ir ES, leidžiant Baltarusijai siekti nepriklausomos užsienio politikos.
„Matome esminius lūžius, kurie nėra būdingi įprastai demokratinės opozicijos logikai Baltarusijoje – gatvėse protestavo gerokai daugiau žmonių, nei tradiciniai 15 proc. opozicijos palaikytojų. Tai precedento neturintis įvykis šalies istorijoje. Mes matome, kaip atgimsta politinė erdvė. Baltarusiai dabar aktyviai išpildo savo pilietinį identitetą – aš matau, kad šioje naujoje Baltarusijoje nėra vietos Lukašenkai“, – komentavo Polocko Valstybinio universiteto Baltarusijoje lektorius A. Lastouski.
Baltarusijoje rinkimai nevyko taip palyginus sklandžiai, kaip Lietuvoje… ten lygiai vienuolika savaičių, kai jų tauta siekia, kad balsai pagaliau būtų išgirsti, kad įvyktų teisingi rinkimai. Tačiau vyksta tik masiniai protestai, smurtas, agresija, įkalinimai, lekia guminės, vandens kulkos. Kremliaus vaidmuo kone visai nulinis. Šalyje ,,karas“. Pasak A. Lastouski, Rusija gali inicijuoti Lukašenkos pakeitimą kitu vadovu – pasitelkiant konstitucines reformas ir surengiant naujus rinkimus. Taip pat pridūrė, jog protestų dėka šalyje atsirado gerokai daugiau politiškai aktyvių žmonių, kurie išliks įsitraukę į politinį gyvenimą ir po Lukašenkos pasitraukimo. Lukašenkos išėjimas nebūtinai reikštų demokratijos atėjimą, diskusijos pabaigoje reaguodama į pašnekovų išsakytas mintis, tai pastebėjo doc. dr. Sima Rakutienė. „Tikėtina, kad bendras vardiklis tarp Rusijos ir ES yra atsisveikinimas su Lukašenka, jei jis tenkintų abi puses. Žinoma, jog Rusija darys viską, kad išlaikytų savo įtaką. ES politika yra iš esmės reaktyvi – jei konkreti šalis išsako stiprius lūkesčius, politinius reikalavimus, ES reaguoja. O iš Baltarusijos pilietinių organizacijų ir opozicijos mes girdime, kad pagrindinis reikalavimas yra nuversti Lukašenką. Tačiau tai nereiškia šalies demokratizacijos. Tai visiškai skirtingi klausimai“, – pabrėžė mokslininkė.
ES yra priklausoma nuo tam tikrų medžiagų importo. Tiekimo grandinių diversifikacija turi būti paremta tvarumo, o užtikrinant svarbias medžiagas bus taikoma žiedinė ekonomika. Siekiama, kad rinkos liktų atviros. Komisija planuoja išbraukti Vietnamą ir Armėniją iš bendrųjų lengvatų schemos (GSP). Pagal praeitų metų Pasaulio banko duomenis (neįtraukė nei karinio konflikto, nei COVID-19), Armėnija priskirta prie didesnes nei iki tol pajamas gaunančių šalių, su Vietnamu pasirašytas prekybos susitarimas. Dėl Armėnijos, Komisijos pasiūlymas pateiktas kelios dienos prieš karinio konflikto pradžią. Argumentuojama, kad Armėnija techniškai nebepatenka į reglamentą (reglamentas neturi lankstumo), bet ES jai gali padėti kitokiomis priemonėmis. Kol neveikia Pasaulio prekybos organizacijos ginčų sprendimo mechanizmas, ES tarptautinės prekybos ginčus sprendžia remiantis dvišaliais susitarimais. 2020 m. spalio 13 dieną buvo pristatytas Komisijos portalas „Access2Markets“, kuriame teikiami duomenys ES įmonėms apie ES eksportą / importą.
Seminare apie istorinę atmintį – dezinformacijos iššūkiai. Komisarė Vera Jourova: „Gyvenant komunistinėje šalyje, istoriniai faktai nebūdavo atviri diskusijoms, nuomonės tik individualios, todėl šiai dienai reikia ginti teisę išsakyti savo nuomonę, išlaikant faktus jų neiškraipant“.

Spalio 28 d., trečiadienis.
Nuo šiandien mūsų šalyje déjà vu – Vyriausybė paskelbė šiemet jau antrąją ekstremalią padėtį bei naujus ribojimus dėl smarkiai plintančio COVID-19. Na, aiškinti daug nereikia. Mano biure jau ir taip beveik vien tik nuotolinis bendravimas. O vakar bei šiandien EP – kovos su vėžiu tema, sudėtingame pandemijos kontekste, kas reiškia visų kitų problemų paaštrinimą, iškėlimą į paviršių. Žiniasklaidos antraštėse jautri žinia – ligoninės nebesutalpina COVID-19 pacientų, ima stigti personalo. Vėžiu sergančių asmenų imunitetas itin silpnas, tie žmonės padidintos rizikos zonoje… Ar jie gauna tinkamą pagalbą? Atsakymai tarsi paprasti: pacientams reikia ,,saugotis labiau”, o valstybėms ,,skirti daugiau dėmesio”, spręsti ryžtingai ir laiku. Ten dabar ir esame – Lietuva grįžta į griežtumo zoną.
Kovos su vėžiu komitete – diskusijos tema ,,Krūties vėžys: iššūkiai ir galimybės“. Lemtingas faktorius, dažniausiai daroma klaida – vėlyva diagnozė. Vėl akcentuojama, kad kiekvienas pacientas Europoje turi turėti teisę gauti kuo geriausią gydymą. Vėžys bus vienas prioritetų ,,EU4Health“ (sveikatos programa) plane. Paminėti vėžio gydymo skirtumai tarp Vakarų Europos valstybių bei Vidurio ir Rytų Europos valstybių.

Europos Parlamento Piliečių laisvių komitetas „ragina užtikrinti, kad kovodamos su antrąja pandemijos banga ES šalių vyriausybės nepažeistų žmogaus ir piliečio teisių“. Be abejo aš „UŽ“, tačiau ar dabar apie tai laikas?..
Komiteto nariai „mano, kad šalyse taikomos nepaprastosios priemonės kelia „piktnaudžiavimo valdžia riziką“ (o automobilio vairavimas nekelia avarijos rizikos?), todėl bet kokios priemonės, turinčios įtakos demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, turi būti būtinos, proporcingos ir ribotos. Jie ragina vyriausybes neskelbti nepaprastosios padėties ar bent jau aiškiai apibrėžti vyriausybių vadovams deleguotus įgaliojimus, taip pat užtikrinti tinkamą parlamentinę ir teisminę kontrolę bei valdžių pusiausvyrą. Na, tai viešųjų ryšių problema, manau. „Komitetas ragina Europos Komisiją atlikti per „pirmąją bangą“ ES šalyse taikytų priemonių vertinimą, taip pat pabrėžia nuolatinio demokratijos ir teisinės valstybės padėties stebėsenos mechanizmo būtinybę“. Aš siūlyčiau stebėti „antrosios bangos“ daromas klaidas, kurių, mano požiūriu, „antrojoje bangoje“ valstybių vyriausybės jau padarė kur kas daugiau, negu per pirmąją…
EP Biudžeto komiteto nariai balsuos dėl savo pozicijos dėl 2021 m. ES biudžeto. Europarlamentarai siekia papildomų lėšų projektams, remiantiems jaunimą, mokslo tyrimus, sveikatos apsaugą, transporto infrastruktūros plėtrą, žemės ūkį, saugumą ir ES išorės veiksmus.
Gal ne visai didžios naujienos apie universitetų reitingus (nes aš universitetų reitingų nenoriu pripažinti IŠ PRINCIPO): pasauliniame universitetų reitinge, laikomame didžiausiu pasaulyje – pateko ir VDU! Universitetas, kuriame ilgus metus dėsčiau ir kurio bendruomenės nariu norisi garbe save laikyti, skirtas aukštas įvertinimas studijoms – 311 vieta tarptautinės perspektyvos kategorijoje! Nemėgstu tų reitingų, bet daugelis sako, kad tai – pripažinimas. Tai džiaugiuosi kartu su visais.
Spalio 29 d., ketvirtadienis.
EP Aplinkos komitete – nuomonių pasikeitimai apie vakciną, o jei plačiau, tai ir apie pandemiją, terapiją, profilaktinius preparatus. Kol laukiame vakcinos, kad gyvenimas iš baimės virstų į mokslu pagrįstą viltį, pasigirsta kalbų, jog štai valstybės investuoja ne ten, kur reikėtų. Visgi – vakcina prasideda nuo politikos. Jokia farmacinė kampanija neprisiims rizikos investuoti į tokį užsakymą kaip vakcina nuo COVID-19. Akcentuojami svarbūs klausimai: ,,Ar teisingai investuojama į kovą su COVID-19“? Mano teiginiai keturi: 1) Griežtai drausminkime patys save. Kiekvienas. 2) Vakcinų kūrimą finansuoja NE farmacinės firmos, o jas užsako (mūsų atveju) Europos Komisija. 3) Kai pacientas jau pateko į palatą, gydyti jį reikia vaistais (nebe skiepais), pvz., remdesiviru. 4) Yra ir kitų būdų virusų profilaktikai (vis pagalvoju apie savo paties 30 metų senumo darbus…) molekulių struktūrų modifikavimas pažengė labai toli, o pagrindu vis tiek paimama ,,klasika“ “, šiuo atveju – Europos Komisijos, ji yra sudariusi kelių lygių sutartis bei derybas, o tai yra politinė lyderystė. Į tuos išankstinius užsakymus jungiasi ES valstybės narės (gi nenorime panašios situacijos kaip pavasarį su apsauginėmis priemonėmis…) Nors štai Trumpas paleidžia mintį, o kam ta vakcina? Gi yra vaistų! Pavyzdžiui, remdesiviras, kurį taip nekompetentingai ,,išgarbino”, kaip antivirusinę panacėją, o reikia tiesiog kurti, žvelgiant toliau. Beje, tas ir yra daroma Europoje, Barselonoje. ,,Mano” metisazonas gali būti perspektyvi struktūra viruso profilaktikai. Tiesiog reikia ,,ieškoti ir rasti”.

Lietuvoje Prezidentas (pagaliau) suburia ekspertų komandą, nes COVID-19 atvejų skaičius nusikalstamai didelis ir vis auga. Kam vis tik prioritetas – barų ir klubų lankymui ar gyvybių išsaugojimui? Kaip pavyzdys, Vokietijos prioritetuose – gyvybės, ir kad darželiai bei mokyklos nebūtų uždaromi (o ne dėmesys klubams). Kol barų ir klubų lankytojai nepripažins, kad tai jie virusą platina, o ne bejėgiai, prie lovų prikaustyti, senukai, tol pastarieji ir kris kaip lapai. Na, o visiems likusiems lieka geriausia saugojimosi profilaktika – kaukės, dezinfektantas, saugūs atstumai, sąmoningumas ir sveikas protas.
Spalio 30 d., penktadienis.
Pasikeitimai laukia ir Jungtinių Amerikos Valstijų – įvyks kone visam pasauliui svarbus politinis įvykis – JAV prezidento rinkimai. Kandidatai blaškosi po įvairias valstijas, telkdami minias. Numatoma, ir Lietuvoje kvies prie ekranų politikos entuziastus (turbūt ir ne tik juos – tai atrodo svarbu ir tiems, kurie ne kasdien įsijaučia į politiką) sekti rezultatų. Nebalsuojam, bet favorito turėti niekas neuždraus!
Spalio 31 d., šeštadienis.
Helovinas filatelijoj? Taip! O kaip būtų apie Vėlines? Mano filatelinėje kolekcijoje tik vienas: lenkiškas pašto ženklas, skirtas Adomo Mickevičiaus ,,Vėlinėms”. Na, ir visi tie helovininiai siužetai juk yra artimi visų Šventųjų ir Vėlinių datai. Apie vaiduoklinius šikšnosparnius (COVID-19?!), Lham ritualines kaukes, pačius įvairiausius Hamleto dialogus su rankose laikoma vargšo Joriko kaukole. Žinoma, čia ir Frankenšteinas… Pasaulinėje filatelijoje galima aptikti kelis šimtus panašių siužetų (ir juodosios katės prisiskaičiuoja). Šį bei tą savo kolekcijoje turiu. Planuose – kada nors surengti virtualią jų parodą?!
Astravo atominėje elektrinėje nuo rytojaus jau gali būti pradėta elektros gamyba, o Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradės blokuoti elektros importą iš Baltarusijos. Jau dalijamos jodido tabletės, galinčios apsaugoti skydliaukę nuo radiacijos, jei įvyktų nuotėkis.
Lapkričio 1 d., sekmadienis.
Visų Šventųjų diena, o rytoj Vėlinės – viskas po COVID-19 ženklu. Lankant kapines, virusas plinta turbūt mažiausiai. Bet gi tapo tradicija tądien susitikti ir su gyvais giminaičiais. Ne tik pasimelsti už mirusiuosius, bet ir valandėlę kitą paliežuvauti apie gyvojo gyvenimo peripetijas… Kaip tik šią švenčių dalį siūloma perkelti į vėlesnį laiką. Aš to laikausi. Gal čia rekordas, o gal ir antirekordas: savo tėvų ir savo uošvių kapus su žmona aplankome per nepilnas tris valandas. Visi Šventieji – šią, o Vėlinės – jau kitą savaitę, t. y., rytoj – lapkričio 2-ąją.