loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Navalnas ir protestai Rusijoje, papildomos COVID-19 valdymo priemonės ES, vakcinavimo politikos stiprinimas, demokratija ir JAV prezidento inauguracija

Nuotraukose – pirmieji po karo savivaldos rinkimai 1997-aisiais Bosnijoje, kurių prižiūrėtoju ESBO misijoje buvau ir aš, o balsavimo biuleteniams gabenti prisireikė NATO apsaugos.
Nuotraukose – pirmieji po karo savivaldos rinkimai 1997-aisiais Bosnijoje, kurių prižiūrėtoju ESBO misijoje buvau ir aš.

Dienoraštis

Sausio 18–24 dienos, 2021 metų 3 savaitė

Sausio 18 d., pirmadienis.

Vakare ELP frakcijos susitikimas. Vaizdo konferencija (mat ,,Kalbos patarimų“ knygelėje rašo, jog video vartoti nederėtų). Tad ir toliau naudojamės nuotolinių susitikimų galimybe, o grįžti į gyvus – kol kas viltys gal tik į pavasario pabaigą. Manfredas: ,,Puiki sėkmė mūsų sveikatos konferencijoje praėjusią savaitę. O šią savaitę svarbiausia yra COVID-19 tema, skiepai ir skiepų pasas“. Toliau svarstymuose virusas truputį pasideda ,,į šoną“, nes ,,fronte“ nauja tema – „Navalnas“ (ir bus temų tema visą šią savaitę, o po to vėl galėsime grįžti prie viruso. Žodžiu, vien tik negandos toje mūsų darbotvarkėje…) Aptarėme. Bus rezoliucija. Pagaliau darbotvarkėje atsiras ir ,,NordStream-2“ tema (kas reiškia, kad mano sekėjai mažiau man priekaištaus, jog EP nesprendžia ,,NordStream-2“ problemos).

Sausio 19 d., antradienis.

Atstovaujamame Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komitete naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano ataskaita. ,,Ankstesnė ataskaita šiuo klausimu buvo daug stipresnė. Privalomi tikslai pagal rodiklius yra geri. Reikia padidinti cheminių medžiagų perdirbimą. Vienkartinio naudojimo plastikų direktyva…“ Visa tai jau kartojasi su pastaraisiais posėdžiais! Nors vienkartinis plastikas ir gelbėjo žmones apgaulingais laikais, tačiau dabar problemos visai kitokios. Kalba eina ne dėl patogumo naudojant plastiką, bet dėl patogumo gyventi švariai ir sveikai be jo. Kaip greit viskas gali apsiversti!

Frakcijos posėdis – dar viena vaizdo konferencija. Manfredas iškart pila: ,,Vakcinacijos EP galime tikėtis tik nuo kovo arba balandžio mėn. Gal bent gegužę galėsime dirbti normaliau! Gal turėsime ir studijų dienas Kretoje, Graikijoje. Galėtume ir turėtume planuoti teigiamus pokyčius, nors tai nėra garantuota“. Bet man tai mūsų Manfredo planas visiškai nepatinka. Jis tiki, kad GAL pavasarį paskiepys masiškai visą Europos Parlamentą: europarlamentarus ir visus padėjėjus, ir jau gegužę galėsim skristi į Kretą svarstyti Europos ateities. Gerbiamieji, o ką aš pasakysiu savo šeimos nariams? Žmona – na, gerai, ji rizikingoje amžiaus grupėje kaip ir aš (gyvenome, gyvenome, ir štai prisigyvenome – va, kur papuolėm…), – tikriausiai jau irgi bus paskiepyta. O dukros šeima? Mes, senimas, jau būsim „nemirtingi“, o ką darys, kaip gyvens  jaunesni, tie „paprasti mirtingieji“? Ar, nebūnant rizikos grupėje, virusą gauti – jau tik vienas malonumas, sveikatos šaltinis? Mes, elitas, skraidysime, o jaunimas ir visi kiti toliau izoliuojasi? Siūlyčiau nedemonstruoti tokio nesolidaraus elgesio. Europa iš mūsų laukia visai kitokios lyderystės, negu kad nebūtini pasiskraidymai.

Apie vakcinas – ir Europos, ir Lietuvos darbotvarkėje. Gerai, kad nereikia kiekvienai valstybei pirkti iš daugelio firmų už neprognozuojamas kainas. Europos Komisija užsako ir tada tiekiama visiems proporcingai. Gerai ir kad vakcinų gamintojų kontraktai su EK viešinami. (O kodėl neviešinama, už kiek parduoda trečiosioms šalims?!) Ar iki vasaros įmanoma paskiepyti didžiąją dalį gyventojų? Panašu, kad taip. ,,BioNTech“ jau atstato vakcinos tiekimo tempus. Ačiū, kad pristabdė savaitei, o ne mėnesiui. O netrukus bus prieinama ir daugiau vakcinų. Tik vis labai baugina viruso mutacijos, jas tirti brangu… Yra ir daugiau iššūkių! Kaip, pavyzdžiui, bendras europinis pasas pasiskiepijusiems. Ar verta jį diegti?

Sausio 20 d., trečiadienis.

„Demokratija nėra duotybė“. Taip šiandien buvo kalbėta EP, kuomet Jungtinėse Amerikos Valstijose – demokratijos šventė. Naujojo prezidento Joe Bideno inauguracija! Ne bet kas, o „pati“ Lady Gaga giedojo JAV himną!

Šiandien prisimintas ir visiškai neseniai, šiemet vykęs Kapitolijaus „šturmas“, ir Daytono taikos susitarimas (prieš 25 metus užbaigęs žiaurų karą buvusioje Jugoslavijoje). Ir vienu, ir kitu atveju demokratiją prisireikė ginti ne vien žodžiais.

Oficialiai tie Daytono taikos susitarimai vadinami „Daytono ir Paryžiaus“. Tai – 1995-ieji. Bosnija per karus buvo visiškai sudraskyta, patyrė žudynes, etninius valymus. ELP frakcijoje prisiminta tai. Asmeniškai prisimenu ir aš: karių kapus, neišvalytus minų laukus, į kuriuos neatsargiai žengęs kažin ar grįžtum… Frakcijoje ir šiandien būta pasisakančiųjų, kurie ,,Daytono ir Paryžiaus“ susitikimus tebelaiko ydingais, esą tie, kurie įvykdė genocidą Bosnijoje, buvę „apdovanoti“ Daytono susitarimu? Kiti teigė, kad nieko nereikia „judinti“, esama Bosnijos konstitucija yra gera… Istorijos ir dabarties sąsajos neretai – pavojinga tema.

Pirmieji po karo savivaldos rinkimai 1997-aisiais Bosnijoje (kurių prižiūrėtoju ESBO misijoje buvau ir aš), o balsavimo biuleteniams gabenti prisireikė NATO apsaugos. Tai, va, demokratija nėra tai, kas kartą ir visiems laikams duota, ją tenka ginti ir būtina puoselėti! O su JAV tikimės sklandaus bendradarbiavimo ir toliau. (Tikisi ir visa Europa, ir Lietuva.)

EP prasideda baigiamieji šios sesijos balsavimai. Dėl europinės kultūros paveldo politikos – energingai pasisakau „už“. Svarbu – ir transeuropinių tinklų pertvarka. Geležinkelių transportas klimato kaitos akivaizdoje turi būti reabilituotas. „Rail Baltica“ statyba turi būti kiek įmanoma greičiau baigta!

Sausio 21 d., ketvirtadienis.

Balsavau, ir EP patvirtinome rezoliuciją dėl A. Navalno arešto, kuria pažeidžiamos žmogaus teisės, visų pirma. Reikalaujame paleisti ir jį, ir jo bendražygius. Jog Kremliaus režimas išsigando – nenuostabu: grįždamas į savo šalį, publikuodamas filmą apie Kremliaus lyderį ir jo neteisėtai susikrautus turtus, Navalnas tampa ne besiginančiu, o puolančiu, demaskuojančiu režimą veikėju. Rezoliucijoje ne tik reikalaujama sankcijų Rusijos režimo atstovams, bet ir „užkabinami“ Rusijos verslo subjektai, maitinantys tą režimą. Paminėtas ir ,,NordStream-2“. Šiandien taip pat priėmėme ir kitas rezoliucijas, kurios primena žmogaus teisių pažeidimus kaip globalią problemą. Raginame Vietnamo valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti Pham Chi Dung, Nguyen Tuong Thuy ir Le Huu Minh Tuan bei visus kitus žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus, aplinkos gynėjus, profesinių sąjungų narius ir sąžinės kalinius, nuteistus vien už tai, kad jie pasinaudojo savo teise į žodžio laisvę ir panaikinti jiems visus kaltinimus. Nedelsiant ir besąlygiškai taip pat turi paleisti ir kalinamus buvusius opozicinės Turkijos liaudies demokratinės partijos pirmininkus S. Demirtaşą ir F. Yüksekdağ bei kitus kalinamus šios partijos narius, ir panaikinti visus jiems keliamus kaltinimus. Į laisvę paleisti raginame per pastaruosius kelerius metus Honkonge įkalintus taikius protestuotojus, aktyvistus. Tarp sulaikytų asmenų yra ir Kinijos bei Portugalijos pilietybę turintis (taigi ES pilietis) Kokui Tsz-Lunu.

Šios savaitės (ir ne tik šios) darbotvarkė mus sugrąžina persvarstyti ir atsigręžti į fundamentalias vertybes: sveikatą, demokratiją, žodžio laisvę, žmogaus teises…

Dar keli baigiamieji šios savaitės balsavimai, o tarp jų – socialiniai klausimai. Jog į COVID-19 socialines pasekmes būtina reaguoti konkrečiai – abejonių nekyla.  Daugiau prieštaravimų kelia „teisės atsijungti“ (t. y. nedarbo metu išsijungti visas nuotolinio bendravimo priemones ir tik ilsėtis) svarstymas. Šmaikštauju: „Tam, kad galėtum atsijungti, visų pirma reikia prisijungti“. Čia apie tai, kad nuotolinis darbas apskritai yra menkai reglamentuotas. Mano paties gyvenime sąvoka „apibrėžtos darbo valandos“ jau senokai nelabai reikšminga. Kai laboratorijoje sintezuodavau chemines medžiagas, neišvengiamai tekdavo dirbti tiek, kiek trunka cheminė reakcija ir kol po to išskiri medžiagą. O cheminės reakcijos, tai toks daiktas, kad jų nepagreitinsi. Vėlyvomis valandomis žvelgdavau į besileidžiančią už upės saulę, paskui į troleibusų žiedą ir skaičiuodavau – kada čia tas paskutinysis, ir ar pavyks į jį spėti. Paskui dirbau dienraštyje. Dienraščio rutina tai ir apskritai su niekuo nepalyginama: dažnai kolegos perdien misdavo kava ir cigaretėmis, o vakarop, kai laikraščio numeris jau būdavo gatavas, atsinešdavo spurgų – ir tokia ta mityba. Tos spurgos dabar neva posovietinio Kauno legenda! Bet aš, deja, tai jų niekada nemėgau ir jokios nostalgijos joms nejaučiu… Bet tai ne apie kulinariją, o apie darbo valandas. Kada žurnalistas suspėdavo parašyti ilgesnius tekstus? Ogi tik savaitgaliais, kai dienraščio numeris negaminamas… Paskui dirbau dėstytoju – ir vėl, ilgesni tekstai, moksliniai straipsniai, gimdavo tik šeštadieniais, kai nebūdavo paskaitų, kai galima „atsijungti“ nuo einamųjų problemų. Netenka skirstyti dienų į „darbo“ ar į „išeigines“ ir dabar Europos Parlamente. Tad aš tai temai „nelabai  jautrus“. Bet iš tiesų, tai žmogaus teisė „sekmą dieną ilsėtis“ – šventa. Prancūzijoje „atsijungiama“ (t. y. nebeprivalu atsakinėti į viršininkų skambučius bei laiškelius) vos tik peržengus įstaigos slenkstį, o „įsijungiama“ tik kitą rytą, darbo valandoms prasidėjus. O kitur Europoje yra visaip. Tad ir EP rezoliucija kol kas nėra įpareigojanti. Na, bet „atsijungimo teisės“ sąvoka jau minima. 

Ateina optimistinių žinių iš JAV: naujasis prezidentas pasirašo dekretus – Amerika grįžta į PSO, į Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos.

Optimistinės žinios ir iš Lietuvos Vyriausybės: naujasis aplinkos ministras aktyviai imasi sprendimų dėl saugomų teritorijų. Šįkart žinia – apie „Baltijos kelią“ šlakiams bei nėgėms. Salantuose išardžius nebefunkcionuojančią užtvanką, žuvims atsivers kelias į Salanto upės aukštupio nerštavietes. Puikus įnašas į „Natura2000“. 

Sausio 22 d., penktadienis.

Dalyvauju pamokoje Ventos gimnazijoje. Žinoma, nuotoliniu būdu… Pasakoju apie Europos Sąjungą ir gaunu įdomių klausimų! Gerai, kad jauniems žmonėms įdomu.

,,Lietuva per skausmus ir kovas pasiekė nepriklausomybę”. Taip lygiai prieš 100 metų buvo paskelbta apie Karo muziejaus Kaune steigimą. Iniciatorius – Vladas Nagevičius, svarbus politinis to meto veikėjas, o mano laikais Karo muziejaus aplinka buvo – ir švenčių erdvė, ir šeimų kasdienybė.

Pasigilinu į ,,Europos ateities konferencijos” vyksmą. Nusiteikiu skeptiškai. Apie 2001-ųjų Laekeno deklaraciją, apie Europos konstitucijos projektą dėsčiau daugelį metų. O anuomet iškelti klausimai tebėra neišspręsti ir šiandieną. Ar gali juos išspręsti paprastų europiečių diskusijos suplanuotose ,,agorose”? Juolab, kai europinių institucijų ,,elitas” iš anksto užkardo – esą piliečių nuomonė jokiu atveju nebus įpareigojanti?

Lietuvos Migracijos departamentas, Užsienio reikalų ministerijos prašymu, penkeriems metams į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje (kitaip, į juodąjį) įtraukė Rusijos atlikėją Filipą Kirkorovą. Krymo okupaciją viešai palaikantys atlikėjai yra netoleruojami nei vienoje demokratiškoje valstybėje. Na, taip bent jau turėtų būti, kad nei vienoje. Tuo viskas ir pasakyta!

O kaip bus su Navalnu? Jį rengiamasi nuteisti ilgam.

Sausio 23 d., šeštadienis.

Žiema vėl sprunka iš kiemo. Lauke pliusinė temperatūra. Nei slidėmis pašliuoši, nei dviračiu pasivažinėsi. Net ir vaikštinėti šaligatviais ne komfortas. O užtat karantinas niekur sprukti neketina! (Va, beveik eilėraštis gavosi.) Panašu, kad ne tik vasarį, bet ir kovą (tikriausiai) praleisime namie. Mano amžiaus grupei – optimistinė žinia: mus, kuriems 65 +, apskambins ir apklaus, ar norim skiepytis. Aš ir neapskambintas pranešiau, kad: taip, norėsiu. Įdomu, ar paskiepys iki kovo 10-osios? Būtų tad lygiai metai, kai ,,įlindau“ saugotis namie. O juk 2020 m. kovo 16 dieną sužinojome apie pirmuosius draudimus… Kartais laikas atrodo susispaudęs kaip spyruoklė. O gal – ištįsęs iki begalybės? Mirtingumo nuo COVID-19 kreivė Lietuvoje per pastarąsias savaite suplokštėjo. Taigi miršta vis tiek pat, kiek mirė vakar… Bet tebemiršta, deja, vis dar labai daug.

Vakaras: ateina žinia, kad Maskvoje ir kituose Rusijos miestuose protestuotojai išėjo į gatves. Ramus savaitgalis? Tikrai ne. Daug tūkstančių protestuoja, nepaisydami šalčio. Europos Parlamento rezoliucija buvo radikali ir laiku. O sulaikytųjų – šimtai.

Sausio 24 d., sekmadienis.

Mano Dieduko gimtadienis! Jau 136-asis… O Jis iki šiol prisimenamas. Kas gali būti stebuklingiau, kai prie tavęs prieina ir sako: „Kai aš atėjau į šį pasaulį, tai, žinok, mane „priėmė“ tavo diedukas…“. Daugybė žmonių man tokią svarbią žinią yra pranešę! O kur dar tie, kuriuos jis pats, kaip pedagogas, paruošė. Prieš 99 metus įsteigė Akušerių kursus, dėstė universitete. Sakoma, kad visi Lietuvos akušeriai-ginekologai yra arba mano Dieduko mokiniai, arba jo mokinių mokiniai.

Tarptautinė edukacijos diena. Na, iš aktyvios veiklos universitete man teko pasitraukti, bet edukacijos neapleidžiu. Pastarosiomis savaitėmis mane vis dažniau prisimena ir paprašo papasakoti moksleiviams ir ne tik jiems apie Europos Sąjungą, ir ne tik apie ją. Vasario 16-oji artėja! Tad kitai savaitei planuoju pozuoti vidiakams, užsidėjęs šlipsą. „Vidiakai“ man negražu, o „šlipsas“ – kažkaip solidu. Ir dar visą seriją „nepatartinų“ žodžių mielai vartočiau (o ir vartoju). Pavyzdžiui, „šnapsą“… Jeigu galima „baravykas“, tai kodėl negalimas „čainykas“? Juk daryba visiškai ta pati! Vienas nuo gudiško „bor“, kitas nuo tiurkiško „čaj“. Kodėl negalima?

Žemiau jums pateikiu balsavimų paaiškinimus, kurių šią savaitę buvo net šeši! Kviečiu paskaityti.

1) Transeuropinio transporto tinklo gairių peržiūra: ,,Pritariu šiam pranešimui ir jį palaikau. TEN-T yra Europos ateitis ir dėl jo plėtimo diskutuosime ateinančius dešimtmečius. Kuriami transporto tinklai užtikrins ekonomikos konkurenciją, ekonominę ir socialinę gerovę. Deja, reikia pripažinti, kad dalis transporto projektų vėluoja, valstybės narės iki šiol neįgyvendino visų savo įsipareigojimų. Tokiame kontekste ypatingą dėmesį reikėtų skirti „Rail Baltica” projektui, kuris turėtų integruoti Baltijos valstybes į Europos geležinkeliu tinklus. Geležinkeliai, kurių metus šiemet švenčiame, ženkliai prisidės prie Žaliojo kurso tikslo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui“.

2) Bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimas – metinė ataskaita: ,,Palaikiau šią rezoliuciją, kuri sustiprins mūsų atsparumo ir pasiruošimo, ginklų kontrolės ir branduolinio nusiginklavimo strategijas. Praeiti metai pasižymėjo sudėtingais išbandymais, kurie atskleidė mūsų saugumo spragas. Kiekviena valstybė narė privalo investuoti į naująsias technologijas ir įrankius, kurie padės kovoti prieš skelbiamus naujos kartos hibridinius ir informacinius karus“.

3) Bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimas – metinė ataskaita: ,,Šios rezoliucijos tikslams pritariu, prisiimant ne tik strateginę atsakomybę už Rytų erdvę, bet ir imantis daug aktyvesnio vaidmens, palaikant demokratines jėgas, siekiančias gyventi pagal teisinės valstybės principus. Naujausioje Bendros užsienio ir saugumo politikos ataskaitoje buvo išreikšta ambicinga pozicija skirta sustiprinti Europos Sąjungos strateginį vaidmenį sprendžiant regionines krizes ir konfliktus. Privalu užtikrinti, kad visos ES 27 narės veiktų tikslingai ir laikytųsi finansinių įsipareigojimų. O auganti Rusijos įtaka Rytų Europoje turi būti sulaikyta realiais veiksmais, tai yra ne dialogo ar diplomatinių veiksmų pasvarstymais, o griežtomis ekonominėmis sankcijomis“.

4) Žmogaus teisės ir demokratija pasaulyje bei ES politika šiuo klausimu – kasmetinė ataskaita: ,,Pasaulyje vykstant masinei migracijai, demokratinės jėgos privalo veikti ir užtikrinti paramą, palaikymą. Štai apie 3,5 proc. iš 272 milijonų migrantų 2019 metais buvo laikomi pabėgėliais. Todėl šiame raporte ir yra įvardijamas Europos Vadovų tarybos patvirtintas 2020–2024 m. ES veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kuris ragina suteikti paramą žmogaus teisių gynėjams bei ilguoju laikotarpiu įgyventi lanksčią konfliktų sprendimo strategiją, užtikrinančią demokratinių šalių palaikymą. Svarbu, kad taip pat yra nepamiršti ir politiniai kaliniai iš Rusijos, Ukrainos bei Baltarusijos, 2020 m. Sacharovo premijos laureatai. Jų visų kalinimas – neteisėtas ir pažeidžiantis visas demokratines ir fundamentalaus žmogiškumo normas“.

5) FEAD: specialios priemonės COVID-19 krizei įveikti: ,,Šį pasiūlymą palaikau. Papildomos priemonės, skiriamos COVID-19 krizei, yra būtinos.  Sunkumus patiria ne tik didėjančią socialinę atskirtį jaučiantys asmenys. Pagalbos reikia ir tiems, kurie patys teikia  pagalbą – nevyriausybinėms organizacijoms, socialiniams darbuotojams. Balsuodamas už šį pasiūlymą, tikiuosi ir valstybių narių skaidrios veiklos, kad pagalba kuo greičiau pasiektų ES piliečius, pandemijos krizėje susiduriantiems su socialiniais sunkumais. Turime suvokti tvarumo svarbą, atsigaunant po krizės, įskaitant ir socialinį tvarumą!”

6) Dėl ilgalaikio Europos kultūros paveldo metų politinio poveikio užtikrinimo: ,,Visada palaikau priemones kultūros paveldui išsaugoti, o pandemijos kontekste ši rezoliucija tampa dar svarbesne ir reikalauja išskirtinio dėmesio. Skaitmenizacija leidžia mums visiems nenutolti nuo kultūros, lankyti parodas, galerijas, stebėti teatro spektaklius. Tačiau to vertė visai nėra trumpalaikė, kol gyvename karantino sąlygomis. Kultūra skaitmeninėje erdvėje praturtina turinčius negalią ar dėl kitų priežasčių apsilankyti kultūros vietose negalinčius asmenis. Tai ilgalaikis sprendimas ir nereiškia, kad dėl jo turi būti prarastos darbo vietos ar visas turinys turi būti teikiamas nemokamai. O taip pat, žinoma, pandemijos akivaizdoje sektorius būtinai turi sulaukti atitinkamos finansinės paramos. Negalime sau leisti prarasti kvalifikuotų kultūros sektoriaus darbuotojų. Kultūros sektoriuje galimi ir būtini įvairūs kūrybiški sprendimai, kurie adaptuojantis prie kintančios situacijos ir visuomenės poreikių, leistų kultūros sektoriui ne tik išgyventi, bet ir klestėti“.