Dienoraštis

Gegužės 17–23 dienos, 2021 metų 20 savaitė

Liudas Mažylis. Iliustracijos autorė: Rugilė Jonaitytė.

Europos Parlamente – plenarinės sesijos savaitė. Labai turiningas ir įtampos kupinas laikas!

Gegužės 17 diena, pirmadienis.

Šiandien EP dar debatuojama, o rytoj jau finalinis balsavimas dėl Teisingo perėjimo fondo (angl. Just Transition fund) tapimu realia teisėkūra. Žaliojo kurso įgyvendinimas valstybes paveiks tikrai nevienodai. Kai kuriose šalyse nemaža pramonės dalis paremta iškastiniu kuru, oenergetikos, pramonės ir transporto priklausomybė nuo jo turi būti mažinama. Tai būtinas ir fondas, iš kurio būtų kompensuojama valstybėms, patirsiančioms didžiausių nuostolių. Apie tai daugybę mėnesių jau diskutavome. O Lietuva? Juk turime trąšų bei cemento gamyklas, naftos perdirbimo įmonę. Tad mums irgi turėtų būti suteikta galimybė gauti paramą iš šio fondo! Balsuodamas neabejotinai paremsiu. Ir vandenilis, kuris būtų gaminamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių, naudojant vėjo, saulės ir vandens energiją, ilgainiui gali reikšmingai prisidėti prie klimatui neutralios ES ekonomikos vystymo. O kaip tuos procesus atpiginti? Ši tema – taip pat šios savaitės darbotvarkėje.

Mano biure Kaune nusifilmuojame su Limu Kupčinsku TV3 laidai apie sveikatą. Daug kalbų apie vėžio rizikos faktorius, profilaktiką, gydymą… Laida išeis į eterį birželį.

Gegužės 18 diena, antradienis.

Tarptautinė muziejų diena – bet ne tai svarbiausia. Lietuvoje didėja geltonoji palaikymo banga! Šįvakar Eurovizijos scenoje Lietuvai atstovaujanti grupė The Roop pasirodys pirmieji. Įsilieju į geltonąją bangą ir siunčiu sėkmės Lietuvai! (Turbūt padės, nes pavyks patekti į finalą)

Įvairiuose posėdžiuose – apie skiepus, apie chemikalus… Mano atsakomybės akiratyje jau net du chemikalai, kurių naudojimą mūsų EP „žalieji“ siūlys blokuoti:  flumioksazinas ir imdaklopridas. Mano siūlymas – laikytis Europos Komisijos „linijos“, nieko neblokuoti. Bet svarstymams – dar ne pabaiga.

Gegužės 19 diena, trečiadienis.

Šiandien mano, Vytauto Kernagio ir Gitano Nausėdos šventė. Na ir gimtadienis! Jį atšvenčiu neįprastai. Pabalsuoju plenarinėje iš Kauno ir po labai ilgų mėnesių pertraukos pagaliau nuvairuoju į Vilnių. Ten trumpai pasimatau su dukros šeima, o Signatarų namuose diskutuojame su Vytautu Landsbergiu ir kitais apie Lietuvai svarbias istorinių lūžių datas 20-ajame amžiuje. Žinoma, aš daugiausiai kalbu apie Vasario 16-osios epochą. Čia pat už mūsų, pokalbio fone – Petro Kalpoko paveikslas, vaizduojantis Akto pasirašymą (anuo metu sakydavo – „akto sudarymas“, ir, ko gero, prasmės požiūriu tai tikslu).

Tai, va, pasakojau apie Aktą erdvėse, kur jis ir buvo pasirašytas. O šiandien Aktas ir guli ten pat, kur ir buvo pasirašytas. Tose pačiose erdvėse. Pargabentas iš Berlyno with a little help of mine, perfrazuojant „Bitlus“. Gal ir visai nebloga gimtadienio dovana sau pačiam?! O visai vakare darkart pabalsuoju plenarinėje EP sesijoje nuotoliniu būdu, – šįkart jau iš biuro Vilniuje. Į sveikinimus su gimtadieniu vos spėjau atsakinėti! Va tau, ir viskas pagal Vytautą Kernagį: ,,Mūsų dienos kaip šventė“ (Liudo Mažylio pastaba: ypač gimtadieniai).

Gegužės 20 diena, ketvirtadienis.

O šiandien mano gimtojo miesto Kauno šventė! Sveikinu visus kauniečius ir mėgstančius šiame mieste svečiuotis. Kaunas auga, modernėja, kitąmet taps Europos kultūros sostine. Kaunas ir jo žmonės – unikali Europos dalis. O savo kiekviena kelione dviračiu vis atrandu jame ką nors naujo!

EP darbotvarkėje – apie prekybą. Praėjusiais metais prekyba nors ir buvo sutrikdyta, ji atliko stabilizuojančią rolę (padidėjo prekyba medicininėmis priemonėmis, buvo tiekiamas maistas ir kt.) Visgi Afrika, Pietų Amerika vėl kažkiek atsiliko. Dabar reikia užtikrinti, kad bent jau vakcinų gamyba būtų decentralizuota. Vis dėlto formuojasi tvirta nuomonė, kad autorių teisių skiepų nuo COVID-19 kūrėjams atšaukimas nėra jokia išeitis: tai gal ir kažkiek atpigintų masinę skiepų gamybą, bet tikrai jos nepagreitintų.

EP ragina sugriežtinti įmonių atsakomybę už žalą aplinkai EP: susitarimo su Kinija neratifikuos, kol galios sankcijos. Siekdami padidinti piliečių pasitikėjimą ir mažinti įmonių daromą žalą aplinkai, EP nariai siūlo atnaujinti Atsakomybės už aplinkos apsaugą ir Nusikaltimų aplinkai direktyvas, paversti jas tiesiogiai taikomais reglamentais, taip pat įsteigti ekspertų grupę, kuri padėtų įgyvendinti ES taisykles ir pagelbėtų nukentėjusiems nuo taršos.

Komentuoju LRT radijui balsavimą EP dėl santykių su Turkija. Paaiškinu motyvus, kodėl siūlome stabdyti derybas su Turkija dėl narystės Europos Sąjungoje. Daugiausiai tai – vertybiniai skirtumai. O su Turkijos politikos problemomis savo politologo karjeros eigoje buvau susipažinęs ne taip jau blogai. 2004 metais stebėjau referendumą Kipro turkiškojoje dalyje, paskui studijų vizito į Turkiją metu teko klausytis „paties“ Suleimano Demirelio, o dar ir buvau disertacijos, kuri buvo eksternu ginama VDU, konsultantas… Nežinau, ar reiktų minėti savo gilų susižavėjimą Orhano Pamuko kūryba, – juk tai „ne visai politika“.

Balsuojame dėl ERASMUS+ programos. Kaip reta mažai problemų keliantis klausimas! Finansavimas programai kone padvigubinamas. Studentams turės ir tikrai pakakti kelionei, ir surasti tinkamą vietą apsistoti. Ne man vienam ERASMUS+ kelia sentimentus. Aš tai keliavau kaip dėstytojas ir tai buvo puikios patirtys. Vien aplankytų su dėstymo vizitais universitetų geografija kokia! Tartu, Ankara, Aveiru, Kaljari, Brno, Miunchenas… Panašius sentimentus, neabejoju, jaučia ir tie, kurie pakeliavo pagal tą programą dar studijų metais. Ir bendrauti su atvykusiais pagal ERASMUS+ programą mums, dėstytojams, būdavo neblogas adrenalinas. O jau politologams tai tokios kelionės teikdavo ypač daug naudos.

Pasaulinė bičių diena – bites gyniau ir ginsiu visad, visuose EP balsavimuose!

Gegužės 21 diena, penktadienis.

Iš ryto su europarlamentaru Petru, su ministru Gentvilu, su pramonininkų atstovu diskutuojame žiniasklaidos platformoje apie klimato įstatymą. Viskas aplink keturias „F“ – „Fit for 55“ . Kaip iki 2030-ųjų pavyks pasiekti to užsibrėžto tikslo: sumažinti anglies dioksido ir kitų dujų išlakas 55 procentais? Europos klimato teisės aktas tiesiogiai seka iš Žaliojo kurso, kuris yra strateginis dokumentas. Jis yra priimtas mūsų kadencijos, tai yra 2019-aisiais išrinktų EP narių. O iš Žaliojo kurso išplaukiantis teisės aktas ir yra tasai Klimato įstatymas. O viskas anaiptol nesibaigia 2030-aisiais. Iki 2050 metų Europa turi būti klimatui neutrali. Apie tai Europos Parlamente debatuojame jau ilgus mėnesius, o Lietuvos požiūrį neblogai artikuliuoja pati Aplinkos ministerija. Pramonininkai iššūkius irgi puikiai suvokia, iki smulkių detalių.

Popiet Socialinių reikalų ministerijos platformoje detalizuojame Limo Kupčinsko inicijuotą kovos su hepatitu C planą. Beje, kaip tik šią savaitę paminėjome Hepatito C dieną. Klastinga kepenų liga, sukeliama hepatito C viruso, kuri ilgainiui gali išsivystyti į kepenų cirozę ar net pirminį kepenų vėžį… Apie tai kalbėjau jau ne kartą, bet verta tęsti. Šiandieninėje visuomenėje dėl stipresnių asmens higienos įpročių, vienkartinių medicinos priemonių grėsmė užsikrėsti hepatito C virusu kažkiek mažėja. Palaikau iniciatyvas ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos lygmeniu, tokie veiksmai nukreipti į pažangesnį onkologinių ligų valdymą. Ir reikia patikrinti kuo didesnę dalį Lietuvos populiacijos, tada ir kova su vėžiu bus efektyvesnė… Laukia daug biurokratinių iššūkių, bet politinė valia akivaizdi!

Gegužės 23 diena, šeštadienis.

„Iš tikrųjų“ švenčiama Kauno miesto diena (pagrindiniai renginiai perkelti iš 20-os dienos į šeštadienį). Paminima dar tik 23-ąjį kartą, taigi tradicija gana nauja, vos ne šį tūkstantmetį atsiradusi, ir ji pakankamai įsišaknijo. Beje, istoriškai pati šventimo iniciatyva, kad tokios dienos būtų švenčiamos, yra ir Kauno deputatų klubo nuopelnas. O aš, kaip žinia, esu to klubo narys

Formaliai Kaunui galima skaičiuoti 613-tuosius metus. Būtent gegužės 20 d. 1463 m. buvo atnaujintos ir praplėstos šio miesto teisės, Kazimierui Jogailaičiui valdant. O tos išlikusios Kauno privilegijos originalas yra Sankt Peterburgo archyvuose, kopija – Kauno Rotušėje. Sankt Peterburge pavyko pabuvoti tik universiteto archyve, kai 2018 m. filmavome laidų ciklą „Šiandien prieš 100 metų“. Kauno privilegijos originalo nepamačiau, jis ne tame archyve. Užtat kopiją regėti, žinoma, irgi geriau negu nieko, bet vis dėlto originalai kur kas labiau „užveda“…

Tarptautinė biologinės įvairovės diena. Kauno soduose, fortų pagrioviuose vis dar čiulba lakštingalos.

Gegužės 24 diena, sekmadienis.

Septinta savaitė po Velykų – Sekminės. „<…> mes visi girdime juos skelbiant įstabius Dievo darbus mūsų kalbomis“ (Apd 2, 11).