loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Teisingi ir lemiantys politiniai ėjimai. Partnerystės, ekonomika ir vėžio priežiūra

Dienoraštis

Balandžio 12–18 dienos, 2021 metų 15 savaitė

Atsiverčiu 50 metų senumo žurnalus. Vlado Mikėno vedamas šachmatų mėgėjų neakivaizdinio turnyro skyrelis. Aš tame turnyre DALYVAUJU! Renku taškus, iškovoju trečiąjį, po to ir antrąjį šachmatų atskyrį. Būdavo, kad sprendžiu uždavinį keletą dienų, šachmatų lentą pasistatęs. Ir išsprendžiu. Dabar pabandau išspręsti tuos pačius uždavinius. Be lentos, tiesiog žiūrėdamas į situacijos piešinėlį. Išsisprendžia maždaug per valandą. Pabandykit, kad norit. Septintas konkurso uždavinys, pavyzdžiui. Juodieji: Kd6, p. c6, e7, g2, g6 ir g7 (6). Baltieji: Kg5, Vf7, Žb8, Rg1, p. b6 ir e4 (6). Baltieji pradeda ir duoda matą dviem ėjimais. Seimo pirmininkai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Vytautas Landsbergis, Česlovas Juršėnas (jei tik skaito šiuos mano užrašus) turėtų išspręsti per kokią minutę, manau. Nebūdamas šachmatininku, Seimui nepapirmininkausi! O gal ir EP kažkiek šachmatinius gebėjimus ugdo? Juk ir man išsisprendė, ir dargi greičiau, negu prieš 50 metų.

Balandžio 12 diena, pirmadienis.

Prasideda „EURONEST maratonas“: EURONEST komiteto balsavimo sesija. „ES ir Rytų partnerystės šalių ryšiai: seni kontekstai, nauji iššūkiai“, – teigiu aš. O kitą savaitę, po beveik pusantrų metų pertraukos, balandžio 19–20 dienomis, vyks EURONEST Parlamentinės asamblėjos tarp Europos Parlamento ir Rytų Partnerystės šalių parlamentų posėdžiai. Vyksta pasiruošimas, analizuojamos įvairios ES Rytų partnerėms šalims – Armėnijai, Azerbaidžanui, Sakartvelui, Moldovai ir Ukrainai – svarbios temos. Viena jų – ES Rytų partnerystės atsigavimo, atsparumo ir demokratizavimo perspektyvos COVID-19 pandemijos akivaizdoje. Tad ir ruošiamės kitos savaitės Parlamentinės asamblėjos posėdžiams – balsuodami dėl įvairių raportų, rezoliucijų projektų. Ir šiandien toks vienas vyko EP, balsavome dėl raporto pataisų, skirtų skatinti sąsajas tarp švietimo ir ekonomikos ES ir Rytų partnerystės šalyse. Neužmirštama ir Baltarusija. Už dalies pataisų rengimą buvau atsakingas aš – teikiau siūlymus Ekonomikos komitetui ELP vardu. „Praeis“ 39 įvairūs mano siūlymai – tai kol kas man rekordas. Švietimo ir ekonomikos skaitmenizavimo sritys yra prioritetinės, todėl teikdamas pataisas atsižvelgiau į šios srities svarbą, siūlydamas naudotis turimomis ES priemonėmis bei programomis. Programa kartu veikia ir kaip finansinis instrumentas, skirtas remti strateginius projektus, kurie ne tik skatina platesnį IT naudojimą visuomenėje, tačiau ir užtikrina valstybinės svarbos infrastruktūros objektų saugumą. Kartu su šiomis iniciatyvomis bus siekiama užtikrinti sklandų skaitmenizavimą ES šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, o jas vykdant pasidalinti gerosiomis patirtimis su Rytų partnerystės valstybėmis. Teikiau pasiūlymus bei ateities iššūkius ir dėl žaliosios ekonomikos svarbos ateityje. Žiedinė ir žalioji ekonomika – turinčios potencialą alternatyvos, kurių įgyvendinimas sukurs naujų darbo vietų, bet ir, žinoma, kartu sumažins naštą mūsų aplinkai. Beje, visa tai – iššūkiai net ir ES valstybėms senbuvėms, o ką jau bekalbėti apie Rytų partnerystės valstybes… ES ir Rytų partnerystės šalys per bendras iniciatyvas galės plėtoti daugybę projektų, skirtų didinti pasiekiamumą regionuose, o taip kartu bus kuriama socialinė ir darbo rinkos politika.

Balandžio 12-oji įdomi ir tuo, kad lygiai prieš 60 metų į kosmosą pakilo ir Žemę apskriejo Jurijus Gagarinas. Nuo tada, nuo 1961-ųjų, vis minėdavom Kosmonautikos dieną. Sovietų Sąjunga labai didžiavosi: pirmas žmogus kosmose! O 1971-aisiais jau sunku buvo sovietams tramdyti apmaudą dėl atsilikimo nuo JAV: šie siuntė jau kažkelintą žmonių ekspediciją į Mėnulį, Gagarinas jau buvo žuvęs, artėjo, deja, ir dar trijų kosmonautų žūtis.

Balandžio 13 diena, antradienis.


Arktis gali būti tvarios plėtros erdve? Ar gal ji taps geostrateginės priešpriešos zona? Apie tai šiandien vyksta klausymai EP komitete „Arktis: nauja geostrateginės svarbos ir didžiųjų valstybių konkurencijos arena“. Pačių išmaniausių ekspertų pranešimai. Tai – greitai besikeičianti fizinė aplinka dėl pasaulinės klimato kaitos… Privaloma imtis Arkties valdymo, tam įsikišimui yra tarptautinė teisė. Tvirta valdymo sistema buvo sukurta atsižvelgiant į didesnę įtampą ir problemas pasaulinėje politikoje. Tinka ateities iššūkiams? Taip, jei esami formatai ir toliau plečiasi ir intensyviau stengiasi įveikti naujus iššūkius. Kad Arktis ,,už” ES interesų zonos – nesutinku. Beje, apie ūkinius interesus ten vėlu ir kalbėti. Dėl konkrečių teritorinių vandenų, kam jie turi priklausyti, sutarti įmanoma. Bet, va, implikacijos! Rusiškasis ,,Šiaurės kelias” plačiai reklamuojamas kaip kaštus tausojantis prekybinis maršrutas. Tokia alternatyva Suecui (kas jame neseniai vyko – matėme). „Tik investuokit!“ – kviečia Rusija (o tuo pačiu Rusija modernizuos savo šiaurinius uostus geostrategiškai. Turėsim „Nordway“ pagal „NordStream2“ kurpalį). Dėl ledynų tirpsmo būtų perspektyvus ir kitas šiaurinis prekybinis maršrutas – pro Kanados salas. Bet Kanada ten turi aplinkosauginių interesų… Maršrutas ,,tiesiai” per Šiaurės ašigalį dar ilgai bus logistiškai neįmanomas. Aptarta ir politinė situacija Grenlandijoje, tiesiogiai siejama su retųjų metalų kasyba. Konkuruojančias Grenlandijos partijas tiesiogiai galima suskirstyti į prokiniškas, proamerikietiškas… Rinkėjai puikiai žino, kas už kurios politinės partijos slypi, kokia programa. Man baisiausiai priminė Žygaičių peripetijas. ,,Neleisim gavybos (kasybos)”…

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komitete toliau svarstoma apie žaliąjį skaitmeninį sertifikatą. Jis apims trijų ,,rūšių“ informaciją: vakcinaciją, pasveikimą nuo COVID-19 ir gauto testo rezultatą. Testuotis vykstant į daugumą šalių reikia ir dabar, taip pat reikia keliautojams be testo ir izoliuotis, jeigu priimanti šalis taiko tokią taisyklę. Komisija akcentuoja, kad šito sertifikato kūrimas yra orientuotas į laisvo judėjimo atkūrimą. Nors gali būti, kad šalys narės nuspręs sertifikatą naudoti plačiau (įėjimui į muziejus, restoranus, koncertus…), BET kol kas nesiruošiama to reglamentuoti. T. y., Europos Komisija nesipriešins, jei toks sertifikatas „tiks“ įleidžiant, pvz., į zoologijos sodą… (O kaip EK sukontroliuotų? Tą gali nebent zoologijos sodo direktorius! Įsivaizduoju zoologijos sodo direktorių, kuris atsakingas už žvėrių sveikatą. „Na“, – sako jis lankytojui, – „tu turi sertifikatą, leidžiantį keliauti iš valstybės į valstybę… Ką gi, užeik, gal beždžionių ir neapkrėsi“).

Balandžio 14 diena, trečiadienis.

Daug susitikimų! Inicijavau kreipimąsi į Europos Komisiją dėl viruso genomo sekos tyrimų ir vienodų galimybių visoje ES jiems atlikti sudarymo. Genomo sekos nustatymas yra vienas iš geriausių būdų stebėti COVID-19 infekcijos mutacijas, jų variantus ir yra būtinas tolimesnei vakcinų plėtrai. Dabar genomo sekos analizė patikėta valstybėms narėms, bet ne visos jos turi pakankamai išteklių susidoroti su tokiais iššūkiais. Labai svarbu sudaryti vienodas sąlygas ir tinkamus išteklius, jei norime pasiekti rekomenduojamą 5 proc. teigiamų testų genomo sekos tikslą. Veikiant koordinuotai ir solidariai – iškart pagerėtų bendra visuomenės sveikatos padėtis visoje ES… Nors COVID-19 mutacijų plitimo valdymui ES jau dabar yra parengusi „HERA inkubatoriaus“ planą, kur mokslininkai, biotechnologijų bendrovės, gamintojai ir valdžios institucijos ES ir visame pasaulyje bendradarbiaudamos siekia nustatyti naujas atmainas bei planą kaip su jomis kovoti, – tačiau to neužtenka.

Dvidešimt vieno EP nario vardu Komisijai uždavėme klausimus apie tai, kokia finansavimo priemonė ES lygmeniu galėtų būti naudojama veiksmingam COVID-19 genomo sekos nustatymui visose valstybėse narėse. Taip pat teiravomės, kokie yra konkretūs pasiūlymai ar numatyti veiksmai, kad visoje ES būtų pasiektas vienodas COVID-19 variantų sekos nustatymo lygis, kokia jų taikymo sritis bei ar planuojama sustiprinti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vaidmenį vykdant dabartinę genomo sekos nustatymo veiklą. Norint įvertinti viruso atmainų paplitimą, būtina masiškai vykdyti genomo sekoskaitos tyrimus atskirose valstybėse. Kol kas Europos Sąjungoje tėra 9 valstybės, kuriose sekoskaita vykdoma pakankamomis apimtimis. Sulaukiau palaikymo iš įvairių valstybių narių atstovų bei frakcijų EP. Tad dabar belieka laukti atsakymų!

Apie lenkus. Vyko neformalus Baltarusijos delegacijos EP posėdis. Tai delegacijai vadovauja lenkas Robertas. Jam kartais atitaria nuolatinis jo pavaduotojas Waldemaras. Neformalaus delegacijos posėdžio pradžioje sužinome, kad Gardine suimtas aktyvistas, turėjęs daryti pranešimą mūsų delegacijos posėdyje, irgi lenkas. Išstoja Waldemaras. Išeina, kad lenkai skriaudžiami visur kažkiek. Lietuvoje tai dar nesuiminėjami, ne. Tik nuo valdžios nušalinami. O Baltarusijoj jau ,,sodinami“. Reikia lenkų teisėmis pagaliau susirūpinti tai Europai. Įdomu! Turime EP ir Baltarusijos draugų grupę, kuriai vadovauja taip pat lenkas, bet ne Robertas. Joje Waldemaras neatsimenu kad būtų lankęsis, o Robertas retai. Gal čia toks demokratinis iššūkis – palaikyti Baltarusiją (ar savo politinį ,,svorį” tuo klausimu) kiekvienam savaip? O mus „vienys“ suvokimas, kad didžiausia Europos vertybė – įvairovė? (Šiuo atveju, tautinių mažumų įvairovė?) Per tą laiką Baltarusijos režimas jau įkalino daugiau kaip 300 politinių kalinių – pačių įvairiausių tautybių atstovų…

Beje, lenkiškai kalbančius ir rusakalbius Rytų Lietuvoje aplankė Ingrida. Išgąsdino šalčininkiečius nesvietiškai. Pasiūlė, kad karo medikai galėtų skiepyti juos jų sodybose. Vaje! Lietuvos (taigi NATO narė…) kariškiai brausis į taikių žmonių sodybas per prievartą skiepyti?! Čia tai jau būtų! O Ingridos kelionė po tą Rytų Lietuvą vertinga, tik kodėl to nedarydavo sistemiškai ankstesni valstybės vadovai? (Atsimenu, kaip prieš pora dešimčių metų diskutuodavom savo partijoje, patys ironizuodami savo pačių atžvilgiu: štai keliaujam iš Kauno į Vilnių. Į Kaišiadoris neužsukam, ten LDDP ,,lizdas”; Elektrėnuose nesustojam – ten centristai; Trakų, Vilniaus rajone lenkiškai kalbantys bei rusakalbiai irgi už mus nelabai balsuos; partijos posėdyje Vilniuje padūsaujam dėl Šalčininkų, bet ten irgi tikrai nerandame laiko nuvažiuoti. Ir taip metai po metų. Po daugelio metų stebimės: ir kokioms gi čia ideologijoms ta Rytų Lietuva ,,pasiduoda”?!)

 

Balandžio 15 diena, ketvirtadienis.

Šiandien Tarptautinės prekybos komitete svarstyti su prekyba susiję COVID-19 aspektai ir pasekmės. Van Brempt: ,,Prekyba yra kryžkelė… Pandemija tai parodė. Mūsų tikslai buvo susieti prekybą su žaliuoju susitarimu. Prieš metus pabudome neatpažįstamame pasaulyje. Prekyba turėtų užimti svarbų vaidmenį šiame atsigavime, kurį vykdome. Daugiašališkumas – vienintelė išeitis iš šios pandemijos“. O šioje naujoje pandemijos realybėje vis dar labai trūksta vakcinų. Mums reikia tikslingo vakcinų skirstymo, reikia kitų veiksmingų būdų pasiekti didžiausią įmanomą vakcinų gamybos tempą.

Pasisakiau dėl autorių teisių apsaugos, įgalinant vakcinos nuo COVID-19 gamybą plačiajame pasaulyje. Neabejotinai gamybą reikia skleisti kuo plačiau, bet ir autorių teisės privalo būti apsaugotos!

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komiteto posėdis: ,,Sukurti klimato neutralumo užtikrinimo sistemą ir iš dalies pakeisti reglamentą (Europos klimato įstatymą)“. Yra sustiprintas Europos vaistų agentūros vaidmuo pasirengimo krizėms ir vaistų bei medicinos prietaisų valdymo srityje. Pagrindinis pranešimas: pagerinti sumedėjusių biomasės šaltinių, naudojamų bioenergijai, stebėjimą. Užtikrinti, kad tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu skatinamos priemonės būtų naudingos tik visiems ir taip pat, užtikrinti ekologiškai pagrįstas apželdinimo intervencijas. Būtina parengti priemones, skirtas kovoti su importuojamos biomasės rizika aplinkai.

Šiandien Kultūros diena. Pasirodo, dėl jos atsiradimo kalendoriuje „kaltas“ JAV prezidentas F. D. Ruzveltas. 1935 metų balandžio 15 dieną Vašingtone jis ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo. Dabar ši diena paskelbta Pasaulio kultūros diena, siekiant paskatinti SAUGOTI visos žmonijos kultūrines vertybes.

Balandžio 16 diena, penktadienis.

Vakar vykusiame Specialiojo kovos su vėžiu komiteto posėdyje buvo aptarta vėžio ligos registrų ir duomenų dalijimosi situacija Europos Sąjungoje ir ateities perspektyvos. (Planas – politinis įsipareigojimas užtikrinti esminę pažangą kovoje su šia liga ir dar vienas žingsnis kuriant stiprią Europos sveikatos sąjungą bei saugesnę, geriau pasirengusią ir atsparesnę Europos Sąjungą.) Iškeltas pagrindinis klausimas: „Bendradarbiavimas yra stiprybė: dalijimasis žiniomis ir duomenimis, tarpvalstybinės priežiūros gerinimas siekiant įveikti vėžį“. Mūsų grupės tikslas buvo keistis informacija, palaipsniui spręsti problemas ir dalytis naujais gydymo būdais, skirti paramą Europos mokslinių tyrimų tinklams. George Astras, Amerikos onkologijos ir Platono medicinos centro, Kipras, medicinos onkologijos direktorius: ,,Vėžio registruose yra svarbių duomenų. Deja, ES šalys neturi registrų ir vėžio patikros programų. Bendri duomenys galėtų padėti skleisti geriausios praktikos iniciatyvą. Visi ES piliečiai turėtų turėti vienodas galimybes gydytis vėžį, tik kad vėžio priežiūrą suderinti nėra lengva“.

Posėdžio metu kreipiausi į ekspertą, Prancūzijos medicinos akademijos narį Jean-Yves Blay. Savo klausimu akcentavau vėžio registrų svarbą tyrimams: ,,Vėžio registrai yra labai svarbi vėžio tyrimų dalis. Dabar mokslininkai neturi pakankamai prieigos prie mirtingumo ir kitų panašių registrų. Praktikoje yra atvejų, kai duomenys turi būti nuasmeninti dėl duomenų apsaugos, o daugelyje valstybių narių jie netgi papildomai ribojami. Svarbu išsiaiškinti, kokių veiksmų reikia imtis siekiant palengvinti griežtą duomenų apsaugos reguliavimą ir ar dabartinis požiūris į duomenų apsaugos teisės aktus ES turėtų būti peržiūrėtas, koks geriausias būdas vykdyti duomenų apsaugą kovos su vėžiu kontekste“. (Apie tai žinau iš diskusijų su ekspertais Lietuvoje, konkrečiai su profesoriumi akademiku Limu Kupčinsku, kuris ne kartą pateikė lyginimų tarp Didžiosios Britanijos, kur prieinamumas prie mirčių registrų yra lengvesnis, nagu, pavyzdžiui, Vokietijoje). Pasak J. Y. Blay, duomenų apsaugos reglamento supaprastinimas ir organizavimas visoje Europoje yra absoliučiai privalomas kovoje su vėžiu, jis pabrėžė pokyčių svarbą: būtina supaprastinti ir palengvinti akademikų, mokslininkų ir gydytojų darbą. Reikalingi registrai ES lygiu, bet juos kurti ir prižiūrėti yra brangu.

Kada paskutinį kartą skaičiau paskaitą apie vadinamuosius „užšaldytus konfliktus“? Turbūt Tartu universitete, kai ten lankiausi pagal ERASMUS+ projektą. Turbūt tai buvo 2013-aisiais. Tada dar toje artimojoje Rytų kaimynystėje tų konfliktų Rusija buvo ,,visai nedaug” teprikūrusi: tai ,,tiktai” Karabachas (konflikto šalys Armėnija ir Azerbaidžanas), Abchazija bei Pietų Osetija Gruzijoje, Padnestrė Moldovoje. Tokios neva Sovietų Sąjungos ,,nepilno subyrėjimo” pasekmės. Atsimenu, bandžiau parodyti žemėlapyje tas teritorijas. Aš tai radau lengvai, nes žinau, o kai kur tose vietovėse buvau ir pabuvojęs. Studentams tai pasirodė net ne teritorijos, o vargiai įžvelgiami taškeliai kažkokių nelabai didelių valstybėlių pakraščiuose… Kuo jau jie tokie reikšmingi? Bet jų visiškai pakanka, kad tos teritorijos tarnautų Rusijai kaip placdarmai kokio tik nori pobūdžio ekspansijai. Kai kur tie konfliktai ėmė atrodyti aprimę (moldavams apklausose Padnestrė buvo nusiritusi į devintą vietą tarp kitų valstybės problemų). Konfliktai rimsta? Bus naujų! Radosi Krymas, o kai to dar buvo negana – tai Doneckas ir Luhanskas. Konfliktai rusena? Tuoj įsiplieks! Štai 2020-ųjų pabaigoje naujas karas Karabache ir nauja situacija po jo. 2021-aisiais, šią savaitę, Ukraina patenka į visišką Rusijos karinę apsuptį, tikrą geležinį žiedą, jog eskaluojama totali Vakarų ir Rytų geopolitinė priešprieša – kol kas tik ekspertų straipsniuose. Masinėje žiniasklaidoje – reportažai iš pafrontės. EURONEST asamblėjos ELP grupės forume pasigendu Azerbaidžano atstovų. Užtai Armėnijos atstovas nenuilstamai lieja savo nuoskaudas. Moldovoje ir Sakartvele – veikiau vidinės įtampos. Ukraina tai ir apskritai demonstruoja geopolitinį stabilumą ir nuoseklią proeuropietišką orientaciją, bet argi Rusija su tuo susitaikys! O štai pačioje Rusijoje, kalėjime, Navalnas badauja, stoja jo širdis…

Balandžio 17 diena, šeštadienis.

Vilniuje į Signatarų namus iš archyvų tamsos grįžo Vasario 16-osios Akto originalas. 2022 metais turėtų atkeliauti į Kauną, Istorinę Prezidentūrą. O Didžiojoje Britanijoje su didžiausia pagarba palaidotas princas Pilypas.

Balandžio 18 diena, sekmadienis.

Vokietijoje pagerbiami mirusieji nuo COVID-19. Taip pat ir tie, kurie mirė vieniši nuo kitų ligų. O jų nebuvo galima lankyti… Lietuvoje, kaip ir Vokietijoje, epideminė situacija prastėja. O mes karantiną švelninam. Skamba bažnyčių varpai. Kviečia? ,,Ir todėl niekados neklausk, kam skambina varpai – jie skambina tau” (E. Hemingway).