Liepos mėnesio pradžia, atnešusi naujų iniciatyvų ir įsigaliojimų

Dienoraštis

Birželio 28 – liepos 2 dienos, 2021 metų 26 savaitė

Juliaus Kalinsko nuotrauka.

Birželio 28 diena, pirmadienis.

Gavau iš Europos sveikatos komisarės Stellos Kyriakides atsakymą dėl hepatito C viruso patikros programos ES vykdymo. Būtent kova su hepatitu C smarkiai susijusi ir su kova su kepenų vėžiu. Atsakyme aiški pozicija: „Komisija remia tikslą iki 2030 m. likviduoti virusinį hepatitą C ir imasi veiksmų, kad vykdant ES sveikatos programas būtų užkirstas kelias hepatitui C. Veikiama per programas, o viena aktualiausių: ,,ES – sveikatos labui“. Ja, pasak komisarės, bus remiamas ankstyvas hepatito C nustatymas, ir „tai padės valstybėms narėms anksti diagnozuoti ligą ir pradėti gydyti”. Tikiuosi, kad Lietuvos institucijos savo ruožtu imsis aktyviai spręsti šią problemą.

Europos Parlamento biuras Lietuvoje šiandien surengė nuotolinę spaudos konferenciją apie susitarimo rezultatus ir jų įtaką Lietuvos žemės ūkio sektoriui.

Birželio 29 diena, antradienis.

Baltarusija nesitraukia iš ES darbotvarkės. Įvairiais formatais svarstomos iškylančios problemos. Birželio 22 d. inicijavau EP narių kreipimąsi į Europos Komisiją dėl išaugusių pabėgėlių srautų ties Lietuvos ir Baltarusijos siena. Tokių migracijos srautų Lietuva dar nėra patyrusi, todėl klausiau, ar Lietuva gali tikėtis pagalbos jų valdymui bei sienų apsaugai. Apie tai svarstoma ir EP parlamentinių komitetų bei Delegacijos ryšiams su Baltarusija darbotvarkėje. Šiandieniniame posėdyje – pranešimai apie sankcijų poveikį, ir apie baltarusių požiūrį į Europą.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komiteto balsavimo sesija: aptartas ES biudžetas 2022 m. Pagrindinis išskirtas klausimas – Komisija plėtoja naują metodologiją, skirtą finansinių srautų klimato ir biologinės įvairovės srityse stebėjimui. Liese: ,,Svarbu šį procesą įtraukti ūkininkus ir miškų savininkus, suteikiant reikalingas paskatas“. Išmoktos COVID-19 pamokos: ES reikia geresnio duomenų rinkimo ir stebėjimo, reikia instrumentų ir struktūrų (kaip, pavyzdžiui, HERA inkubatorius)“.

Aptartas ES sankcijų ir Baltarusijos atsakomųjų sankcijų poveikis verslui bendroje jų diskusijoje: asociacijos registracijos pažymėjimo gavimas praėjus mėnesiui po rinkimų. ES reiškia tvirtą poziciją Baltarusijos atžvilgiu. Suprantama, kad sankcijos yra būtinas žingsnis, tai priemonė, galinti pakeisti Baltarusijos politinį klimatą. Taip pat buvo kalbėta ir apie Baltarusijos žmonių tapatybės bei politinių pažiūrų raidą. Dauguma baltarusių nori, kad Lukašenka atsistatydintų ir surengtų naujus laisvus rinkimus.

Birželio 30 diena, trečiadienis.

Apie karščius. Europarlamentarai patvirtino įsipareigojimą iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą bent 55 proc., o iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui. Ar prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų prisideda ir Lietuva? Deja, gana svariai. Skaičiuojama, kad Lietuvoje ŠESD rodiklis pramonėje yra vienas didžiausių ES. Daugiausia ŠESD generuoja tokios pramonės sritys kaip trąšų ir cemento gamyba, naftos perdirbimas. Manau, šiems sektoriams turės būti skiriama daug dėmesio. Nereikėtų pamiršti, kad vienaip ar kitaip persitvarkyti turės ir kiti sektoriai. Lietuvoje pirmūnai (neigiama prasme, pagal išmetamą ŠESD kiekį) yra transporto, energetikos, žemės ūkio, atliekų sektoriai.

Neutralus poveikis klimatui, tai pokytis ne tik visai Europai, tačiau ir Lietuvai. Mat sektorių, kurie daro neigiamą įtaką klimatui – jau turime. Visgi įpročius teks keisti ne tik pramonei, bet ir kiekvienam iš mūsų savo kasdieniniuose, buitiniuose įpročiuose. Perėjimas prie žalesnės ekonomikos yra neišvengiamas, kadangi dėl įvairios žmonių veiklos klimatas šyla ir tik didelių pastangų dėka šis procesas gali būti sustabdytas. Nedarydami nieko būtume negrįžtamų klimato kaitos padarinių – dažnesnių potvynių, karščio bangų, liūčių, viesulų stebėtojai. Deja, tai neskamba itin maloniai. Esmė, kad visa tai pareikalaus dar neregėtų resursų ir pastangų, tad finansinė pagalba labiausiai nuo pertvarkos nukentėsiančioms teritorijoms yra būtina.

Šiandien susitikau su dviem išskirtiniais asmenimis – bitininku Algirdu Amšiejumi ir Taivano ambasadoriumi ES ir Belgijoje. Atgaiva ir praturtėjimas mėnesio pabaigai susitikus su tokiais įdomiais žmonėmis! Algirdas, kurį norisi vadinti ,,bičių daktaru”, dosniai dalijosi savo žiniomis apie bitininkystę Lietuvoje. Tos žinios pritiks europinei ,,Bičių savaitei”. Amšiejus – charizmatiška asmenybė. Pats augina bites, išmano pačius įvairiausius bičių bei jų veiklos produktų pritaikymo būdus. Žino ir bičių gyvenimo problemas. Apie jas žinome ir Europos Parlamente, ten man tenka siūlyti sprendimus dėl bitėms kenksmingų chemikalų, o paskui balsuoti.

O vakar buvo priimtas naujas Korupcijos prevencijos įstatymas, kuris pakeis prieš beveik 20 metų patvirtintą korupcijos prevencijos reglamentavimą. STT direktorius Žydrūnas Bartkus komentuoja: „Šiuo naujuoju Korupcijos prevencijos įstatymu siekiama, kad viešojo sektoriaus institucijose būtų skiriamas realus vadovų dėmesys antikorupcinės aplinkos kūrimui, o asmenys, atsakingi už korupcijos prevenciją, turėtų ne tik pareigą, bet ir pakankamas garantijas tokiai veiklai vykdyti. Dar vienas svarbus aspektas – sudaromos sąlygos pamatuoti korupcijos prevencijos rezultatus, taip skatinant skaidrumo pokyčius. Tik iš esmės pakeitus antikorupcinės aplinkos kūrimo kultūrą, sustiprinus antikorupcinį sąmoningumą, galime pasiekti aukštesnę viešojo sektoriaus skaidrumo kokybę, o taip pat – didesnį žmonių pasitikėjimą“.

Liepos 1 diena, ketvirtadienis.

Gyvenimas kupinas progų! Su žmona šiandien minime vestuvių metines, sukanka lygiai dveji metai nuo veiklos Europos Parlamente starto. O rytoj atveriu biurą Palangoje. Kviečiau visus susitikti atidarymo šventėje – Vasario 16-osios Akto Signatarų alėjoje.

Pagal Europos Sąjungos plastiko direktyvos nutarimą, irgi nuo šiandien, iš prekybos lentynų pašalintos kai kurios prekės iš plastiko. „Siekiame, kad nuo 2030–ųjų plastiko prekių su tinklo etiketėmis pakuotės būtų perdirbamos arba iš naujo panaudojamos, taip pat būtų gaminamos iš jau perdirbtų ar dar kartą panaudotų medžiagų“, – kalbėjo „Rimi Baltic“ Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas.

INTA komitete vyko techninis instruktavimas apie tiesioginių užsienio investicijų atrankos reglamento įgyvendinimą. Reglamentas pradėtas įgyvendinti prieš vienerius metus. Skirtas apsisaugoti nuo nesąžiningų tiesioginių trečiųjų šalių investicijų ES į strategines sritis (pavyzdžiui, saugumą). Trys valstybės narės (Kroatija, Bulgarija, Kipras) nededa jokių pastangų reglamento įgyvendinimui. Spalį turėtų pasirodyti pirmoji įgyvendinimo ataskaita.

Liepos 2 diena, penktadienis.

Šiandien Vilniuje vieši Uršulė, na, o aš Palangoje. Čia atidaromas mano biuras. Sandra ir kiti komandos nariai ilgai triūsė, kol suruošė tikrą atidarymo šventę! Susirinko daug mūsų partijos atstovų, visas aktyvas. Nuskambėjo ,,Tautiška giesmė” (mano balsas buvo gal ketvirtas po tokių balsingų mūsų komandos narių kaip Raimondas, Vitalijus ir Sandra), kalbėjau aš, o paskui ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Papasakojau jiems savo sapną. Važiuoju su kitais mažyliais Palangos traukinuku, o šoferis ir sako: ,,Kita stotelė – europarlamentaro Liudo Mažylio biuras”. Prabundu – akurat. Va, mes čia ir esam!” Aiškinu susirinkusiems, kad į Palangą vykstame ne dykaduoniauti. Čia, atsipalaidavus nuo kasdienybės rūpesčių, gimsta įdomiausios kūrybinės idėjos, išradingiausi projektai. Tokia to kurorto istorija. O caro laikais čia buvo Kuršo gubernija, ir Palangos progimnazijoje įgijo išsilavinimą Smetona, Kairys, Šaulys ir dar vienas Šaulys. Net keturi būsimi Vasario 16-osios Akto Signatarai! Be abejo, kalbėti laisvai vokiškai išmoko būtent čia. O tai labai pravertė derantis su Vokietijos atstovais dėl Nepriklausomybės. Kalbu ir apie ateitį: čia inicijuosim pačias įvairiausias idėjas, – veikla tik prasideda…

Visi pastebime, kad Palangos herbas labai panašus į ES vėliavą: ratu išdėstyti geltoni (kas? žvaigždės, gintarai?) mėlyname fone. Klausiu mero, kuris simbolis atsirado anksčiau. Jis sako, kad Palangos. Na, reikės pažiūrėti Vikipedijoje. Su malonumu daviau interviu žurnalistams, o iš susirinkusių svečių (kažkodėl) gavau dovanų. Turbūt veiklos pradžiai, ar ką? Labai ,,pataikėm“ išstatydami mano biuro lange keturių Signatarų nuotraukas. Mano nekukli persona mažai ką tedomina, o štai į Vasario 16-osios Signatarus atkreipia dėmesį kone kiekvienas praeivis. O dar prie visa ko šįvakar mes išdėliojome ir Signatarų autografų parodą iš mano privačios kolekcijos. Na, tai laikas, aiškinant ir komentuojant išskirtinius mūsų Signatarų GYVENIMUS prabėgo nepastebimai. O juk dar ir nelijo!