loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Sausis įsibėgėja. Pirmoji darbo savaitė Parlamente šiemet, Sausio 13-osios 30-metis, žiemos džiaugsmai ir Navalno kelionė namo

Dienoraštis

Sausio 11–17 dienos, 2021 metų 2 savaitė

(…) Lauke snyguriuoja. Atrodo, ne sniegas krinta, bet tyla. Taip kažkada rašė Alfonsas Čipkus (mums jis labiau žinomas kaip  Nyka-Niliūnas). Tinka šiam laikotarpiui apibūdinti…

Sausio 11 d., pirmadienis.

Metų darbų pradžioje EP, žinoma, nesibaigianti Brexit tema. Britai išstojo, o „derybos po derybų“ tik prasideda. Prekybinis susitarimas su jais – kone visapusiškiausias kada nors ES priimtas prekybos susitarimas. Remiantis juo, turėtų būti įkurta bendradarbiavimo taryba. Vis dėlto poveikis tiekimo grandinėms bus, kadangi santykiai su JK sies laisvos prekybos susitarimo principu, o ne vieninga rinka. Tarifai bus taikomi prekėms, kurių kilmės šalis yra ne JK (pvz., atsiųsta į JK ir gabenama į ES). Vis dėlto tai – mažesnė blogybė, negu jokio susitarimo. Laikas spaudžia, o Europos Parlamente, įvairiuose jo komitetuose, turime nepilnus du mėnesius išnarstyti 1500 puslapių prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo jo ratifikavimui. (Kaip britų politikai įveikė juos per dvi dienas?!). Sutartis atrodo sąžininga ir subalansuota. O juk ir alternatyvos visai nebuvo! ES vargu ar gali skųstis. Taip, sutartyje esama apmaudžių momentų, tarp jų – britų atsisakymas dalyvauti ERASMUS+ akademinių mainų programoje. McAllister gailisi dėl tokio britų sprendimo. Bendrai, jo siūloma pozicija ELP frakcijoje yra pritarti susitarimui, net jeigu ir būtų kritikuotinų vietų. O Ch. Hansen pastebėjimu: ,,JK galėtų sutikti pratęsti laikiną taikymą, taip parodydama norą bendradarbiauti“. Manau, būtina siekti, kad ryšiai, aktualūs ir naudingi dešimtims ir šimtams tūkstančių studentų, nenutrūktų!

Specialusis kovos su vėžiu komiteto (BECA) posėdis. Iškelta diskusija apie  teises vėžiu sergantiems žmonėms. EK vėžio kontrolės ekspertų grupės narys Jan Geissler dalinosi savo  patirtimi. Juk jis pats – vėžiu sergantis pacientas. Asmeniškai pastebėjęs jis nelygybės apraiškas:  prieiga prie informacijos, prevencinės priemonės, diagnostika, terapija, darbo vietos…  Būtina didinti pacientų, paslaugų teikėjų, vadovų ir politikos formuotojų sąmoningumą. Vėžiu sergantiems žmonėms reikia padėti oriai gyventi ir nebūti pamirštiems.

Sausio 12 d., antradienis.

Atmintis neblėsta! Sausio 13-osios išvakarėse mes ir vėl susirinkome (per nuotolį, žinoma) – visi Kauno miesto deputatai. Prieš 30 metų kiekvienas atlikęs tas užduotis, kurias ir privalėjome atlikti. Svarbiausi įvykiai vyko Vilniuje, tačiau ir Kaunas TADA buvo svarbi atspara. Tų metų Sausio prisiminimų neįmanoma niekaip pamiršti.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komitete apie geras naujienas – jau turime dvi vakcinas. Abi ir veiklios, ir saugios. Dabar svarbiausia skaidrumas ir kad žmonės pasitikėtų vakcina. 

Sausio 13 d., trečiadienis.

,,Laisvės troškimo tankais nesutraiškysi.“ Šįryt anūkė Marcelė pasakė: „Uždegėm žvakutę“. „Kam?“. „Kad tankai nevažiuotų į žmones!”. Jai dar nėra ketverių, o jau kovinga patriotė! Nuo pat gimimo tokia! Ir ji puikiai supranta (gal ir geriau, negu suaugusieji), fiziškai: kas tai yra, kai sąmoningai, tyčia važiuojama į žmones. Šiandien prisimename ir esame dėkingi Laisvės gynėjams, tiems, kurie paaukojo savo gyvybę ir sveikatą. Įvykius Vilniuje prieš 30 metų, pergyveno visa Lietuva. Ypatingas vaidmuo teko žiniasklaidai, o teko ir man kuklus vaidmuo – spausdinti informacinius tuometinio laikraščio „Kauno laikas“ lapelius ir kabinti juos ant redakcijos durų. Tikslas buvo paprastas – informuoti besibūriuojančius kauniečius apie tai, kas vyksta šalyje. Tvyrojo didžiulė nežinomybė ir viltis. Tikiu, visi atsimename, ką veikėme, kur buvome tądien. 30 metų praėję, o atmintyje viskas ryšku, kaip vakar…

Tuo pačiu kviečiu Jus medžiagą iš mano asmeninio archyvo: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/liudas-mazylis-sausio-13-osios-nakties-ivykiai-vilniuje-paliete-ir-kauna-ir-visa-lietuva-582-1438512?fbclid=IwAR3D6uMdKdCiYEdSDlOzLBwCg5B34NO5Q6PNYJfaSXlsKlNhY0cWKqt3SF0                

Vyko ELP frakcijos sveikatos konferencija. Priminta, kad bendri ES veiksmai padėjo mažosioms valstybėms narėms įsigyti vakcinas kuo geriausiomis sąlygomis. Mažosios valstybės (tarp jų ir Lietuva) būtų turėję pirkti vakciną brangiau, o ir dar neaišku, kada sulauktų…  ,,BioNTech / Pfizer“ per šiuos metus turėtų pagaminti virš 2 mlrd. vakcinos dozių. Apskritai, šios vakcinos sukūrimas – sėkmės istorija, ir pamatai jai Europoje padėti seniai. Nuolat buvo investuojama į mokslą, ir tasai „RNR atsaku“ grįstas vakcinos mechanizmas buvo tyrinėjamas jau labai seniai. Beliko suvienyti jėgas mokslui, farmacinėms firmoms ir europinei biurokratijai. Taip ir įvyko. Kas trukdo siekti panašių proveržių ir kitose srityse, ne tik kovoje su užkratu? Vienas iš tokių trikdžių – apsunkintas tarptautinis bendradarbiavimas klinikinių tyrimų srityje. (Beje, apie tuos dalykus buvo pirmasis mano pasisakymas EP plenarinėje sesijoje 2019-aisiais…) Ir taip, ,,kova su virusu reikalauja tarptautinių pastangų“. RNR technologija – ji nėra nauja, su ja dirbama daugiau kaip 20 metų.

COVID-19 priemonių pokyčių atnaujinimas. Liese: ,,Vakcinos turi ir šalutinį poveikį, tačiau mums reikia tų vakcinų. Turime pasitikėti visu jų gaminimo procesu. O ,,CoVac“ gali paprašyti patvirtinimo rinkai jau artėjantį pavasarį“. (Po tokios informatyvios konferencijos ateis ir žinia apie „šaukštą deguto“: ,,BioNTech” artimiausią mėnesį dvigubai sumažins vakcinos tiekimą į Europos šalis…  Trys Baltijos valstybės ir trys Šiaurės valstybės sveikatos ministrų asmenyse radikaliai užprotestavo tokius firmos veiksmus: toji „pasiūlė kompromisą“ – dvigubas sumažinimas truks savaitę, o ne mėnesį).

Sausio 14 d., ketvirtadienis.

Į Europos vaistų agentūrą (konfidencialu!) ruošiasi kreiptis jau ketvirtoji farmacijos kompanija, siūlydama savo vakciną. Iš tiesų tai tiek ir to konfidencialumo: kalbama apie Johnson&Johnson. Gali būti taip, kad ją naudojant, pakaks vieno skiepo. Ši ir panašios aktualijos svarstomos metų darbams įsibėgėjus EP. Nebe pirmas kartas istorijoje, kai Europai iškilusios problemos paskatina tolesnį kontinento vienijimąsi. Tvirtai žengiame link Europos Sveikatos sąjungos! Bendri vakcinos pirkimai – tik pradžia. Laukia ir daugiau sudėtingų darbų, tarp jų ir kova su vėžiu, be kita ko. Džiugu, kad Lietuva (nepaisant smerktinų pavyzdžių, kai atskiri asmenys įžūliai siekia skiepo ,,be eilės”) sėkmingai naudoja savo skiepų kvotą ir didina tempą. Sveikais likti nori visi! Kaip ten toje Orvelo knygoje ,,visi lygūs, bet kai kurie lygesni už kitus“…

Įvairiuose formatuose – daug informacijos apie prekybinius susitarimus su britais. Užsienio reikalų ir kartu Tarptautinės prekybos (AFET-INTA) komitetų posėdyje patvirtinti susitarimai su JK, sudarantys keturis ramsčius: 1) Laisvą prekybą; 2) ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos bendradarbiavimą, įtraukiant žuvininkystę; 3) bendradarbiavimą Vidaus reikalų klausimais; 4) valdymą. Prekybos dalyje nustatyti nuliniai muitai ir kvotos, bet prekės (įtraukiant ir paslaugas) turi būti pagamintos JK arba ES, o ne trečiosiose šalyse. Būtent ketvirtasis ramstis įtraukia horizontalų ginčų sprendimo mechanizmą per nepriklausomą arbitražą. Ir tai dar – tik svarstymų apie prekybos su JK susitarimų įgyvendinimą pradžia.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komitete išreikštas prieštaravimas Komisijos pasiūlymams reglamentui hidroksiantraceno darinių naudojimo. Komisijos argumentas: ,,Remiantis 2018 m. EFSA rekomendacija, ši medžiaga genotoksiška, tad reikia ją uždrausti“. Prieštaraujančių argumentas – nepakanka duomenų tam įrodyti, reikėtų įvertinti iš naujo. Svarstyta biologinės įvairovės strategija, pranešimas dėl švaraus oro. ES teisėkūra prisidėjo prie to, kad per pastaruosius metus yra pastebimas teršalų mažėjimas! Tačiau… vis tiek egzistuoja didelis priešlaikinių mirčių, susijusių su oro kokybe, skaičius.

Geriausias būdas apsaugoti biologinę įvairovę (o tai galėtų užkirsti kelią pandemijoms) – plėtoti saugomas teritorijas. Bet tam reikia keisti žemės ūkio ir žuvininkystės politiką. Ir daugiau! Sumažinti maisto švaistymą, sulėtinti miškų kirtimą. Mažiau pesticidų, palmių aliejaus ir trąšų. Apsaugoti apdulkintojus, skatinti įvairovę, skatinti sveikesnes dietas (mažiau mėsos) ir stengtis pagerinti rinkos skaidrumą.

Pandemijos skaičiai baugūs: daugiau nei 90 milijonų COVID-19 atvejų visame pasaulyje, iš jų 1,9 mln. mirčių. Vakcinos – tik dalis sprendimo. Būtinos ir strateginės, ir taktinės priemonės pandemijai suvaldyti. Virusas tebeplinta plinta, todėl turime bendradarbiauti.

Sausio 15 d., penktadienis.

Šventės vis dar nesibaigia. Jau artėja ir Vasario 16-oji. Pakviečiu visus moksleivius ir jaunimą dalyvauti konkurse, skirtame Valstybės dienai. Geriausiai pasirodžiusiems konkurse pažadėjau simbolinių prizų. Vasario 16-oji artėja! Švęskime Lietuvą!

 Sausio 16 d., šeštadienis.

Grįžo tikra žiema! O jau mažai kas tuo betikėjo, ar ne? Nutariu neiti slidinėti, nors sniego visai netrūksta. Vis dėlto minus 10! Kadaise tokiu oru slidinėdavau drąsiai, bet per pastaruosius metus šiek tiek nuo tokių šalčių atpratome… Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos lyderiu išrenkamas Armin Laschet. Tylutėliai pasakau sau: tos partijos politika daug nesikeis. Ji nei taps konservatyvesnė, nei liberalesnė. Tokios laikysenos „tonas“ užduodamas ir mūsų Europos liaudies partijos frakcijai EP. Ypatingų pokyčių nebus. Elgsi(mė)s taip pat.

Sausio 17 d., sekmadienis.

Jau taip atsitiko, kad po pastarųjų rinkimų pasidarė labai svarbūs vyriausybiniai sprendimai, priimti sekmadieniais. (Kažkada oponentai šaipydavosi iš “naktinių reformų”). Šiandiena irgi kupina reikšmingų įvykių. Optimistinių ir baugių.

Štai medikai gauna antrąjį skiepą nuo COVID. Galim pasidžiaugti ir už juos, ir už save.

O dienos pabaigai – dar vienas ypatingas, išskirtinis įvykis. 

Į Rusiją grįžo Navalnas. Dabar tokie laikai, kad visas dramas įmanoma stebėti transliuojamas realiame laike. Matėme savo ekranuose, kaip iš Berlyno į Maskvą skrendantis lėktuvas buvo apgręžtas nuo Vnukovo oro uosto, kur Navalno laukė jo rėmėjų minia. Buvo pasidarę labai neramu: ar tik lėktuvas nėra nukreipiamas į Čkalovskoje karinę oro bazę? Tą nerimą patvirtino ir aviacijos ekspertas rusas. Kas gali atsitikti civiliniam lėktuvui tupiant kariniame oro uoste, jau matėme 2010-aisiais Smolenske: tada žuvo Lenkijos prezidentas Kačinskis ir daugybė Lenkijos politikų. O šiandien 19 val. 15 min. lėktuvas su Navalnu, jį lydinčiais žurnalistais ir kitais keleiviais buvo nutupdytas kitame civiliniame – Šeremetjevo – oro uoste. Matėme, kaip Nevalnas davė pirmąjį savo interviu po grįžimo į Rusiją. Tai įvyko 19 val. 50 min. Matėme, kaip jį atskyrė nuo jo žmonos ir nuo jo advokatės ir nuvedė nežinia kur. Tai įvyko 20 val. Lenkiu galvą ir galiu tik žavėtis šio žmogaus valia ir ryžtu. Apsisprendęs veikti ne kur nors, o gimtojoje savo valstybėje, nepaisydamas mirtino pavojaus, grįžo. Čia – jo  misija, jo pasiaukojimas. Žinoma, buvo iškart areštuotas. O ir kada apgailėtini režimai veikė kitaip? Taip buvo prieš 30 metų per Sausio įvykius, taip vyksta dabar Baltarusijoj. Ką gi – dar viena žinia Europai ir pasauliui. Žinoma, Europa netylės!