Dienoraštis

Rugsėjo 13–19 dienos, 2021 metų 37 savaitė

Liudas Mažylis

Parlamento plenarinės sesijos – irgi grįžo į Strasbūrą. Džiūgavimas vėl susitikus su kolegomis – nuoširdus, bet kažkiek konvulsyvus. Grįžome dirbti GYVAI, bet ar jau tikrai? Reikėtų baigti tą HIBRIDINĘ veiklą, bet ar saugu? Sėdėdami salėje, matome ekranuose kolegas, kurie tebepasisakinėja NUOTOLIU ir pagaliau galime įsivaizduoti, kaip patys atrodėme IŠ NUOTOLIO visus tuos prailgusius 1,5 metų. Frakcijos posėdyje tų „grįžusių mūsų“ sėdi koks 60 iš 180, taigi tik apie trečdalis. Kol kas nebus priimamos ir turistinės (ekskursantų) grupės EP. O toks supažindinimo su ES būdas būdavo labai populiarus.

Nuo pirmadienio debatuose daug dėmesio bus skiriama ES Žaliajam kursui, (klimato kaitos klausimas tampa nebe tik diskusijų objektu, o ir kasdienės veiklos dalimi, kartu ir vienu didžiausių iššūkių, nes priemonės turės aprėpti labai daug ekonomikos ir socialinių sričių), sveikatos apsaugai, neramumams, kurie vyksta pasaulyje – Afganistane ir kitur…

Rugsėjo 13 diena, pirmadienis.

Anksti ryte skrydis Vilnius–Frankfurtas, tada iškart kelionė maršrutu Frankfurtas–Strasbūras–EP frakcijos posėdis. Padidintos talpos automobiliu iš Frankfurto į Strasbūrą mane gabena vieną! Vat, tau koronaviruso grimasos. Gabenti galima „ne daugiau dviejų“, o man poros neatsirado, tad sėdžiu sau erdviai vienas. Atsiradęs Strasbūre iškart gavau progą pasisakyti. Tema, apie didesnę sveikatos sistemų integraciją. Siūlymai nei nauji, nei originalūs, užtat aktualūs: kaip infekcinių ligų plitimas daro įtaką lėtinių ligų situacijai. Mokslu grįsti rezultatai turi būti perteikiami prieinama forma ne tik profesionalams, o ir plačiajai publikai (kaip kitaip jie suvoks pagaliau, kad skiepytis verta?!), ir pagaliau laikas pradėti modeliuoti ligų plitimo situacijas ir jų suvaldymo scenarijus šiandien, čia, ir dabar. Kone kas antras pasisakantysis vis pabrėžia esą reikia „ruoštis ateities pandemijoms, kad jos neužkluptų mūsų netikėtai“, o aš sakau: nereikia naujų pandemijų, mes dar šios tinkamai nesuvaldėm! Ir ne vien COVID-19 reikia suvaldyti, o ir, pavyzdžiui, hepatitą C, apie kurį tiek kalbu, ir ne aš vienas.

Rugsėjo 14 diena, antradienis.

Išties Strasbūras atgyja! Balsuoju, pasisakau, dalinu interviu apie F2F strategiją… Po darbo pusryčių su komisaru Virginijumi Sinkevičiumi mane ,,surado” ir ,,Verslo žinios”, ir Raseinių bei Radviliškio spauda. Pasakojau dar ir apie ilgalaikes strategijas, kaip tat ,,Nuo ūkio iki stalo”, kuri turės ,,sutaikyti” aplinkos interesus su ūkininkų, o ir su visų mūsų – valgytojų – lūkesčiais. Su neigiamu poveikiu aplinkai kovoti yra būtina, tačiau tik pasitikint žmonėmis, ūkininkais, skatinant, o ne draudžiant. Milžiniški srautai remti žemės ūkį išlieka, o kur jie nukeliaus? O, pavyzdžiui, kurti saugioms alternatyvoms dabartiniams pesticidams, nuo kurių kenčia, beje, visų pirma bitės. Kaimą būtina prijungti prie spartaus ir patikimo interneto. Dabar tą turi 28 proc. Lietuvos ūkininkų (visai neblogas rodiklis), o 2025 m. turės būti visas 100 proc.! Tada galėsime kalbėti apie dronus (mažiau reikės taršių traktorių), palydovus (parodys, kiek reikia trąšų, o gal visai nebereikia). Prioritetas – smulkiems ir vidutiniams ūkininkams, o ne ,,latifundininkams”… Visa tai – neblogi šansai ir Lietuvai, tad ,,ko verkiam ir dejuojame?”

Rugsėjo 15 diena, trečiadienis.

Šiandien pas mus EP vėl pagyvėjimas: EK pirmininkė Ursula von der Leyen skaitė metinį pranešimą. Man pranešimo turinys paliko gerą įspūdį, bet, žinoma, daugeliui trūko tai šio, tai ano. Subėgo nemažai žurnalistų. Spaudos konferencijoje dalyvavome ir mes, Lietuvoje rinkti europarlamentarai. Mano požiūriu, Ursula tinkamai išdėstė akcentus apie tai, ką pavyko nuveikti ir kokie iššūkiai laukia, kad savo politiką grindžiame mokslu. Labai tiksliai pasakyta. Pranešime daug dėmesio skirta migracijos, sveikatos politikos, saugumo ir gynybos klausimams. Natūralu, kad kalboje buvo šios temos, nes jos žmonėms yra aktualios. Pastebėjau ir tai, kad Europos Komisija kaip tik šiais klausimais turi gana ribotą kompetenciją. Na, formuojant bendrą sveikatos politiką iš tiesų galima pastebėti poslinkių.

Pagrįstai galima teigti, kad su pandemijos iššūkiais buvo operatyviai tvarkomasi: atsirado paskata kurti Europos sveikatos sąjungą, sukurti veiksmingi skiepai, jais dalijamės su 130 pasaulio valstybių. Atkreipiau dėmesį į vakcinų dozių skaičius: „700 mln. dozių išdalinti Europai ir tiek pat likusiam pasauliui“. O štai apie migracijos, apie saugumo ir gynybos klausimus kalba buvo aptakesnė. Ir nieko nuostabaus: kaip bežiūrėsi, dėl šių dalykų turi sutarti valstybės narės, tačiau politinės valios stokojama. Kitos svarbios pranešimo dalys – klimato kaitos iššūkiai, skaitmenizacija, socialinė politika… Šiaip jau, visa kalba buvo orientuota į jaunimą, ir tai visai džiugina. Taigi, cituojant Ursulos kalbos pradžią, taip tik atrodo, kad pasaulis sustojo, iš tiesų jis labai smarkiai juda į priekį.

NETEKTIS. Mirė Romualdas Rakauskas – Lietuvos fotografijos legenda.

Rugsėjo 16 diena, ketvirtadienis.

Vakare jau kelionė Strasbūras–Frankfurtas–Vilnius.

EP balsavo už Andriaus Kubiliaus kapitaliai parengtą rezoliuciją dėl ES ir Rusijos santykių, kurioje ES raginama kovoti su agresyvia Kremliaus politika bei remti Rusijos pilietinę visuomenę. Kitas svarbus EP balsavimų akcentas šią savaitę – Afganistanas. Pritariau abiem dokumentams. Neabejoju, jog ES yra reikalinga nauja strategija, skirta atremti agresyvią Rusijos užsienio politiką, įskaitant ir jos veikimą per Lukašenkos režimą. Finansinis atsparumas – kaip viena svarbiausių priemonių kovojant su neteisėtais Rusijos oligarchų pinigų pervedimais, slepiamomis lėšomis. Žinoma, viltis dėl demokratinės Rusijos išlieka, bet su dabartiniu režimu ES turi rasti politinių santykių kryptį. O situacija Afganistane irgi neramina. Potencialioms grėsmėms, kurios artimiausiu metu gali kilti dėl naujos migracijos bangos arba radikalaus islamo sugrįžimo, turime pradėti ruoštis jau dabar. Todėl pritariu, kad ES turi kuo greičiau sudaryti ir įgyvendinti savo naują migracijos bei prieglobsčio paktą su Afganistano kaimyninėmis šalimis. Žinoma, šiuo metu yra aktualu suteikti ir humanitarinę pagalbą.

Rugsėjo 17 diena, penktadienis.

Lietuvoje randu vėl prastėjančią COVID-19 situaciją. Atvejų skaičiai kasdien ėmė viršyti tūkstantį, o mirčių vidurkis per pastarąsias 7 dienas kasdien net po 15…

Rugsėjo 18 diena, šeštadienis.

Šv. Jurgio bažnyčioje Kaune šventinamas šv. Adalberto altorius. Pakviestas dalyvauju ir aš.

Rugsėjo 19 diena, sekmadienis.

„Dieną pilką ir šaltą – nejaukią

Jau vėlyvo rudens baruose […]

Rodos mintį neryškią dūmoja

Apsiblausę ir tylūs miškai“

„Išsiskyrėm, nė mažiausiu ženklu neparodę

Savo ilgesio ir degančios kančios

O reikėjo tart tik vieną žodį…“

Tada parašytas ir didingasis „Laiškas mirusiam draugui“:

„Po to, kai tu mirei, aš neradau pasauly nieko,

Kas nesuteiktų liūdesio gilaus.“

Vartau Mačernio tekstus: šioji rugsėjo savaitė, tik ne šiemet, o prieš 78 metus… Sezoninė poezija? Egzistencinė, sakyčiau. Įsirėžia neišdildomai. Va, taip ir randasi klasika.