Kovo 1–7 dienos, 2021 metų 9 savaitė

Kovo 1 d., pirmadienis.

STAMBULO MELANCHOLIJA

Stambulas. Dūlanti praeities didybė. Melancholijos bangos. Orhano Pamuko „Stambulas“. Knyga apie miestą ir patį rašytoją. Melancholiška miesto siela, atsispindinti pastatuose ir griūvančiuose monumentuose, jam ir yra svarbiausia. Perskaičiau turbūt 2010-aisiais ir apvaldė taip, kad nebeskaitau „Stambulo“ iš naujo ištisai, turbūt bijodamas sutrupinti tą vientisą pirminį potyrį. Stambulą tada jau buvau aplankęs. „<…> Kalbu apie senyvus knygų pardavėjus, kurie po eilinės ekonominės krizės tirtėdami nuo šalčio savo krautuvėlėse bergždžiai laukia pirkėjų. Apie kirpėjus, besiskundžiančius, kad po krizės vyrai vis rečiau užeina skustis. Apie senus Bosforo garlaivius, prišvartuotus tuščiose prieplaukose, ir jūreivius, kurie su kibiru rankose plauna denį ir kartais užmeta akį į tolėliau stovintį mažą nespalvotą televizorių, o paskui eis į kajutę numigti. Apie vaikus, žaidžiančius futbolą ant akmenimis grįsto siauro keliuko tarp automobilių. Apie moteriškes su skaromis ant galvų ir plastikiniais maišeliais rankose, nuošalioje stotelėje tyliai laukiančias autobuso, kuris vis neatvažiuoja. <…> apie medinį savivaldybės pastatą, kurio grindys su kiekvienu žingsniu girgždėjo dar tada, kai jis buvo pašos rezidencija. Apie sulūžusias sūpuokles tuščiuose parkuose, garlaivio ūkimą rūke, apgriuvusią miesto sieną, stovinčią nuo Bizantijos laikų. Apie vakarais tuštėjančias turgavietes, griuvėsiais virtusias dervišų ložes. Apie tūkstančius namų, kurių sienos prarado spalvą nuo purvo, rūdžių, suodžių ir dulkių, <…>“                                                                

Dabar, 2021-ųjų kovo pirmąją savaitę „Stambulas“ dominavo visoje viešojoje Lietuvos erdvėje. ,,<…> Ir liūdesys, ir melancholija siejami su juoda spalva: pagrindiniu liūdesio šaltiniu buvo laikoma akla meilė, o Aristotelio laikais atsiradusio žodžio melancholija šaknis reiškia „juodą tulžį“, <…>“ Tulžis ir melancholija šią savaitę įsivyravo ir socialiniuose, tas pat ir klasikinės žiniasklaidos tinkluose.

Prasideda nuo: „Tu to teksto neskaitei“. Čia apie tą teisinį tekstą, turintį vardą „Stambulas“. Bet mes daugelio teisinių sutarčių, o ir apskritai teisinių tekstų, neskaitome ir neskaitę pakankamai susivokiam. Paprastai daugelio teisinių normų laikomės. Pavyzdžiui, Baudžiamojo kodekso (aš jo tikrai nesu skaitęs). Na, pasisakydami dėl „Stambulo“, kai kurie ryškiai nesivaldė. Jų išsireiškimai jau buvo ant „baudžiako“ ribos. Kiti nuo tokių aštrių pasisakymų „gynė“. Diskusija įsisiūbavo greitai, kaip audros įsiūbuotos bangos Bosfore. Tiek tų dienų tepraėjo, o mes Lietuvoje – jau nebe mes, o TIE ir ANIE. „Ten nėra apie genderizmą“, – sako man TIE. Bet gi yra! „Ten viskas genderizmas“, – sako ANIE. „Ne viskas“, – sakau. Kodėl aš taip, o ne kitaip, išsiverčiu į lietuvių kalbą terminą „gender“? ANIEMS netgi nelabai gerai, kad tą terminą apskritai cituoju bei aiškinuosi. Esu dėl to priverstas teisintis prieš kai kuriuos Facebook draugus. Sąvoka „gender sensitivity“ jau ir tiesiogiai užveda juos ant minties, kad tikriausiai esu su TAIS. Juk „gender sensitivity“ implikuoja, kad berniukams ir mergaitėms mokyklose diegtinas suvokimas apie jų atliekamus VAIDMENIS, ir kad tie vaidmenys nebūtinai yra „vyriškos jėgos“ ir „moteriško kantrumo“ archetipais. O juk „vaidmenys“ – tai jau nebe apie biologiją!  „Tu gi supranti, dėl ko ginčas“, – įtariai sako man. Ir TIE, ir ANIE įtaria, kad aš, ko gero, ne toks jau ir naivus. Kad gal ir suprantu. Kai kuriuos mano Facebook draugus mano žinojimas kažkodėl žeidžia. Kaltas, kad daug žinau? Jiems norisi, kad JIE žinotų daugiau? Na, tada tikrai esu kaltas, atleiskit. Aišku, kad suprantu, dėl ko ginčas. Tik kažkodėl noriu, kad to ginčo nebūtų. Negalima to norėti?! Mane sugadino profesoriški įpročiai. Tiesiog, profesoriai per daug prisiskaito ir nejaučia atsakomybės viską perteikti paprastai: TAIP arba NE.                                                   

Makiavelis savo tekste „Valdovas“ (angl. The Prince) kaip tik ir teigė: nori valdyti kitus – damušk priešą (kitamintį). „Ar tu nori, kad mažamečiams nuo mažens būtų diegiama pasakaitė, kaip „princas myli princą“? O ką, jei nenoriu? Tai gal tada aš su TAIS? Jei esu prieš ANUOS, tai gal kažkiek ir „savas“, gal netgi ir prieš Stambulą? Aš ne prieš Stambulą gi. Labai gražus miestas, buvau. ,,Ak, tada tu, reiškia, su ANAIS!“ Jau daug kartų buvau „kaltas“, kad nesugebu išaiškinti paprastai. Kaltas. Amžina profesoriaus kaltė. Padaryk, kad tavo paskaitos klausytojas sugromuliuotų nejučiomis. Kad klausytojas įgytų gebėjimus vos tavęs išklausęs. Padaryk, profesoriau. Juk tam tave pasamdėm. Tu gi esi brangiai apmokamas ekspertas, išmokslinimo paslaugų teikėjas. Pademonstruok meną diegti gebėjimus!

Politikoje dar sunkiau. Patvirtink, kad Stambulo temoje nieko paraidžiui nėra apie gėjus ir vienos lyties šeimas. Na, patvirtink. Arba tuoj pat paneik. Tu gi nepaneigsi. Vadinasi, YRA, vadinasi, Stambulo tema – apie TAI. Dirbk, profesoriau, dirbk. Tai tavo darbas – išaiškinti paprastai. Juk tu pasiūlei darbo rinkai savo „paslaugą“: išaiškinti ir išmokslinti. Kad sugromuliuotų be pastangų. Dirbk. Jeigu aiškinsi pernelyg sudėtingai – atsiras, kurie išaiškins „pigiau“. Bus tik TAIP ir NE. Tik TIE ir ANIE. Kas išaiškins pigiau ir paprasčiau, tas ir laimės. Paprasčiau? Tai juk arba UŽ. Tai juk arba PRIEŠ. Pernelyg (ne)nuovokiems profesoriams šioje DIDINGOJE politinėje priešpriešoje nelabai turbūt vieta.

Prieš kažkiek metų ėmiausi tyriau kitą panašią temą: Drąsiaus kelias. Atsimenu, išgvildenom tikrai visapusiškai. Straipsnį paskelbėm prestižinėje mokslinėje spaudoje. Ten buvo panašiai. „Tik neaiškinkit mums, kad problemos nėra. Pedofilija yra siaubas. Liudai, tu juk pritari, kad pedofilija yra siaubas?“ Žinoma, pritariu. „VADINASI, turi pritarti ir kad Drąsius teisus. Pritark šaudymams! Lietuva, mums reikia TIESOS!“ Šitaip pučiami politikos burbulai. Kuriasi partijos. Jau nebe pirma Lietuvoje. Jose TIE buriasi prieš ANUOS. Dabar laikai švelnesni. Šiuo metu niekas nieko nešaudo. Tačiau dabar stojo verksmų ir aimanų metas. „Mes, homoseksualių vaikučių tėveliai…“ Širdis plyšta, kaip tie tėveliai prisikenčia. Ir siūlo vienytis – kad TO nebūtų. KO nebūtų – homoseksualumo? Kur kuriama ši produkcija? Ten pat, kur buvo kuriami ir planai „gelbėti mergaitę“? Na, bent jau stilius panašus.

O pagrindinė Stambulo tema – tai juk apie smurtą prieš moteris. Kai tik apie tai bandau prabilti, tuoj pasijuntu šnekąs „ne į temą“. „Aš taip ir nesupratau tavo pozicijos“ – pagaliau pareiškia man ir TIE ir ANIE. Na, turbūt nepakankamai išplėstinai ją dėsčiau. Ne visus niuansus atskleidžiau. Tai ir likau nesuprastas.

„<…> Jeigu pajusite liūdesį, įsižiūrėsite į juo pulsuojančius miesto vaizdus, gatves ir žmones, po kurio laiko liūdesys tarytum lengvas rūkelis, kylantis nuo Bosforo šaltą, bet saulėtą žiemos rytą, tvyros prieš jūsų akis visur, kur tik pažvelgsite. […] “.  Čia – „Stambulas“.

Kovo 2 d., antradienis.

Europa imasi naujo ambicingo tikslo – iki 2025 metų sukurti bendrą Europos švietimo erdvę. Imtinai tai jau nepilni penki metai! Šiandienos susitikime su Inovacijų, mokslo, kultūros ir švietimo eurokomisare Marija Gabriel bei kitais švietimo ES ekspertais – atėjo žinia, kad visoje Europoje mokytojai jaučiasi taip, jog tarsi jų profesija būtų nepakankamai svarbi. Taigi, vienas iš tikslų – mokytojų profesija turi būti vertinama ES ir pedagogai tai turi jausti. Kartu šiandien konstatuojama skaitmeninė atskirtis. Net 42 proc. visų ES piliečių stokoja paprasčiausių įgūdžių. Akcentuojama ir mokymosi visą gyvenimą būtinybė. Komisijos narė M. Gabriel pabrėžė šešias esmines Europos švietimo erdvės dimensijas, kuriose privalu siekti kokybės. Asmeniškai atkreipiau dėmesį į skaitmeninio švietimo platformą, nes jos veikimo modelis bus pagrįstas bendrai ES ir atskirų valstybių skaitmeninio švietimo iniciatyvomis, jų sąveika. Taip bus galima pasiekti geresnių rezultatų, o nuotolinis ugdymas apims įvairias amžiaus grupes. Pastaraisiais metais nuotolinio ugdymo iššūkius patiriame ir Lietuvoje. Su jais susiduria ne tik pedagogai, bet ir studentai, mokiniai bei jų tėvai, globėjai… Todėl neabejoju, kad ateityje skaitmeninio švietimo gerinimas bus vienas esminių ES tikslų.

Diskusijoje apie išorės politiką – Italijos ambasadoriaus Konge nužudymas. Diskusijoje – Afrika, persekiojami krikščionys, Kalnų Karabachas, įtrauktos ir Sakartvelo, Sirijos situacijos. Planuojama atnaujinti EPP pozicinį dokumentą apie Rusiją. Galima laukti skirtingų pozicijų dėl ,,Nord Stream-2“…

BALTARUSIJOS VIRSMAS

Aš norėčiau dar bent kartą gyvenime aplankyti Lietuvos pilis Baltarusijoje. Toli gražu nesu tikras, kad man išpuls. Kova dėl demokratijos Baltarusijoje tampa klampi ir ilgalaikė. 2020 metų rugpjūtį mus apvaldė pagrįstas optimizmas. Po šitiek metų autokratinių išsidirbinėjimų baltarusių tauta pareiškė ir besanti, ir turinti orių siekių, – kaip ir bet kuri kita pasaulyje. Atrodė, tereikia dar šiek tiek susitelkimo – ir brutalus režimas pralaimės. 2021 kovą konstatuojam: įklimpom į ilgalaikę apkasų kovą. Radikali rezoliucija EP priimta. Kas toliau? „Dabar dar būtų pravartu mobilizuoti ir nacionalinius parlamentus“, – kalbame mes EP. Kovotojams už demokratiją – tarp jų ir Cichanouskajai – režimas „prisiuvinėja“ bylas. Kaip ir Navalnui Rusijoje. Ar naiviai tikėjomės, kad to nedarys? Kai kas EP siūlo „suvienyti Rusijos ir Baltarusijos opoziciją“. Aš ironizuoju: ,,O paskui tada dar ir prezidentines institucijas pasiūlykim suvienyti“. Bus akurat unitarinė valstybė! Gal demokratinė, kaip manot?! Nuotaikos iš tiesų melancholiškos. Prieš 10 metų Rytų kaimynystės valstybes apibūdinau kaip „Paribio“. Baltarusijoje – mažiausiai trejopi savivokos substratai. Vienas kildinamas iš bendros Baltarusijos ir Lietuvos valstybės, egzistavusios net kelis šimtmečius. Kitas iš Baltarusijos buvimo Sovietų Sąjungoje. O buvo ilgiau, negu Lietuva, beje. Bet yra dar ir trečias, kurį kartais pamirštame: esą tai tik teritorija, kuri neturi JOKIOS kitokios istorijos, negu Rusija. Kažkada carinės, paskui sovietinės imperijos dalis. Paklausius baltarusiškojo režimo propagandos (o ji puikiai girdima, pavyzdžiui, Rytų Lietuvoje), kaip tik šis suvokimas ir brukamas. Kaip sukurti nepriklausomos žiniasklaidos atsvarą? Režimas miklus: tuoj „prisiuva“ bylą, jog žiniasklaidos kanalas neva nelegalus, apdeda nepakeliamomis baudomis ir dar konfiskuoja „įrandą“ – pavyzdžiui, išmanųjį telefoną. Ką šioje situacijoje galėtų EP? Išsiaiškinti įmones, kurios maitina režimą, ir vystyti sankcija prieš jas? Na, kad tik kai kurių labai gerai žinomų vardų „neužkabintume“… Bet kuriuo atveju, artėjančios Kovo 8-osios būtina priminti pasauliui, kokiomis gyvuliškomis sąlygomis Baltarusijos kalėjimuose laikomos politinės kalinės moterys. Tai ir rengiuosi padaryti.

Kovo 3 d., trečiadienis.

Siekiant ateities tikslų, visada verta peržvelgti praeities. Šiomis dienomis EP daug diskutuojame apie Baltarusijos iššūkius. Kaip nepasiduoti masyviai brutalaus režimo propagandai, o dar remiamai Kremliaus? Būtina remti nepriklausomą Baltarusijos žiniasklaidą! Atminkime Sąjūdžio laikus, „Kauno aidą”,  „Kauno Laiką”… Buvome vieningi su Latvija ir Estija. Po Lietuvos referendumuose Latvija ir Estija pasisakė už nepriklausomybę – lygiai prieš 30 metų. Atmenu ryškiai. Išpiešiau tada net žemėlapiuką apie referendumų visose trijose Baltiujos valstybėse rezultatus „Kauno Laikui“… Ar gali, ir kuo gali toji patirtis padėti baltarusiams šiandien? Siūlau: tarkimės ir veikime!

Nepriklausomos Baltarusijos žiniasklaidos atstovai teigia, kad jų žodis visuomenę pasiekia, o jos populiarumas didėja. Baltarusijos simboliai jau yra tapę priešiškos režimo propagandos  objektu, režimas istorinę vėliavą kriminalizuoja kone pikčiau, kaip sovietiniais laikais. Tad simbolių palaikymas tampa ir visuomenės dvasios palaikymu. 

ELP frakcijos nuotolinė konferencija, tema „Darbo atgaivinimas“. Darbo rinkoje jauni žmonės buvo ypatingai paveikti koronaviruso krizės. Manfredas Weberis: ,,Sveikatos krizę galėsime įveikti artimiausiais mėnesiais, tačiau ekonominė krizė pasiliks su žyma, todėl tam reikalingos investicijos. Priešingai nei ankstesnėje ekonominėje krizėje, dabar niekas nėra atsakingas, todėl reikalingos ne griežtesnės biudžeto taisyklės, o investicijos į ateitį“.

Uršulė: ,,Komisija iškėlė tikslą kad iki 2030 m. bent 60 proc. visos suaugusiųjų populiacijos kasmet keltų kvalifikaciją. Kvalifikacija ir perkvalifikavimas bus svarbūs užtikrinant darbus ateityje“.

Mūsų frakcijos politika prieš FIDESZ pavirto melancholiška. Kritinė masė, jog reikia tą Orbano partiją šalinti iš mūsų frakcijos (ir šalinti ne po vieną, o „kolektyviai“) kaupėsi nebe vieną kadenciją. Pabalsavau už mūsų frakcijos reglamento pakeitimus: jog galimas tarpinis – „suspendavimo“- variantas… Deja, tai tapo postūmiu „mūsų vengrams“ patiems pasitraukti iš ELP. Kolektyviai. Nelaukiant, kol „suspenduos“…

Kovo 4 d., ketvirtadienis.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komitete, šiandien susitikimų buvo bent keli. F. Timmermans esmingai: ,,Atsigavimui po pandemijos Žaliasis kursas bus labai svarbus. Pagrindinis Žaliojo kurso elementas – klimato kaitos teisės aktas“. Įgyvendinant Žaliąjį kursą būtina įrodyti, kad klimato neutralumą įmanoma pasiekti nesugriaunant pramonės! O tai irgi svarbu. Ruošiamasi reformuoti apyvartinių taršos leidimų sistemą, tačiau dabar dar nesakoma kas bus įtraukta… Liese: ,,Perėjimui prie švarios energetikos gali būti pasitelktos dujos. Transformuojant ekonomiką bus svarbus ir socialinis aspektas“.

Europa gaus vis daugiau įvairių vakcinų nuo viruso. Pasirašytas kontraktas dėl papildomų 300 milijonų dozių su „Moderna“, šį mėnesį bus patvirtinta ir „Johnson & Johnson” vakcina. Tai daug ką pasako ir apie solidarumą, kuriuo kartais Europoje suabejojame. Atskirose ES valstybėse išgirstame vienokias ar kitokias iniciatyvas kaip pagreitinti vakcinavimą… Mano nuomone, nors skiepijimo tempai ir galėtų būti greitesni, bet pro rata (proporcingai) principo nereikėtų pažeidinėti. Ir pandemijos metu turbūt ne pats tinkamiausias laikas imtis įrodinėti betikslio pranašumo ar retorinės lyderystės. Kai visi suprantame, kad sudėtingų problemų sprendimas yra iniciatyva, veikimas.

Vėl Liese: ,,Visi pavargę, bet dar ne pabaiga, ir, jei nebūsime atsargūs, iškils dar daugiau iššūkių. Čekijos Respublikoje mirtingumas vienam gyventojui yra didžiausias; Vokietijoje žmonės nenori vartoti ,,Astra Zeneca“ vakcinos… Komisija pasirašė dar vieną sutartį su „Moderna“. Tačiau gali prireikti trečiojo „mRNR“ vakcinos šūvio.

Mūsų koordinatorius ENVI komitete Peteris Liese ilgus mėnesius pateikinėja įžvalgas apie COVID-19 nepaprastai preciziškai ir subalansuotai. O man visą pandemijos laikotarpį – kasdien – nenustoja atrodyti, kad informacijos pateikimas apie virusą „rungimosi stiliumi“ nieko pozityvaus neduos. Prieš 100 metų vyko ispaniškojo gripo pandemija. Ar būta tada dviejų skirtingų nuomonių? To meto laikraščiuose kažkaip nerandu. Buvo ekspertų nuomonė, sutampanti su valdžios.

Dabar gi pasisakyti gauna visi ir kiekvienas. Į Peterį Liesę 2020-ųjų pavasarį ne visiems norėjosi įsiklausyti. Juk samprotauti gali kiekvienas! O, va, 2021-ieji. Rėksmingi lozungai: „Ekonomika žlunga, skrydžiai stoja, viešbučiai tušti“. Atmiešiama ryžtingai: „Iki vasaros reikia paskiepyti kuo daugiau“. Aš ir vėl siūlau profesoriškai pagudrauti. Suformuluokime priešingus teiginius: „Ekonomika klesti, skrydžių gausėja, viešbučiai perpildyti, na, o iki vasaros reikia paskiepyti kuo mažiau“. Ir visas rėksmingų teiginių burbulas subliūkš. Žūtbūt išskelti priešpriešą TAIP ir NE, o tada ir – „su kuo tu“. Tai jau tapo politikos, žiniasklaidos, socialinių tinklų kasdienybe. Paskui visi stebimės: „Skiepytis ar ne“ – nelauktai pavirto į skiepijamųjų apsisprendimą: „Palaukti geresnės vakcinos“. Ir kaip JIE gebėjo šitaip „išmaniai“ išmąstyti, kad gali egzistuoti BLOGI bei GERI skiepai? MES gi, rodos, JIEMS to nesakėm… Ir dabar toji pati vakcina, kuria skiepijama „pas britus“, šiapus Lamanšo guli nepanaudota sandėliuose. O kitos vakcinos (dar nesukurtos gal net) iš anksto vilioja. Turi būti rungimasis tarp aiškiai išaiškinto TAIP ir nemažiau aiškiai išaiškinto NE. O tokie naivūs patarimai, kaip „tiesiog ruošk pamokas“, „tiesiog mesk rūkęs“, „tiesiog pasisuk užpakaliu nuo tave apkosinčio individo“ yra pernelyg profesoriški ir „neužveda“.

Vakcinų „fronte“ pagaliau radosi prošvaisčių: gal pagaliau įsigalės rutina. Mano komandos narių babytės jau sėkmingai skiepijamos viena po kitos. Jau ir mūsų Prezidentė suskubo priimti skiepą! Iš to eilinį kartą gavosi komunikacinė kakofonija, bet ką gi darysi… Prezidentė priėmė skiepą ir čia pat sukritikavo skiepijimo tvarką. Išėjo, kad ir ją pačią paskiepijo pagal netikusią tvarką?! Šiaip ar taip, bet vakcinų kiekis Lietuvoje turėtų tik didėti. O kaip, ką ir po ko skiepyti – bus nuomonių kakofonija. Taip, kaip po pralaimėtų krepšinio rungtynių Lietuvoje atsiranda bent pora milijonų krepšinio „ekspertų“, kurie „žinojo geriau“.

Kovo 5 d., penktadienis.

Darbo savaitės pabaiga. O mano susitikimai tęsiasi! Prisijungiau į pamokas su moksleiviais iš Klaipėdos ,,Aukuro“ (pasirodo, kad tai – respublikinė konferencija „Raidė moko!”) ir Vilniaus ,,Senvagės“ gimnazijų. Kai kur jau diskutuojame artėjančios Kovo 11-osios tema. O štai pirmadienį, kovo 8-ąją, minėsime Tarptautinę moterų solidarumo dieną. Nors Lietuvoje gal po truputį išeiname iš šios tradicijos ir abejojame jos kontekstu, bet kai kuriose Rytų Europos šalyse ši šventė dar vis labai aktuali. Štai Baltarusijoje moterys suimamoms, kalinamos… Ar čia yra kas nors šventiško? Girdime, kad Baltarusija reikalauja Lietuvos grąžinti ir Sviatlaną Cichanouskają… Puikiai visi suvokiame, kokį likimą jai numato Lukašenkos režimas. Bet apie Moters dieną ir mano veiksmus šia tema – kitą savaitę.

Kovo 6 d., šeštadienis.

Atitrūkti nuo kai kurių melancholiškų politikos pojūčių puikiai padeda grįžimas į šimtmečio senumo istoriją. Kaupiasi nuostabių įžvalgų. Tik reikia mokėti „prakalbinti“ anų laikų dokumentus. Lietuviškus, vokiškus, prancūziškus… Žiūrėti į juos ilgai ir su meile. Ir jie mums ims pasakoti – ne tik apie anuos laikus, o (gal tarp eilučių) ir apie mus. Tada nebe taip dramatiškai, ir nebe melancholiškai, ima regėtis tiek dabartis, tiek ateitis. O savaitės pabaigai – gera naujiena. Po daugelio dešimtmečių atsikūrė mano ryšys su Ačiu Banku. Kadaise kartu mokėmės muzikos mokykloje, ir jis ,,padarė“ pasaulinę smuikininko karjerą! O va aš…

Kovo 7 d., sekmadienis.

Snieguoles vėl apsnigo.